Kodėl reikia duoti Jehovai?

SAULĖ leidosi ant mažo Sareptos miesto Sidone, kai viena našlė pasilenkusi rinko sausas šakas. Jai reikėjo įkurti ugnį, kad galėtų sau ir savo mažam sūnui išvirti skurdų valgį, kurį galbūt jiedu valgys paskutinį kartą. Ji su savo vaiku iš visų jėgų stengėsi išlikti gyvi ilgos sausros ir bado metu, bet štai atėjo liūdna pabaiga. Jie buvo bemirštą iš bado.

Priėjo vyras. Jis buvo vardu Elijas ir našlė tuojau pamatė, kad tai Jehovos pranašas. Atrodo, ji buvo girdėjusi apie tą Dievą. Jehova skyrėsi nuo Baalo, kurio žiaurus, iškrypęs garbinimas buvo paplitęs jos šalyje, Sidone. Tad kai Elijas paprašė jos atsigerti vandens, ji noriai padavė. Tikriausiai ji manė, kad tuo įgis Jehovos palankumą (Mato 10:41, 42). Bet paskui Elijas paprašė dar kai ko — kąsnelio maisto. Ji paaiškino, kad turi maisto tik vienam paskutiniam kartui. Tačiau Elijas atkakliai prašė ir užtikrino ją, kad Jehova stebuklingai aprūpins ją maistu, kol tęsis sausra. Ką ji padarė? Biblijoje sakoma: „Ji nuėjo ir padarė, kaip Elijas buvo sakęs“ (3 Karalių 17:10-15). Tais paprastais žodžiais aprašomas poelgis, pareikalavęs didelio tikėjimo — iš tiesų tokio didelio, kad Jėzus Kristus pagyrė tą našlę praėjus beveik tūkstančiui metų! (Luko 4:25, 26)

Tačiau gali atrodyti keista, kad Jehova reikalavo tiek daug iš moters, turėjusios tiek mažai. Ypač taip gali atrodyti apsvarsčius maldą, kartą pasakytą vieno žymaus vyro. Aukų rinkimas šventyklos statybai, kurią turėjo vykdyti karaliaus Dovydo sūnus Saliamonas, paskatino parodyti didelį dosnumą. Kalbant šiandieninėmis sąvokomis, surinktų dovanų vertė siekė milijardus dolerių! Tad Dovydas pasakė maldoje Jehovai: „Kas esu aš ir kas mano tauta, kad mes galėtume taip dosniai aukoti Tau? Juk iš Tavęs ateina viskas, o mes tik atiduodame, ką gavome iš Tavęs“ (1 Kronikų 29:14, Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota). Kaip pasakė Dovydas, viskas priklauso Jehovai. Taigi aukodami dėl to, kad būtų skleidžiamas tyras garbinimas, mes tiesiog atiduodame Jehovai tai, kas jau yra jo (Psalmių 50:10, Brb red.). Tad kyla klausimas, kodėl Jehova nori, kad mes pirmiausia duotume?

Gyvybiškai svarbus teisingo garbinimo aspektas

Paprasčiausias atsakymas toks: nuo senų laikų Jehova padarė davimą itin svarbiu tyro garbinimo aspektu. Ištikimas vyras Abelis aukojo Jehovai kai ką iš savo vertingų naminių galvijų. Patriarchai Nojus, Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir Jobas aukojo panašias aukas (Pradžios 4:4; 8:20; 12:7; 26:25; 31:54; Jobo 1:5).

Mozės įstatymas reikalavo ir net reguliavo aukų Jehovai davimą. Pavyzdžiui, visiems izraelitams buvo įsakyta mokėti, arba aukoti, dešimtąją dalį iš žemės vaisių ir savo naminių gyvulių prieauglio (Skaičių 18:25-28). Kitos aukos nebuvo taip tiksliai reguliuojamos. Pavyzdžiui, kiekvienas izraelitas turėjo atiduoti Jehovai savo pirmagimius naminius gyvulius ir pirmuosius žemės vaisius (Išėjimo 22:29, 30; 23:19). Tačiau Įstatymas leido kiekvienam asmeniui nuspręsti, kiek duoti iš savo pirmųjų vaisių, jeigu tik jis duodavo pačius geriausius. Įstatyme taip pat buvo numatytos padėkos aukos bei aukos padarius įžadus ir jos turėjo būti duodamos visiškai savanoriškai (Kunigų 7:15, 16, Brb red.). Jehova skatino savo tautą duoti tiek, kiek jis palaimindavo ją (Pakartoto Įstatymo 16:17). Statant padangtę, o vėliau šventyklą, kiekvienas davė tai, ką jo širdis skatino jį duoti (Išėjimo 35:21, Brb red.; 1 Kronikų 29:9). Be abejo, tokios savanoriškos aukos labai patiko Jehovai!

„Kristaus įstatymo“ laiku visos aukos turėjo būti duodamos savanoriškai (Galatams 6:2; 2 Korintiečiams 9:7). Tai nereiškė, kad Kristaus pasekėjai nustojo duoti ar kad jie davė mažiau. Priešingai! Kai Jėzus ir jo apaštalai skelbė Izraelyje, grupė moterų sekė juos ir šelpė savo turtu (Luko 8:1-3). Apaštalas Paulius irgi gaudavo dovanų ir tai padėjo jam dirbti misionieriaus darbą, o jis taip pat skatino kai kuriuos susirinkimus paremti kitus nelaimės atvejais (2 Korintiečiams 8:14; Filipiečiams 1:3-5, NW). Vadovaujančioji korporacija Jeruzalėje paskyrė atsakingus vyrus rūpintis, kad surinktos lėšos būtų dalijamos vargstantiems (Apaštalų darbai 6:2-4). Aišku, kad pirmieji krikščionys laikė privilegija taip palaikyti tyrą garbinimą.

Vis dėlto mums galbūt kyla klausimas, kodėl Jehova laiko davimą jo garbinimo aspektu. Apsvarstykime keturias priežastis.

Kodėl duodame

Jehova laiko davimą teisingo garbinimo aspektu pirmiausia todėl, kad tai daryti yra gera mums. Tuo parodome dėkingumą už Dievo gerumą. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nuperka ar padaro tėčiui ar mamai dovaną, kodėl jie maloniai šypsosi iš džiaugsmo? Ar dovana patenkino tam tikras dideles reikmes, kurių tėvai negalėjo patenkinti kitaip? Tikriausiai ne. Veikiau tėvams malonu matyti, kaip vaikas ugdo dėkingą ir dosnią dvasią. Jehova skatina mus duoti dėl tų pačių priežasčių, ir jam malonu, kai tai darome. Štai taip parodome jam, kad tikrai vertiname jo neribotą gerumą ir dosnumą mums. Jis yra „kiekvieno gero davinio ir tobulos dovanos“ davėjas, todėl visada turėsime priežasčių dėkoti jam (Jokūbo 1:17). Juk Jehova net atidavė savo mylimąjį Sūnų ir leido jam mirti, kad mes galėtume gyventi amžinai (Jono 3:16). Ar galėsime kada nors jam pakankamai atsidėkoti?

Antra, įprasdami duoti, mokomės imituoti Jehovą ir jo Sūnų Jėzų Kristų svarbiausiu atžvilgiu. Jehova nuolatos duoda, visados dosnus. Kaip sakoma Biblijoje, jis suteikia mums „gyvybę, alsavimą ir visa kita“ (Apaštalų darbai 17:25). Mums dera dėkoti jam už kiekvieną atsikvėpimą, už kiekvieną turimą duonos kąsnį, už kiekvieną laimingą ir malonią gyvenimo akimirką (Apaštalų darbai 14:17). Jėzus kaip ir jo Tėvas parodė davimo dvasią. Jis savanoriškai aukojosi. Ar žinai, kad darydamas stebuklus Jėzus pats kažko netekdavo? Ne kartą Rašte skaitome, kad kai jis gydė sergančius, ‛iš jo išeidavo’ galia (Luko 6:19; 8:45, 46). Jėzus buvo toks dosnus, kad net atidavė savo paties sielą, savo gyvybę, mirčiai (Izaijo 53:12).

Taigi duodami — ar tai savo laiką, savo energiją ar savo turtą — mes imituojame Jehovą ir pradžiuginame jo širdį (Patarlių 27:11, Brb red.; Efeziečiams 5:1). Mes taip pat sekame tobulu žmogiško elgesio pavyzdžiu, kurį mums paliko Jėzus Kristus (1 Petro 2:21).

Trečia, duodant patenkinami tikri ir svarbūs poreikiai. Iš tiesų Jehova lengvai galėtų patenkinti Karalystės interesų reikmes be mūsų pagalbos, kaip ir, užuot naudojęsis mumis žodžiui skelbti, jis galėtų priversti šaukti akmenis (Luko 19:40). Bet jis kilniai nusprendė suteikti tas privilegijas mums. Tad kai savo išteklius naudojame Karalystės interesų plėtimui, mes patiriame didelį pasitenkinimą, nes žinome, jog tikrai prisidedame prie paties svarbiausio šiame pasaulyje atliekamo darbo (Mato 24:14).

Aišku, kad Jehovos Liudytojų pasauliniam darbui finansuoti reikalingi pinigai. Per 1995 tarnybinius metus Bendruomenė išleido beveik 60 milijonų dolerių vien rūpindamasi specialiaisiais pionieriais, misionieriais ir keliaujančiaisiais prižiūrėtojais, vykdančiais savo lauko tarnybos užduotis. Tačiau tai gana mažos išlaidos, palyginus su tomis, kurių reikia visame pasaulyje vykdomai filialų ir spaustuvių statybai bei išlaikymui. O visa tai įgyvendinama savanoriškų paaukojimų dėka!

Jehovos tautos žmonės paprastai nemano, kad jei nėra materialiai pasiturintys, jie gali tiesiog palikti nešti tą naštą kitiems. Dėl tokio požiūrio mes galime praleisti šitą mūsų garbinimo aspektą. Kaip rašė apaštalas Paulius, krikščionys Makedonijoje kentė „baisų neturtą“. Vis dėlto jie prašyte prašė suteikti jiems privilegiją duoti. Ir Paulius paliudijo, kad ką jie davė, buvo „virš išgalių“! (2 Korintiečiams 8:1-4)

Ketvirta, Jehova padarė davimą tikrojo garbinimo aspektu, nes duodami galėsime būti laimingi. Jėzus pats pasakė: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbai 20:35). Jehova taip sukūrė mus. Tai kita priežastis, kodėl galėtume manyti, kad kiek jam beduotume, vis tiek niekada negalėsime išreikšti dėkingumo, kurį jaučiame jam savo širdyse. Tačiau, laimei, Jehova nesitiki iš mūsų daugiau negu galime duoti. Galime būti tikri, kad jam malonu, kai mes džiugiai duodame, ką galime! (2 Korintiečiams 8:12; 9:7)

Palaimos už dosnią dvasią

Prisimindami mūsų ankstesnį pavyzdį, įsivaizduokime, kad našlė iš Sareptos nusprendė, jog kas nors kitas galėtų pavalgydinti Eliją. Kokių palaimų ji būtų netekusi!

Nėra jokių abejonių, kad Jehova laimina tuos, kurie parodo davimo dvasią (Patarlių 11:25). Našlei iš Sareptos nereikėjo nukentėti dėl to, kad atidavė paskutinį, kaip ji manė, savo maisto likutį. Jehova atlygino jai stebuklu. Kaip buvo pažadėjęs Elijas, miltai ir aliejus jos induose nepasibaigė, kol nepraėjo sausra. Bet jai buvo atlyginta dar labiau. Kai susirgo ir mirė jos sūnus, Elijas, tikrojo Dievo žmogus, prikėlė jį jai. Kaip tai turėjo sustiprinti ją dvasiškai! (3 Karalių 17:16-24)

Šiandien mes nesitikime būti palaiminti stebuklais (1 Korintiečiams 13:8). Bet Jehova užtikrina mus, kad jis palaikys tuos, kurie tarnauja jam visa širdimi (Mato 6:33). Taigi tuo atžvilgiu mes galime būti kaip ta našlė iš Sareptos ir dosniai duoti pasitikėdami, kad Jehova rūpinsis mumis. Mes taip pat galime gauti didelį dvasinį atpildą. Jeigu duodame ne atsitiktinai, kada sugalvoję, o reguliariai, tai, kaip sakė Jėzus, padės mums išlaikyti savo akį sveiką ir nukreiptą į Karalystės interesus (Luko 11:34; palygink 1 Korintiečiams 16:1, 2). Taip mes kaip Jehovos ir Jėzaus bendradarbiai galėsime pasijusti artimesni jiems (1 Korintiečiams 3:9). Ir tai paskatins dosnią davimo dvasią, kuria jau pasižymi Jehovos garbintojai visame pasaulyje.

[Rėmelis 31 puslapyje]

KAIP KAI KURIE NUSPRENDŽIA AUKOTI

AUKOS PASAULINEI VEIKLAI

Daugelis atideda arba numato tam tikrą sumą, kurią dės į aukų dėžutę su užrašu „Aukos Bendruomenės pasaulinei veiklai remti (Mato 24:14)“. Kas mėnesį susirinkimai nusiunčia tuos pinigus pasauliniam biurui Brukline, Niujorke, arba vietiniam filialui.

Savanoriškos piniginės dovanos taip pat gali būti siunčiamos tiesiai adresu: Treasurer’s Office, Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania, 25 Columbia Heights, Brooklyn, New York 11201-2483, arba Bendruomenės biurui, kuris rūpinasi jūsų šalimi. Gali būti dovanojami ir juvelyriniai dirbiniai ar kitos brangenybės. Aukojant būtina pridėti trumpą laišką su nurodymu, kad tai besąlyginė dovana.

AUKOS SU TAM TIKRA SĄLYGA

Pinigai gali būti patikėti Sargybos bokšto bendruomenei iki davėjo mirties su sąlyga, kad davėjui jų prireikus, jie bus jam grąžinti. Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės aukščiau nurodytu adresu.

PLANUOJAMASIS DAVIMAS

Be besąlyginių piniginių aukų ir pinigų dovanojimo su tam tikra sąlyga, pasaulinę Karalystės veiklą galima paremti ir kitaip. Pavyzdžiui:

Draudimas. Sargybos bokšto bendruomenė gali būti paskirta gyvybės draudimo arba pensijos gavėja. Apie tokį atvejį Bendruomenė turi būti informuota.

Banko sąskaitos. Banko sąskaitos, indėliai ar asmens pensijos sąskaitos gali būti patikėtos Sargybos bokšto bendruomenei arba jai gali būti išmokėti pinigai asmens mirties atveju, atliekant tai pagal vietinio banko reikalavimus. Bendruomenei reikia pranešti apie bet kurį iš šių atvejų.

Akcijos ir obligacijos. Akcijos ir obligacijos gali būti dovanojamos Sargybos bokšto bendruomenei kaip besąlyginė dovana arba pagal susitarimą, kuriuo pajamos tebemokamos davėjui.

Nekilnojamasis turtas. Perkamąją vertę turintis nekilnojamasis turtas gali būti besąlygiškai dovanojamas Sargybos bokšto bendruomenei arba užrašomas jai, paliekant gyvenimui būtiną turtą davėjui; jis gali toliau ten gyventi iki savo gyvenimo pabaigos. Asmuo turi susisiekti su Bendruomene prieš perduodamas jai bet kokį nekilnojamąjį turtą.

Testamentai ir patikėjimai. Turtas arba pinigai gali būti palikti Sargybos bokšto bendruomenei teisiškai įformintu testamentu arba Bendruomenė gali būti paskirta paveldėtoja patikėjimo susitarimu. Patikėjimas, naudingas religinei organizacijai, gali teikti lengvatas mokant mokesčius. Bendruomenei reikia nusiųsti testamento arba patikėjimo sutarties kopiją.

Tie, kurie suinteresuoti vienu iš šių planuojamojo davimo būdų, gali kreiptis į Planuojamojo davimo skyrių (Planned Giving Desk) žemiau nurodytu adresu arba į Bendruomenės biurą, kuris rūpinasi jūsų šalimi. Kai aukojama vienu iš šių būdų, Planuojamojo davimo skyrius turi gauti po vieną atitinkamų dokumentų kopiją.

Bendruomenė paruošė anglų kalba brošiūrą, pavadintą „Planuojamasis davimas“. Tiems, kurie gyvena Jungtinėse Valstijose ir ketina dabar paaukoti Bendruomenei ypatingą dovaną arba palikti po mirties palikimą, ši informacija gali būti naudinga. Tai ypač svarbu, jeigu jie nori įgyvendinti kokį nors šeimos tikslą arba planuoja dovanoti turtą pasinaudodami teisinėmis lengvatomis, įgalinančiomis sumažinti reikalaujamų mokesčių sumą. Brošiūrą galima gauti paprašius jos raštu arba telefonu.

PLANNED GIVING DESK

Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania

100 Watchtower Drive, Patterson, New York 12563-9204

Telefonas: (914) 878-7000