Izaijo
40 „Guoskite, paguoskite mano tautą, – sako jūsų Dievas,+ –
2 kalbėkite į širdį Jeruzalei,
paskelbkite jai, kad savo darbo prievolę atliko,
kad savo kaltę išpirko.+
Iš Jehovos rankos ji atsiėmė atlygį* už visas savo nuodėmes.“+
Nutieskite* mūsų Dievui dykumos vieškelį.+
4 Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas,
kiekvienas kalnas ir kalva nulyginti.
Tetampa kauburiuota žemė lygi,
grublėtoji tepavirsta lyguma.+
5 Jehovos šlovė bus apreikšta.+
Visi žmonės ją išvys,+
nes tai ištarė Jehovos lūpos.“
6 Paklausyk! Vienas sako: „Skelbk!“
Išties žmonės tėra žalia žolė.
Garsiai šauk,
gerosios žinios Jeruzalei skelbėja,
šauki, nebijok.
Judo miestams pranešk: „Štai jūsų Dievas!“+
Jis turi paruošęs atlygį,
jau yra parengęs užmokestį.+
11 Jis kaip ganytojas savo kaimenę žiūrės*.+
Kas saiku susėmė žemės dulkes?+
Kas svarstyklėmis pasvėrė kalnus,
svertuvu – kalvas?
14 Su kuo jis tarėsi, kad išmanymo įgytų?
Kas teisingumo taku jį mokė eiti?
Kas toks supratimo davė?
Kas parodė, kur išmanymo kelias?+
Salas it dulkeles jis pakelia.
16 Net viso Libano neužtektų ugniai kurstyti
ir jo žvėrių per maža būtų deginamosioms aukoms.
18 Su kuo palyginsite Dievą?+
Į ką jis būtų panašus?+
20 Savo atnašai žmogus renkasi medį+ –
tokį, kuris nesupus.
Jis ieško nagingo meistro,
kad dievuką sutvirtintų ir tas nenuvirstų.+
21 Argi nežinote?
Ar negirdėjote?
Nejau tai nuo pat pradžių nėra jums apsakyta?
Kaip nesuprantate to, kas akivaizdu nuo pat žemės užgimimo*?+
Dangų tarsi skraistę jis ištiesia,
kaip gyvenamą palapinę išskleidžia.+
23 Jis pareigūnus nieku paverčia,
žemės teisėjus* – tuščia vieta.
24 Vos tik pasodinti,
vos pasėti,
vos įleidę žemėn šaknis,
jie nudžiūsta vėjui papūtus,
vėtra juos išpusto kaip šiaudus.+
25 „Su kuo mane palyginsite? Kas gi man prilygti gali? – sako Šventasis. –
26 Pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite.
Kas visas jas sukūrė?+
Tai tas, kuris pulkais jas veda, visas suskaičiavęs.
Jis visas jas vardais šaukia.+
Jis didžiai galingas, jo jėga beribė,+
tad jos visos – savo vietose.
27 Kodėl, Jokūbai, skundiesi, kodėl, Izraeli, sakai:
‘Paslėptas nuo Jehovos mano kelias,
teisingumo iš Dievo nesulaukiu’?+
28 Nejau nežinai? Nejau negirdėjai?
Jehova, visų žemės pakraščių Kūrėjas, bus Dievas visą amžinybę.+
30 Vaikinai pavargsta, išsenka,
jaunuoliai klumpa ir griūva,
31 bet tie, kurie deda viltis į Jehovą, atgaus jėgas,
pakils lyg ereliai ant sparnų.+
Jie bėgs ir nepavargs,
eis ir nepails.“+