Dvidešimt ketvirtas skyrius

Šis pasaulis nepadės

Izaijo 31:1-9

1, 2. a) Ko išsigandę Jeruzalės gyventojai? b) Kokių kyla klausimų, kalbant apie keblią Jeruzalės padėtį?

JERUZALĖS gyventojai ne šiaip sau išsigandę! Asirija, galingiausia to meto imperija, puolė „visus Judo įtvirtintus miestus ir paėmė juos“. Dabar Asirijos karo mašina taikosi į Judo sostinę (2 Karalių 18:​13, 17). Ką darys karalius Ezekijas ir Jeruzalėje gyvenantys žmonės?

² Kiti šalies miestai neatsilaikė ir Ezekijas žino, kad Jeruzalė nėra lygiavertė varžovė Asirijos karinėms pajėgoms. Asirai, beje, garsėja nepaprastu žiaurumu ir smurtu. Jų kariuomenė įvaro tokią baimę, jog kartais priešininkai be kovos leidžiasi bėgti! Kur Jeruzalės gyventojai galėtų kreiptis pagalbos šiuo baisiu laikotarpiu? Ar įmanoma išvengti asirų kariuomenės? Kaip Dievo tauta pateko į tokią bėdą? Ieškodami atsakymų, grįžkime mintimis į praeitį ir pažiūrėkime, kaip Jehova kadaise elgėsi su savo sandoros tauta.

Izraelio atskalūnybė

3, 4. a) Kada ir kaip Izraelio tauta suskilo į dvi karalystes? b) Kaip Jeroboamas iš pat pradžių nuvedė šiaurinę dešimties giminių karalystę bloga linkme?

³ Nuo tada, kai Izraelis išėjo iš Egipto, iki Dovydo sūnaus Saliamono mirties (truputį daugiau kaip 500 metų) 12 Izraelio giminių buvo viena tauta. Po Saliamono mirties, kai Jeroboamas sukurstė dešimt šiaurinių giminių maištauti prieš Dovydo namus, tauta suskilo į dvi karalystes. Taip atsitiko 997 metais p. m. e.

⁴ Jeroboamas, pirmasis šiaurinės Izraelio karalystės karalius, nuvedė savo pavaldinius atskalūnybės taku: Aarono kunigiją ir įstatymišką Jehovos garbinimą jis pakeitė neteisėta kunigija ir veršio garbinimu (1 Karalių 12:​25-33). Jehovai tai buvo bjauru (Jeremijo 32:​30, 35). Dėl šios ir kitų priežasčių jis leido Asirijai pavergti Izraelį (2 Karalių 15:29). Karalius Ozėjas darė sąmokslą su Egiptu ir mėgino sulaužyti Asirijos jungą, bet visi sumanymai nuėjo vėjais (2 Karalių 17:4).

Izraelis pasitiki apgaulinga priebėga

 5. Į ką Izraelis kreipiasi pagalbos?

⁵ Jehova nori, kad izraelitai atsitokėtų.a Todėl jis siunčia pranašą Izaiją skelbti perspėjimo: „Vargas tiems, kurie leidžiasi į Egiptą sau pagalbos ieškoti, ir kliaujasi žirgais, kurie pasitiki vežimais, nes jų daug, ir raiteliais, nes jų pulkai stiprūs, tačiau į Izraelio Šventąjį nekelia akių, nesitaria su Viešpačiu!“ (Izaijo 31:1) Kaip apgailėtina! Žirgais ir karo vežimais Izraelis pasitiki labiau negu Jehova — gyvuoju Dievu. Izraelis mąsto pasaulietiškai: Egipto žirgų daug ir jie stiprūs. Žinoma, Egiptas bus geras sąjungininkas prieš asirų kariuomenę! Bet netrukus izraelitai supras, kokia bevertė yra pasaulietinė sąjunga su Egiptu.

 6. Kodėl Izraelis, kreipdamasis į Egiptą, akivaizdžiai rodo netikėjimą Jehova?

⁶ Per Įstatymo sandorą Jehovai yra pasiaukoję ir Izraelio, ir Judo gyventojai (Išėjimo 24:​3-8; 1 Metraščių 16:​15-17). Izraelis, kreipdamasis pagalbos į Egiptą, rodo netikėjimą Jehova ir nepagarbą šventosios sandoros įstatymams. Kodėl? Todėl, kad sudarant sandorą Jehova pasižadėjo saugoti savo tautą, jeigu ši bus atsidavusi tiktai jam (Kunigų 26:​3-8). Jehova laikosi žodžio ir ne kartą pasirodo „tvirtovė sunkumų metu“ (Psalmyno 37:39; 2 Metraščių 14:​1, 8-11 [14:​2, 9-12, Brb]; 17:​3-5, 10). Per Mozę, Įstatymo sandoros tarpininką, Jehova liepė būsimiems Izraelio karaliams neįsigyti daug žirgų (Pakartoto Įstatymo 17:16). Paklusdami šiam nurodymui, karaliai tikėtųsi apsaugos iš „Izraelio Šventojo“. Deja, Izraelio valdovai neturi tokio tikėjimo.

 7. Ko krikščionys gali pasimokyti iš Izraelio netikėjimo?

⁷ Krikščionims čia yra ko pasimokyti. Nors Jehova būtų daug labiau padėjęs, Izraelis siekė to, kas regima, — Egipto paramos. Dabar krikščionims irgi yra pagunda vietoj Jehovos kibtis į pasaulietines saugumo garantijas — banko sąskaitas, socialinę padėtį, naudingas pažintis. Aišku, krikščionys šeimų galvos pareigingai aprūpina šeimą (1 Timotiejui 5:8). Bet jie nesudeda vilčių į materialines vertybes. Jie saugosi „bet kokio godumo“ (Luko 12:​13-21). Vienintelė „tvirtovė nelaimės metu“ yra Jehova Dievas (Psalmyno 9:10 [9:9, Brb]; 54:9 [54:7, Brb]).

8, 9. a) Nors Izraelio ketinimai atrodo strategiškai pagrįsti, kuo visa baigsis ir kodėl? b) Kuo skiriasi žmonių pažadai nuo Jehovos pažadų?

⁸ Tiesą sakant, Izaijas šaiposi iš izraelitų vadų, sumaniusių šlietis prie Egipto: „Juk ir jis išmintingas! Jis sukėlė nelaimę ir savo žodžių neatsiėmė! Jis pakils prieš nedorėlių namus ir prieš tuos, kurie padeda piktadariams“ (Izaijo 31:2). Izraelio vadovai dedasi išmintingi. Bet ar visatos Kūrėjas nėra pats išmintingiausias? Izraelio sumanymas kreiptis į Egiptą pagalbos atrodo strategiškai pagrįstas. Vis dėlto Jehovos požiūriu toks politinis aljansas yra dvasinis svetimavimas (Ezechielio 23:​1-10). Todėl Izaijas sako, kad Jehova ‛sukels nelaimę’.

⁹ Žmonių pažadai, žinia, yra nepatikimi ir žmonių apsauga abejotina. O Jehovai nereikia ‛savo žodžių atsiimti’. Jis būtinai padarys, ką žada. Jo žodis negrįžta pas jį bergždžias (Izaijo 55:​10, 11; 14:24).

10. Kas atsitiks Egiptui ir Izraeliui?

¹⁰ Argi egiptiečiai patikimai saugos Izraelį? Ne. Izaijas sako Izraeliui: „Egiptiečiai — žmonės, o ne Dievas, jų žirgai — kūnas, o ne dvasia. Viešpats tik išties savo ranką, ir gynėjas parpuls, o drauge su juo kris jo ginamasis; juodu abu kartu pražus“ (Izaijo 31:3). Ir gynėjas (Egiptas), ir ginamasis (Izraelis) parpuls, kris, pražus, kai Jehova išties savo ranką ir pasiųs asirus įvykdyti nuosprendžio.

Samarija žlunga

11. Kokių nuodėmių pridaro Izraelis ir kas galiausiai atsitinka?

¹¹ Jehova, gailestingasis Dievas, per pranašus vis ragina Izraelį atgailauti ir sugrįžti prie tyro garbinimo (2 Karalių 17:13). O Izraelis tebegarbina veršį ir dar labiau nuodėmiauja: buria ateitį, amoraliai garbina Baalą, aukštumose statosi šventuosius stulpus. Izraelitai net ‛savo sūnus ir dukteris atiduoda ugniai’, aukoja savo atžalas dievams demonams (2 Karalių 17:​14-17; Psalmyno 106:​36-39; Amoso 2:8). Jehova ketina padaryti galą Izraelio piktenybėms ir sako: „Samarijos karalius prapuls kaip medžio skiedra, plūduriuojanti vandenyse“ (Ozėjo 10:​1, 7). 742 m. p. m. e. Asirijos kariuomenė puola Samariją, Izraelio sostinę. Po trejų apgulties metų, 740 m. p. m. e., Samarija žlunga. Nuo šiol dešimties giminių karalystė nebeegzistuoja.

12. Kokį darbą Jehova įpareigoja daryti ir kas atsitinka tiems, kurie nepaiso perspėjimų?

¹² Mūsų laikais Jehova įpareigoja savo tarnus skelbti žinią visame pasaulyje ir perspėti „žmones, jog visiems visur reikia atsiversti“ (Apaštalų darbų 17:30; Mato 24:14). Tie, kurie atmeta Dievo išgelbėjimo priemonę, pasidarys kaip „medžio skiedra“ ir pražus kaip atskalūniška Izraelio tauta. O tie, kurie deda viltis į Jehovą, „paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29, Brb). Tad kaip išmintinga vengti senosios Izraelio karalystės klaidų! Iš visos širdies pasikliaukime Jehova, gelbstinčiu Dievu.

Jehovos gelbstinti galia

13, 14. Kokius paguodos žodžius Jehova taria Sionui?

¹³ Vos už kelių kilometrų nuo Izraelio pietinės sienos įsikūrusi Jeruzalė, Judo sostinė. Jeruzalės gyventojai labai gerai žino, kas atsitiko Samarijai. Baisusis priešas, sunaikinęs šiaurinę karalystę, dabar puola juos. Ar jie pasimokys iš Samariją užklupusios nelaimės?

¹⁴ Izaijas paguodžia Jeruzalės gyventojus ir patikina, kad Jehova tebemyli savo sandoros tautą: „Viešpats taip man kalbėjo: ‛Kaip liūtas ar liūtukas urzgia dėl savo grobio ir, susirinkus prieš jį būriui piemenų, nei išsigąsta jų šauksmų, nei dreba dėl jų daromo triukšmo, taip ir Galybių Viešpats nužengs kovoti ant Siono kalno, ant kalvos“ (Izaijo 31:4). Kaip liūtukas sergi savo grobį, taip uoliai Jehova saugos savo šventąjį miestą Sioną. Joks asirų karių didžiavimasis, jokie grasinimai ar kitokie sambrūzdžiai nenukreips Jehovos nuo tikslo.

15. Kaip Jehova švelniai ir užjaučiamai elgiasi su Jeruzalės gyventojais?

¹⁵ Įsidėmėk, kaip švelniai ir užjaučiamai Jehova elgiasi su Jeruzalės žmonėmis: „Kaip sparnus išskėtę paukščiai gina jauniklius, taip Galybių Viešpats gins Jeruzalę, saugos ir vaduos, globos ir gelbės ją“ (Izaijo 31:5). Paukščiukų motina yra visada pasiruošusi ginti savo mažylius. Išskėstais sparnais ji sklando virš lizdo ir skvarbiu žvilgsniu tiria, ar nėra kokio pavojaus. Jeigu artinasi grobuonis, ji tuojau neria žemyn ginti šeimynėlės. Jehova irgi švelniai rūpinsis savo žmonėmis, Jeruzalėje radusiais prieglobstį nuo įsibrovėlių asirų.

„Sugrįžkite“

16. a) Kaip meilingai Jehova skatina atsitokėti savo tautą? b) Kada Judo žmonių maištavimas darosi ypač akivaizdus?

¹⁶ Jehova primena savo tautai josios nuodėmes ir skatina nebeeiti klystkeliais: „Sugrįžkite pas jį, Izraelio vaikai, pas tą, kurį taip giliai įžeidėte“ (Izaijo 31:6). Maištauja ne vien Izraelio dešimties giminių karalystė. Kiti „Izraelio vaikai“, Judo žmonės, irgi ‛giliai įžeidžia’ Dievą — ypač tada, kai Izaijui paskelbus pranašišką žinią greit ima karaliauti Ezekijo sūnus Manasas. Biblijoje rašoma, jog „Manasas taip suvedžiojo Judą ir Jeruzalės gyventojus, kad jie elgėsi nedoriau negu tautos, kurias Viešpats buvo sunaikinęs“ (2 Metraščių 33:9). Tik pagalvok! Jehova dėl pasibaisėtino elgesio išnaikina pagonių tautas, o Judo gyventojai, susiję su Jehova sandoros ryšiais, pasirodo blogesni už anų tautų žmones.

17. Kas bendra tarp šiuolaikinio pasaulio ir Manaso laikų Judo?

¹⁷ Prasidedant XXI amžiui, pasaulis yra toks, kaip Judas Manaso laikais. Religinė, rasinė bei etninė neapykanta vis labiau skaldo žmoniją. Šiurpios žmogžudystės, kankinimas, žaginimas ir vadinamasis etninis valymas reikalauja milijonų aukų. Ir pavieniai žmonės, ir tautos, ypač „krikščioniškosios“, ‛giliai įžeidžia’ Dievą. Tačiau būkime tikri: Jehova neleis blogiui klestėti amžinai. Kodėl? Tai liudija Izaijo dienų įvykiai.

Jeruzalė išgelbėta

18. Dėl ko rab šakė perspėja Ezekiją?

¹⁸ Asirijos karaliai savo kovų pergales priskyrė dievams. Knygoje Ancient Near Eastern Texts spausdinami Asirijos monarcho Ašurbanipalo raštai; jis sakosi vadovaujamas „Ašuro, Belio, Nebojo, didžiųjų dievų, [savo] viešpačių, kurie (visada) žygiuoja [jo] pusėje, [kai jis] nugali įgudusius karius... atvirame mūšyje“. Rab šakė, Asirijos karaliaus Sanheribo atstovas, kalbėdamas su karaliumi Ezekiju, irgi prasitaria tikįs, kad dievai kišasi į žmonių karinius konfliktus. Jis perspėja žydų karalių nesudėti vilčių į Jehovą ir primena, kad kitų tautų dievai neįstengė apsaugoti savo žmonių nuo baisingos Asirijos karo mašinos (2 Karalių 18:​33-35).

19. Kaip Ezekijas reaguoja į rab šakės patyčias?

¹⁹ Kaip reaguoja karalius Ezekijas? Biblijoje sakoma: „Tai išgirdęs, karalius Ezekijas persiplėšė drabužius, apsivilko ašutine ir nuėjo į Viešpaties Namus“ (2 Karalių 19:1). Ezekijas supranta, kad šiomis grėsmingomis aplinkybėmis gali padėti tiktai vienas Asmuo. Nusižeminęs jis kreipiasi nurodymų į Jehovą.

20. Ką Jehova darys Judo gyventojų labui ir ko jie turėtų iš to pasimokyti?

²⁰ Jehova imasi vadovauti ir per pranašą Izaiją sako: „Tą dieną kiekvienas jūsų atmes su panieka sidabro ir aukso stabus, kurių prisidarėte savo nuodėmingomis rankomis“ (Izaijo 31:7). Kai Jehova kovos už savo tautą, Sanheribo dievai pasirodys beverčiai. Judo gyventojai turėtų iš to pasimokyti. Nors karalius Ezekijas yra ištikimas Jehovai, Judo kraštas, kaip ir Izraelis, pilnas stabų (Izaijo 2:​5-8). Judo gyventojams, norintiems susitaikyti su Jehova, reikės atgailauti už nuodėmes ir ‛atmesti su panieka stabus’. (Žiūrėk Išėjimo 34:14.)

21. Kaip Izaijas pranašiškai aprašo Jehovos bausmę asirams?

²¹ Dabar Izaijas pranašiškai aprašo, kaip Jehova nubaus baisųjį Judo priešą: „Asiras kris nuo kalavijo, kuris bus ne žmogaus; ne žmogaus kalavijas jį parblokš. Jis bėgs nuo kalavijo, o jo jauni kariai eis lažą“ (Izaijo 31:8). Kada prisiartina metas galutinai išspręsti reikalą, Jeruzalės gyventojams netenka nė kardo išsitraukti. Geriausius Asirijos karius nukerta ne žmogaus, o Jehovos kalavijas. Asirijos karalius Sanheribas ‛bėga nuo kalavijo’. Jehovos angelui išguldžius 185 000 jo karių, jis grįžta namo. Vėliau, kai karalius lenkiasi savo dievui Nisrochui, jį nužudo jo paties sūnūs (2 Karalių 19:​35-37).

22. Ko krikščionys gali pasimokyti iš atsitikimo su Ezekiju ir asirų kariuomene?

²² Niekas, netgi Ezekijas, negalėjo numatyti, kaip Jehova išgelbės Jeruzalę nuo asirų kariuomenės. Bet kritišku momentu Ezekijas pasielgė nepriekaištingai. Jis parodė sektiną pavyzdį visiems, kurie dabar kenčia išmėginimus (2 Korintiečiams 4:​16-18). Kadangi Jeruzalę taikėsi užgrobti asirai — tautų siaubas, Ezekijui tikrai buvo baisu (2 Karalių 19:3). Vis dėlto jis tikėjo Jehovą ir prašėsi Jo, ne žmogaus, vadovaujamas. Kokia palaima Jeruzalei! Jeigu slegia sunkumai, dievobaimingus krikščionis irgi gali apimti stiprus jaudulys. Daugeliu atvejų baimė pateisinama. Tačiau jei ‛pavedame Dievui visus savo rūpesčius’, jis rūpinsis mumis (1 Petro 5:7). Jis padės įveikti baimę ir suteiks jėgų ištverti.

23. Kodėl galiausiai ne Ezekijui, o Sanheribui reikia bijoti?

²³ Galiausiai ne Ezekijui, o Sanheribui reikia bijoti. Į ką jis kreipsis? Izaijas pranašauja: „Jo uola iš baimės pasitrauks, o jo didžiūnai paklaikę paliks vėliavas. — Tai žodis Viešpaties, kurio liepsna Sione, o žaizdras Jeruzalėje!“ (Izaijo 31:9) Sanheribo dievai — jo „uola“ ir priebėga, kuria jis pasitikėjo, — apvilia. Jie tarsi ‛iš baimės pasitraukia’. Nepagelbės nė Sanheribo didžiūnai. Jie irgi nustėrę iš siaubo.

24. Ko akivaizdžiai pamoko asirų nesėkmė?

²⁴ Ši Izaijo pranašystės dalis gerai pamoko visus, kurie norėtų eiti prieš Dievą. Joks ginklas, jokia galia, jokie kėslai nesužlugdys Jehovos tikslų (Izaijo 41:​11, 12). O tiems, kurie dedasi Dievo tarnais, bet nusigręžia nuo jo ir ieško apsaugos pasaulyje, nesiseks. Kas „į Izraelio Šventąjį nekelia akių“, tas pamatys, kaip Jehova ‛sukelia nelaimę’ (Izaijo 31:​1, 2). Iš tiesų vienintelė tikra ir nepajudinama priebėga yra Jehova Dievas (Psalmyno 37:5).

[Išnaša]

[Iliustracija 319 puslapyje]

Tie, kurie pasitiki materialinėmis vertybėmis, nusivils

[Iliustracija 322 puslapyje]

Kaip liūtas sergi savo grobį, taip Jehova saugos savo šventąjį miestą

[Iliustracijos 324 puslapyje]

Religinė, rasinė bei etninė neapykanta skaldo žmoniją

[Iliustracija 326 puslapyje]

Ezekijas atėjo į Jehovos namus prašyti pagalbos