Išėjimo

2 Maždaug tuo metu vienas vyras iš Levio namų vedė moterį iš Levio giminės.+ 2 Moteris pastojo ir pagimdė sūnų. Matydama, kad berniukas labai gražus, tris mėnesius jį slėpė.+ 3 Kai slėpti vaiką pasidarė nebeįmanoma,+ ji paėmė papiruso pintinę, ištepė bitumu ir derva ir, paguldžiusi joje vaikelį, paliko Nilo pakrantėje tarp nendrių. 4 O berniuko sesuo+ stovėjo atokiai ir žiūrėjo, kas su juo bus.

5 Netrukus prie Nilo nusimaudyti atėjo faraono duktė; jos tarnaitės vaikštinėjo paupiu. Nendrėse ji pastebėjo pintinę ir tuojau paliepė savo vergei ją atnešti.+ 6 Nudengusi pintinę, pamatė verkiantį berniuką. Jai pagailo vaikelio. „Tai hebrajų kūdikis“, – tarė ji. 7 Tada vaikelio sesuo faraono dukters paklausė: „Gal man nueiti ir pakviesti kokią hebraję, kad žindytų šitą kūdikį?“ – 8 „Pakviesk“, – atsakė faraono duktė. Mergaitė tuojau nuskubėjo ir pašaukė vaikelio motiną.+ 9 Faraono duktė moters paprašė: „Paimk šį kūdikį ir žindyk jį man. Aš tau atsilyginsiu.“ Ji paėmė kūdikį ir tapo jo žindyve. 10 Vaikui paaugus, atvedė jį pas faraono dukterį ir jis tapo jos sūnumi.+ Faraono duktė pavadino berniuką Moze*, sakydama: „Aš ištraukiau jį iš vandens.“+

11 Kartą Mozė, jau būdamas suaugęs*, nuėjo aplankyti savo brolių, nešančių sunkią vergystės naštą.+ Jis pamatė, kaip vienas egiptietis muša jo brolį hebrają. 12 Apsidairęs, ar nieko aplink nėra, užmušė tą egiptietį ir užkasė smėlyje.+

13 Kitą dieną eidamas jis pamatė du hebrajus besimušant. „Kodėl muši savo bičiulį?“ – paklausė kaltojo.+ 14 Šis atrėžė: „Kas tave paskyrė mūsų valdovu ar teisėju? Gal ketini ir mane nužudyti, kaip nužudei aną egiptietį?“+ Mozė nusigando. „Vadinasi, viskas jau žinoma“, – pagalvojo jis.

15 Apie tai išgirdo ir faraonas. Jis norėjo Mozę nužudyti, bet šis nuo faraono pabėgo į Midjano kraštą.+ Priėjęs vieną šulinį, Mozė prie jo atsisėdo. 16 Midjano kunigas+ turėjo septynias dukteris. Kaip tik tuo metu jos atėjo prie šulinio semti vandens, norėdamos pripilti lovius ir pagirdyti savo tėvo kaimenę. 17 Bet, kaip dažnai būdavo, atėjo piemenys ir jas nuvarė. Mozė pakilęs padėjo merginoms*, pagirdė jų kaimenę. 18 Kai jos grįžo pas savo tėvą Reuelį*,+ šis nustebęs paklausė: „Kodėl šiandien grįžote taip anksti?“ 19 Merginos atsakė: „Vienas egiptietis+ apgynė mus nuo piemenų. Jis netgi prisėmė vandens ir pagirdė kaimenę.“ – 20 „Kur jis yra? Kodėl jį palikote? – paklausė tėvas. – Pakvieskite, tepasivaišina su mumis.“ 21 Taip Mozė liko gyventi pas tą vyrą. Šis atidavė jam į žmonas savo dukterį Ciporą.+ 22 Ji pagimdė Mozei sūnų ir jis pavadino jį Geršomu*,+ sakydamas: „Esu svetimšalis, gyvenu svetimoje žemėje.“+

23 Praėjo daug laiko*. Egipto valdovas mirė,+ bet izraelitai ir toliau turėjo nešti vergystės jungą. Jie dejavo ir skundėsi, ir jų pagalbos šauksmas pasiekė Dievą.+ 24 Dievas išgirdo jų dejones+ ir prisiminė sandorą, kurią buvo sudaręs su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.+ 25 Taigi Dievas pažvelgė į izraelitus, atkreipė dėmesį, kaip jie kenčia.