Titui

1 Paulius, Dievo vergas ir Jėzaus Kristaus apaštalas, išpažįstantis Dievo išrinktųjų tikėjimą ir turintis aiškų supratimą tiesos, neatsiejamos nuo dievotumo 2 ir pagrįstos amžino gyvenimo viltimi.+ Tą gyvenimą prieš daugelį amžių pažadėjo negalintis meluoti Dievas.+ 3 Dievas, mūsų Gelbėtojas, atėjus metui apreiškė savo žodį, patikėdamas jį man ir paskirdamas jį skelbti.+ 4 Aš, Paulius, rašau Titui, tikram savo vaikui ir tikėjimo broliui.

Malonė tau ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo mūsų Gelbėtojo Kristaus Jėzaus.

5 Aš palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas negerai, ir pagal nurodymus, kuriuos tau daviau, kiekviename mieste paskirtum vyresniuosius. 6 Vyresniuoju gali paskirti tą, kuris yra be priekaišto, vienos žmonos vyras, turi tikinčius vaikus, kurie nėra kaltinami pasileidimu ar maištingi.+ 7 Juk prižiūrėtojas, kaip Dievo paskirtas prievaizdas, turi būti nepeiktinas, ne savavalis,+ ne karštakošis,+ ne girtuoklis, ne smurtautojas, neturi godžiai siekti pelno. 8 Jis turi būti svetingas,+ mylintis, kas gera, sveikai mąstantis,+ teisingas, ištikimas,+ susivaldantis.+ 9 Jis turi būti geras mokytojas, savo mokymą grindžiantis patikimuoju žodžiu,+ kad sveiku mokymu+ sugebėtų ir padrąsinti*, ir priešgyniautojus sudrausminti.+

10 Mat yra daug maištautojų, tuščiažodžiautojų ir apgavikų, ypač iš apipjaustymo šalininkų.+ 11 Juos būtina užčiaupti, nes jie siekdami pasipelnyti griauna ištisų šeimynų tikėjimą ir moko, ko neturėtų mokyti. 12 Vienas iš jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: „Kretiečiai – amžini melagiai, pikti žvėrys, tingūs rajūnai.“

13 Šie žodžiai teisingi. Dėl to griežtai juos drausmink, kad būtų tvirto* tikėjimo, 14 nekreiptų dėmesio į žydų pasakas ir žmonių, nusigręžusių nuo tiesos, nurodinėjimus. 15 Tyriems viskas tyra,+ o susiteršusiems ir netikintiems nėra nieko tyra – jų ir protas suterštas, ir sąžinė nešvari.+ 16 Jie skelbiasi pažįstą Dievą, bet savo darbais parodo, kad jo išsižada.+ Jie pasibjaurėtini, neklusnūs, netikę jokiam geram darbui.