Mato
18 Tuo metu* mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Kas vis dėlto yra didžiausias dangaus Karalystėje?“+ 2 Jėzus pasišaukė vaikelį ir pastatęs tarp jų 3 tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu nepasikeisite ir nepasidarysite kaip vaikeliai,+ nieku gyvu neįeisite į dangaus Karalystę.+ 4 Taigi kas taps nuolankus – toks kaip šis vaikelis, tas dangaus Karalystėje bus didžiausias.+ 5 Ir kas priima tokį vaikelį dėl mano vardo, tas mane priima. 6 O jei koks žmogus bent vienam mane tikinčiam mažutėliui taptų suklupimo akmeniu, tai geriau tam žmogui būtų, kad kas nors užkabintų jam ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir paskandintų atviroje jūroje.+
7 Vargas pasauliui dėl suklupimo akmenų! Tiesa, jų neišvengiamai bus, bet vargas žmogui, kuris suklupimo akmeniu tampa! 8 Jeigu tavo ranka ar koja veda tave į nuodėmę*, nusikirsk ją ir mesk šalin.+ Juk geriau tau sužalotam ar luošam įeiti į gyvenimą negu su abiem rankomis ir kojomis būti įmestam į amžinąją ugnį.+ 9 Ir jeigu tavo akis veda tave į nuodėmę*, išlupk ją ir mesk šalin. Juk geriau tau vienakiam įeiti į gyvenimą negu su abiem akimis būti įmestam į ugningąją Geheną*.+ 10 Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš tokių mažutėlių, nes sakau jums: jų angelai danguje visada regi mano dangiškojo Tėvo veidą.+ 11 ––*
12 Kaip manote? Jeigu koks žmogus turėtų šimtą avių ir viena iš jų nuklystų,+ argi jis nepaliktų kitų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios?+ 13 Ir jeigu jam pavyktų ją surasti, iš tiesų sakau jums: jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl anų devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios. 14 Taip ir mano* Tėvas, esantis danguje, nenori, kad pražūtų kuris nors iš tokių mažutėlių.+
15 Tad jeigu tavo brolis nusideda, eik ir pasakyk apie jo nusižengimą jam vienam.+ Jeigu jis tavęs paklausys, savo brolį laimėsi.+ 16 Jeigu nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad viskas būtų patvirtinta dviejų ar trijų liudytojų lūpomis.+ 17 Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pasakyk bendruomenei. O jei nepaklausytų nė bendruomenės, tebūna jis tau kaip kitatautis+ ir mokesčių rinkėjas.+
18 Iš tiesų sakau jums: ką tik surišite žemėje, jau bus surišta danguje, ir ką tik atrišite žemėje, jau bus atrišta danguje. 19 Ir dar sakau jums: jeigu žemėje du iš jūsų bendrai sutarę prašys ko nors svarbaus, mano dangiškasis Tėvas jiems tai suteiks,+ 20 nes jei du ar trys susitinka mano vardu,+ aš irgi esu tarp jų.“
21 Tada Petras priėjęs paklausė jį: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?“ 22 Jėzus jam atsakė: „Ne iki septynių, sakau tau, o iki septyniasdešimt septynių kartų.+
23 Su dangaus Karalyste yra kaip su karaliumi, kuris pareikalavo iš savo vergų, kad grąžintų jam skolas. 24 Kai jis ėmėsi to reikalo, buvo atvestas žmogus, skolingas jam dešimt tūkstančių talentų*. 25 Bet šis neturėjo iš ko grąžinti. Tada valdovas įsakė parduoti jį, jo žmoną, vaikus ir visą jo nuosavybę, kad skola būtų atlyginta.+ 26 Vergas parpuolė prieš jį ir nusilenkęs ėmė prašyti: ‘Būk kantrus, aš viską grąžinsiu!’ 27 Valdovą apėmė gailestis ir jis vergą paleido, o jo skolą panaikino.+ 28 Tačiau tasai išėjęs susirado vieną savo tarnybos draugą, skolingą jam šimtą denarų, nutvėrė jį ir ėmė smaugti šaukdamas: ‘Atiduok skolą!’ 29 Tas parpuolė žemėn ir maldavo: ‘Būk kantrus, aš grąžinsiu!’ 30 Tačiau anas nesutiko. Nuėjęs jis liepė įmesti draugą į kalėjimą ir laikyti ten tol, kol atiduos skolą. 31 Sužinoję, kas įvyko, kiti vergai labai nusiminė ir nuėjo viską papasakoti valdovui. 32 Tada valdovas pasišaukė tą vergą ir tarė: ‘Nedoras verge, aš juk panaikinau visą tavo skolą, nes manęs maldavai. 33 Argi nederėjo ir tau pasigailėti savo tarnybos draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?’+ 34 Valdovas užsirūstinęs atidavė jį kalėjimo sargybiniams, kad laikytų įkalinę tol, kol sugrąžins visą skolą. 35 Taip ir mano dangiškasis Tėvas pasielgs su kiekvienu iš jūsų,+ kuris iš širdies neatleis savo broliui.“+