Luko
17 Jis pasakė savo mokiniams: „Dalykų, vedančių į suklupimą, neišvengiamai bus. Tačiau vargas tam, per kurį jų atsiranda! 2 Geriau jam būtų, jeigu kas nors užkabintų jam ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą, negu kad per jį sukluptų vienas iš šitų mažutėlių.+ 3 Žiūrėkite savęs. Jeigu tavo brolis tau nusideda, pabark jį,+ ir jeigu gailisi, jam atleisk.+ 4 Net jeigu septynis kartus per dieną jis tau nusidėtų ir septynis kartus sugrįžtų pas tave sakydamas: ‘Gailiuosi’, turi jam atleisti.“+
5 Apaštalai Viešpačiui tarė: „Suteik mums daugiau tikėjimo.“+ 6 Viešpats atsakė: „Jeigu jūsų tikėjimas bus bent kaip garstyčios grūdelis, jūs tarsite šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje!’, ir jis jums paklus.+
7 Kas iš jūsų sakytų savo vergui – artojui ar piemeniui, – grįžusiam po darbų laukuose: ‘Eikš tuojau prie stalo’? 8 Argi nesakytumėte: ‘Paruošk man ko nors vakarienei, užsirišęs prijuostę patarnauk, kol pavalgysiu ir atsigersiu, tada galėsi pats pavalgyti ir atsigerti’? 9 Bene vergui dėkojama, kad tasai padarė, kas pavesta? 10 Tad ir jūs, padarę visa, kas pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką turėjome padaryti.’“+
11 Į Jeruzalę Jėzus keliavo per vietoves, esančias tarp Samarijos ir Galilėjos. 12 Kai jis atėjo į vieną kaimą, jį pamatė dešimt raupsuotų vyrų. Atokiai stovėdami+ 13 jie ėmė šaukti: „Jėzau, Mokytojau, pagailėk mūsų!“ 14 Jėzus juos išvydęs tarė: „Eikite pasirodyti kunigams.“+ Ir tie beeidami tapo švarūs.+ 15 Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo garsiai šlovindamas Dievą. 16 Jis parpuolė ant kelių priešais Jėzų, nusilenkė iki žemės ir jam dėkojo. Tas žmogus buvo samarietis.+ 17 Tada Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt buvo išgydyti*? Tai kur kiti devyni? 18 Tik šis kitatautis grįžo atiduoti šlovės Dievui? Daugiau nė vienas?“ 19 Ir tam vyrui tarė: „Kelkis ir eik. Tavo tikėjimas tave išgydė.“+
20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo Karalystė,+ Jėzus atsakė: „Dievo Karalystė ateis nepastebimai. 21 Niekas nesakys: ‘Žiūrėk, ji čia!’ arba: ‘Ji ten!’ Žinokite, kad Dievo Karalystė yra tarp jūsų.“+
22 Tada jis pasakė mokiniams: „Ateis metas, kai trokšite išvysti vieną iš Žmogaus Sūnaus dienų, bet neišvysite. 23 Jums sakys: ‘Žiūrėkite, jis ten!’ arba: ‘Žiūrėkite, jis čia!’ Neikite ir nebėkite paskui juos.+ 24 Kaip žaibas tvykstelėjęs sušvinta nuo vieno padangės krašto iki kito, taip bus ir su Žmogaus Sūnumi.+ 25 Bet pirma jis turės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestas.+ 26 Be to, Žmogaus Sūnaus dienomis bus taip, kaip buvo Nojaus dienomis:+ 27 žmonės valgė, gėrė, vedė, tekėjo iki dienos, kurią Nojus įlipo į laivą.+ Tada užėjo tvanas ir visus pražudė.+ 28 Ir bus panašiai kaip Loto dienomis:+ jie valgė, gėrė, pirko, pardavinėjo, sodino, statė. 29 Bet tą dieną, kurią Lotas išėjo iš Sodomos, iš dangaus lijo ugnis ir siera ir visus sunaikino.+ 30 Taip bus ir tą dieną, kai bus apreikštas Žmogaus Sūnus.+
31 Jei kas tą dieną bus ant stogo, tenelipa žemyn pasiimti iš namų savo daiktų; kas laukuose, irgi tenegrįžta. 32 Atsiminkite Loto žmoną.+ 33 Kas norės išsaugoti savo gyvybę*, tas ją praras. O kas ją praras, tas ją išsaugos.+ 34 Sakau jums: tą naktį du bus vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.+ 35 Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.“ 36 ––* 37 Tada jie paklausė: „Kur, Viešpatie?“ Jis jiems atsakė: „Kur bus kūnas, ten sulėks ir ereliai.“+