Izaijo
33 Vargas tau, naikintojau, naikinimo nematęs!+
Vargas tau, klastūne, klastos nepatyręs!
Kai viską sunaikinsi, pats būsi sunaikintas,+
kai savo klastą įvykdysi, pats tapsi klastos auka.
4 Kaip skėriai suryja viską kelyje, taip bus surytas jūsų grobis,
žmonės tarsi skėrių spiečiai suplūs prie jo.
5 Jehova bus aukštinamas,
juk jis aukštybėse gyvena.
Sioną jis pripildys tiesos ir teisingumo.
6 Jis – tas, su kuriuo būsi saugus.
8 Vieškeliai apleisti,
takuose – nė vieno keliauninko.
Šaronas dykuma virto,
Bašanas ir Karmelis meta lapus.+
11 Jūsų įsčiose – šienas, jūs gimdote šiaudus.
Jūsų dvasia tarsi ugnis jus pačius praris.+
13 Jūs, kurie toli, paklausykite, ką padarysiu!
Ir jūs, kurie arti, pripažinkite mano galybę!
14 Siono nusidėjėliai tirta iš baimės,+
tuos atsimetėlius drebulys pagavo:
‘Kas iš mūsų gali ištverti tą plieskiančią ugnį?+
Kas iš mūsų atlaikys neužgesinamas liepsnas?’
15 Kas visada elgiasi teisingai+
ir kalba dorai,+
kas nesipelno iš suktybių,
kieno rankos nepriima kyšio+
ir ausys nenori girdėti apie kraujo liejimą,
o akys – žvelgti į tai, kas bloga,
16 to buveinė bus aukštai,
neprieinamose uolose bus jo tvirtovė,
jis bus aprūpintas duona
ir niekada nepristigs vandens.“+
17 Tavo akys regės karalių, pasipuošusį šlove,
jos matys tolimą kraštą.
18 Atsiminęs tą baisų metą širdyje sakysi:
„Kur dingo raštininkas?
Kur tas, kuris sverdavo duoklę?+
Kur tas, kuris skaičiuodavo bokštus?“
20 Pažvelk į Sioną, mūsų švenčių miestą!+
Temato tavo akys, – Jeruzalė yra saugi buveinė,
palapinė, kurios niekas neišjudins,+
kurios kuoliukų niekad neištrauks
ir virvių niekad nesutraukys.
21 Tenai Didingasis Jehova
mus saugos tarsi upės, tarsi platūs kanalai.
Karo laivai tenai neplauks,
joks didingas laivas nesibraus.
23 Tavo laivavirvės kabės palaidos,
stiebo nebeišlaikys, burės neįtemps.
Tuomet bus dalijamas gausingas grobis,
net luošiams teks nemenka dalis.+
24 Ir joks gyventojas nebesiskųs: „Sergu.“+
Žmonėms, kurie gyvens krašte, kaltė bus atleista.+