Sofonijo
3 Vargas maištingam, susiteršusiam, smurtingam miestui*!+
Iki ryto jie nė kaulo nepalieka nesugraužto.
5 Bet Jehova, esantis tame mieste, yra teisus,+ jis nesielgia neteisingai.
Savo sprendimus apreiškia jis kas rytą+
ir neapvilia – taip, kaip neapvilia aušra.
O neteisusis neturi gėdos.+
6 „Sunaikinau tautas, jų kampinius bokštus sugrioviau,
jų gatves nusiaubiau – niekas jomis nebevaikšto.
Iš jų miestų liko griuvėsiai, nebėra juose žmonių, nebėra gyventojų.+
7 Tariau: ‘Tu tikrai manęs bijosiesi ir leisiesi sudrausminamas’,+ –
kad man netektų sunaikinti jo buveinės,+
kai pašauksiu jį atsiskaityti už visas tas nuodėmes.
Bet žmonės elgėsi dar nedoriau.+
Aš nusprendžiau surinkti tautas, sutelkti karalystes
ir išlieti ant jų rūstybę, visą savo degantį pyktį.+
Mano uolumo ugnis praris visą žemę.+
9 Tada aš pakeisiu tautų kalbą į tyrą kalbą,
kad jos visos galėtų šauktis Jehovos vardo
ir petys į petį jam tarnauti.+
10 Tie, kurie mane maldauja, – mano išblaškytoji tauta, mano dukra, –
iš Etiopijos upių krašto man dovaną atneš.+
11 Tą dieną nebereikės tau gėdytis
dėl visų maištingų darbų, kuriais man nusikaltai,+
nes aš pašalinsiu iš tavęs išdidžius pagyrūnus,
ir tu jau niekada nebesiaukštinsi mano šventajame kalne.+
Jie ganysis, atsigulę ilsėsis, ir nebus kam jų gąsdinti.“+
14 Džiūgauk, Siono dukra!
Džiaukis, Izraeli!+
Būk linksma ir džiūgauk iš visos širdies, Jeruzalės dukra!+
Jis džiūgaus, didžiai dėl tavęs džiaugsis,+
jam bus gera tave mylėti,
jis džiaugsis tavimi, iš džiaugsmo šūkaus.
18 Aš surinksiu tuos, kas liūdi negalėdami švęsti tavo švenčių.+
Toli jie buvo nuo tavęs, nes panieką turėjo kęsti.+
19 Tuomet pakilsiu prieš visus tavo engėjus+
ir išgelbėsiu šlubuojančius,+
surinksiu išblaškytuosius.+
Suteiksiu jiems šlovę ir garbę*
visame krašte, kur jie kentė gėdą.
20 Tuomet jus parvesiu,
tuomet jus surinksiu.