Ištikimai tarnauti kartu su Jehovos organizacija

„Ištikimam Tu esi ištikimas“ (2 SAMUELIO 22:26, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys).

1, 2. Kokius ištikimybės pavyzdžius mes visi galime matyti susirinkime?

VĖLŲ vakarą vyresnysis ruošia kalbą krikščionių sueigai. Jis norėtų sustoti ir pailsėti, tačiau dirba toliau ieškodamas Biblijos pavyzdžių bei iliustracijų, kurios padės pasiekti žmonių širdis ir paskatins kaimenę. Viena išvargusi tėvų pora iš to paties susirinkimo mielai praleistų vakarą namuose, bet jie kantriai ruošia savo vaikus ir eina į sueigą. Po sueigos grupelė krikščionių aptarinėja vyresniojo kalbą. Viena sesuo norėtų užsiminti, kad tas brolis kartą užgavo jos jausmus, tačiau ji entuziastingai kalba apie vieną jo pasakytą teiginį. Ar tu suvoki, kas bendra šiose scenose?

² Tai ištikimybė. Vyresnysis ištikimai dirba tarnaudamas Dievo kaimenei; tėvai ištikimai lanko susirinkimo sueigas; sesuo ištikimai palaiko vyresniuosius (Žydams 10:24, 25; 13:17; 1 Petro 5:2). Taip, visose gyvenimo srityse mes matome Dievo žmonių pasiryžimą ištikimai tarnauti kartu su Jehovos organizacija.

 3. Kodėl taip svarbu likti ištikimiems žemiškajai Jehovos organizacijai?

³ Žvelgdamas į šį sugedusį pasaulį, Jehova mato labai nedaug ištikimybės (Michėjo 7:2). Kaip jo širdis turi džiaugtis, kai jis mato savo tautos ištikimybę! Taip, ir tavo ištikimybė džiugina jį. Tačiau ji siutina pirmąjį maištininką, Šėtoną, ir parodo jį esant melagį (Patarlių 27:11, ŠvR; Jono 8:44). Galima tikėtis, kad Šėtonas mėgins palaužti tavo ištikimybę Jehovai ir Jo žemiškajai organizacijai. Aptarkime kai kuriuos Šėtono veikimo būdus. Taip mes geriau suprasime, kaip galime likti ištikimi iki galo (2 Korintiečiams 2:11).

Sutelkiant dėmesį į netobulumą, griaunama ištikimybė

 4. a) Kodėl lengva kritiškai žiūrėti į vadovaujančius asmenis? b) Kaip Korė pasirodė neištikimas Jehovos organizacijai?

⁴ Jei brolis turi atsakingas pareigas, jo trūkumai gali būti labiau pastebimi. Kaip lengva matyti ‛krislą savo brolio akyje, o nepastebėti rąsto savojoje’! (Mato 7:1-5) Pernelyg didelis dėmesys trūkumams gali vesti prie neištikimybės. Pavyzdžiui, pagalvok, kuo skyrėsi Korė ir Dovydas. Korė ėjo atsakingas pareigas ir tikriausiai ištikimai tarnavo daug metų, bet tapo garbėtroška. Jis ėmė piktintis savo pusbrolių Mozės ir Aarono vadovavimu. Nors Mozė buvo romiausias iš visų žmonių, Korės požiūris į jį, matyt, pasidarė kritiškas. Jis galbūt matė Mozės trūkumus. Tačiau tie trūkumai nepateisino Korės neištikimybės Jehovos organizacijai. Jis buvo išnaikintas iš susirinkimo (Skaičių 12:3; 16:11, 31-33).

 5. Kodėl Dovydas galbūt pajuto pagundą maištauti prieš Saulių?

⁵ O Dovydas tarnavo valdant karaliui Sauliui. Saulius, pirmiau buvęs geras karalius, tapo blogas. Dovydui reikėjo tikėjimo, ištvermės ir net išradingumo, kad išvengtų pavydaus Sauliaus puolimo. Tačiau kai Dovydui pasitaikė proga atkeršyti, jis pasakė, jog, ‛Jehovos požiūriu, neįsivaizduojama’, kad jis pasielgtų neištikimai su Jehovos pateptuoju (1 Samuelio 26:11, NW).

 6. Ko niekada neturėtume daryti, jeigu ir pastebime vyresniųjų silpnybes bei trūkumus?

⁶ Jei atrodo, kad vadovaujantys mums asmenys klysta priimdami sprendimus, kalba šiurkščiais žodžiais arba yra šališki, ar mes būsime nepatenkinti jais ir skleisime kritišką dvasią susirinkime? Ar protestuodami dėl to nebeisime į krikščionių sueigas? Žinoma, ne! Kaip ir Dovydas, mes niekada neleisime, kad kitų trūkumai paskatintų mus tapti neištikimus Jehovai ir jo organizacijai! (Psalmių 118:165)

 7. Kokiais veiksmais buvo teršiama Jeruzalės šventykla ir ką Jėzus jautė dėl to?

⁷ Iš žmonių patį didžiausią ištikimybės pavyzdį parodė Jėzus Kristus, pranašiškai pavadintas Jehovos „ištikimuoju“ (Psalmių 16:10, NW). Jo ištikimybę išbandė Jeruzalės šventyklos niekinimas. Jėzus žinojo, kad vyriausiojo kunigo darbas ir aukos vaizdavo jo paties tarnybą bei pasiaukojamą mirtį ir kad žmonėms labai svarbu mokytis iš to. Todėl jis teisėtai pasipiktino, kai pamatė šventyklą tapus „plėšikų lindyne“. Turėdamas Dievo duotą valdžią, jis dukart ėmėsi ją išvalytia (Mato 21:12, 13; Jono 2:15-17).

 8. a) Kaip Jėzus parodė ištikimybę paskirtajai šventyklai? b) Kaip mes galime parodyti, kad vertiname galimybę garbinti Jehovą drauge su jo tyra organizacija?

⁸ Tačiau Jėzus ištikimai rėmė paskirtąją šventyklą. Nuo vaikystės jis dalyvaudavo šventykloje rengiamose šventėse ir dažnai ten mokė. Jis net mokėjo šventyklos mokestį, nors tikrai neprivalėjo to daryti (Mato 17:24-27). Jėzus pagyrė neturtingą našlę, kad ji į šventyklos aukų skrynią įmetė „visus savo išteklius“. Netrukus po to Jehova visam laikui atmetė tą šventyklą. Bet iki tol Jėzus buvo ištikimas jai (Morkaus 12:41-44; Mato 23:38). Dievo žemiškoji organizacija šiandien yra daug pranašesnė už žydų sistemą ir jos šventyklą. Žinoma, ji nėra tobula, todėl kartais padaroma pakeitimų. Bet ji nėra sugedusi ir Jehova Dievas neketina pakeisti jos. Mes niekada neturime leistis suerzinami kokių nors joje pastebėtų trūkumų arba paskatinami įgyti kritišką, neigiamą požiūrį. Verčiau sekime Jėzaus Kristaus ištikimybe (1 Petro 2:21).

Mūsų pačių trūkumai

9, 10. a) Kaip Šėtono daiktų sistema pasinaudoja mūsų trūkumais gundydama mus pasielgti neištikimai? b) Ką turi daryti sunkiai nusidėjęs asmuo?

⁹ Šėtonas taip pat skatina neištikimybę taikydamas į mūsų trūkumus. Jo daiktų sistema naudojasi mūsų silpnybėmis ir gundo daryti, kas bloga Jehovos akyse. Deja, kasmet tūkstančiai pasiduoda amoralumui. Kai kurie padidina tokią neištikimybę gyvendami dvilypį gyvenimą: jie toliau daro nuodėmes, nors dedasi tebesą ištikimi krikščionys. Atsakydama į žurnalo Atsibuskite! straipsnius ta tema iš serijos „Jaunimas klausia...“, viena jauna moteris rašė: „Straipsniuose aprašyta mano gyvenimo istorija.“ Ji slapčia susidraugavo su jaunuoliais, nemylinčiais Jehovos. Koks rezultatas? Ji rašo: „Mano gyvenimas ėmė žlugti, aš įsivėliau į amoralumą ir turėjau būti pabarta. Mano santykiai su Jehova nutrūko, aš netekau tėvų ir vyresniųjų pasitikėjimo.“b

¹⁰ Šiai jaunai moteriai padėjo vyresnieji ir ji vėl pradėjo ištikimai tarnauti Jehovai. Deja, daugelis patiria dar liūdnesnes pasekmes, o kai kurie visai negrįžta į susirinkimą. Daug geriau būti ištikimam ir atsispirti gundymui šiame piktame pasaulyje! Atkreipk dėmesį į perspėjimus Sargybos bokšto ir Atsibuskite! žurnaluose dėl pasaulietiškų draugijų ir žeminančių pramogų. Niekada nesusigundyk elgtis neištikimai. Bet jeigu taip atsitiktų, niekuomet nesidėk tuo, kuo nesi (Psalmių 26:4, Brb red.). Verčiau prašyk pagalbos. Tam yra krikščionys tėvai ir vyresnieji (Jokūbo 5:14).

11. Kodėl būtų neteisinga laikyti save beviltiškai blogais ir koks Biblijos pavyzdys galėtų padėti mums pakeisti savo požiūrį?

¹¹ Mūsų trūkumai gali kelti mums pavojų ir kitu atžvilgiu. Kai kurie, pasielgę neištikimai, nustoja stengtis įtikti Jehovai. Atmink, kad Dovydas padarė labai sunkių nuodėmių. Tačiau, praėjus daug laiko po Dovydo mirties, Jehova minėjo jį kaip ištikimą tarną (Žydams 11:32; 12:1). Kodėl? Todėl, kad jis niekada nenustojo stengtis įtikti Jehovai. Patarlių 24:16 sakoma: „Septynis kartus teisusis puls ir atsikels.“ Tikrai, jeigu dėl savo silpnumo, su kuriuo turime kovoti, vis padarome nežymių nuodėmių, mes vis tiek galime likti teisūs Jehovos akyse, jei ‛atsikeliame’, tai yra nuoširdžiai atgailaujame ir tęsiame ištikimą tarnybą. (Palygink 2 Korintiečiams 2:7.)

Saugokis sunkiai pastebimų neištikimybės formų!

12. Kaip griežtas įstatymo saugotojų fariziejų požiūris vedė prie neištikimybės?

¹² Neištikimybė pasireiškia ir subtilesnėmis formomis. Ji gali netgi atrodyti kaip ištikimybė! Pavyzdžiui, Jėzaus dienų fariziejai tikriausiai laikė save labai ištikimais.c Bet jie nesuprato, koks yra skirtumas tarp ištikimybės ir nepalenkiamo žmonių išgalvotų taisyklių laikymosi, nes buvo nelankstūs ir linkę griežtai teisti. (Palygink Ekleziasto 7:16.) Tuo jie ir buvo neištikimi — žmonėms, kuriems turėjo tarnauti, Įstatymo, kurio sakėsi moką, tikslui ir pačiam Jehovai. O Jėzus buvo ištikimas Įstatymo, pagrįsto meile, tikslui. Todėl jis ugdė ir drąsino žmones, kaip buvo nusakyta pranašystėse apie Mesiją (Izaijo 42:3; 50:4; 61:1, 2).

13. a) Kaip krikščionys tėvai galėtų būti neištikimi? b) Kodėl drausmindami savo vaikus tėvai neturi būti pernelyg šiurkštūs, kritiški ar neigiamai nusistatę?

¹³ Turintys tam tikrus įgaliojimus krikščionys šiuo atžvilgiu gauna daug naudos iš Jėzaus pavyzdžio. Pavyzdžiui, ištikimi tėvai žino, kad reikia drausminti savo vaikus (Patarlių 13:24). Tačiau jie stengiasi neerzinti savo vaikų: vengia šiurkščiai bausti įpykę arba nuolat kritikuoti. Vaikai, kurie jaučia, kad niekada negali įtikti savo tėvams, arba mato, kad dėl savo religijos tėvai yra priekabūs ir kritiški, gali nusiminti ir atitolti nuo tikrojo tikėjimo (Kolosiečiams 3:21).

14. Kaip krikščioniški ganytojai gali parodyti ištikimybę kaimenei, kuriai tarnauja?

¹⁴ Krikščionių vyresnieji ir keliaujantieji prižiūrėtojai taip pat kreipia dėmesį į sunkumus bei pavojus, su kuriais susiduria kaimenė. Kaip ištikimi ganytojai, jie, esant reikalui, duoda patarimą, prieš tai įsitikinę, kad turi visus faktus, ir kruopščiai pagrįsdami savo žodžius Biblija bei Bendrijos leidiniais (Psalmių 118:105; Patarlių 18:13). Jie taip pat žino, jog avys tikisi, kad jie jas dvasiškai ugdys ir maitins. Todėl jie trokšta sekti Geruoju Ganytoju, Jėzumi Kristumi. Jie ištikimai tarnauja avims kas savaitę krikščionių sueigose — ne vargina jas, bet ugdo ir stiprina jų tikėjimą (Mato 20:28; Efeziečiams 4:11, 12; Žydams 13:20, 21).

15. Kaip kai kurie pirmajame amžiuje nevertai rodė ištikimybę?

¹⁵ Kita paslėpta neištikimybės forma yra nevertai kam nors rodoma ištikimybė. Tikroji ištikimybė bibline prasme neleidžia mums atsiduoti kam nors labiau negu Jehovai Dievui. Daugelis žydų pirmajame amžiuje atkakliai laikėsi Mozės įstatymo ir žydų daiktų sistemos. Tačiau Jehovai buvo atėjęs laikas atimti palaimas nuo tos maištingos tautos ir palaiminti dvasinio Izraelio tautą. Tik palyginti nedaugelis buvo ištikimi Jehovai ir prisitaikė prie šios reikšmingos permainos. Net ir tarp tikrųjų krikščionių kai kurie judaizmo šalininkai reikalavo grįžti prie Kristaus įvykdyto Mozės įstatymo „menkų ir vargingų pradmenų“ (Galatams 4:9; 5:6-12; Filipiečiams 3:2, 3).

16. Kaip ištikimi Jehovos tarnai reaguoja į pakeitimus?

¹⁶ O šių dienų Jehovos tauta pakeitimų laikotarpiais įrodė savo ištikimybę. Kadangi vis ryškėja atskleidžiamos tiesos šviesa, daroma pakeitimų (Patarlių 4:18). Neseniai „ištikimas bei protingas vergas“ padėjo mums geriau suprasti terminą „karta“, pavartotą Mato 24:34, ir nuosprendžio laiką „avims“ bei „ožiams“, minimiems Mato 25:31-46, taip pat pataisė mūsų požiūrį į tam tikras civilinės tarnybos rūšis (Mato 24:45, NW). Be abejo, kai kurie atskalūnai džiaugtųsi, jei daugelis Jehovos Liudytojų būtų griežtai laikęsi ankstesnio tų dalykų supratimo ir nenorėję daryti pažangos. Bet taip neatsitiko. Kodėl? Jehovos tauta yra ištikima.

17. Kaip artimieji kartais gali išbandyti mūsų ištikimybę?

¹⁷ Vis dėlto klausimas dėl nevertai kam nors rodomos ištikimybės gali paliesti mus pačius. Kai brangus draugas ar net šeimos narys pasirenka kelią, pažeidžiantį Biblijos principus, mes galbūt jaučiame, kad mūsų ištikimybė plėšoma į dvi dalis. Natūralu, kad mes norime būti ištikimi šeimos nariams. Bet mes niekada neturime būti labiau atsidavę jiems negu Jehovai! (Palygink 1 Samuelio 23:16-18.) Mes neturime padėti piktadariams slėpti sunkią nuodėmę arba užtarti juos prieš vyresniuosius, kurie stengiasi ‛pamokyti tokius romiai’ (Galatams 6:1). Taip elgdamiesi būtume neištikimi Jehovai, jo organizacijai ir mylimam žmogui. Juk neleisti nusidėjėliui gauti bausmę, kuri jam būtina, iš esmės, reiškia užkirsti jam kelią patirti Jehovos meilę (Žydams 12:5-7). Taip pat prisimink, kad „verčiau mylinčiojo žaizdos“ (Patarlių 27:6). Atviras, meilingas patarimas, pagrįstas Dievo Žodžiu, galbūt užgauna klystančio mylimo žmogaus išdidumą, bet galiausiai gali išgelbėti gyvybę!

Ištikimybė ištveria persekiojimus

18, 19. a) Ko Achabas norėjo iš Naboto ir kodėl Nabotas atsisakė? b) Ar Naboto ištikimybė buvo verta tokios kainos? Paaiškink.

¹⁸ Kartais Šėtonas tiesiogiai puola mūsų ištikimybę. Apsvarstyk, kas atsitiko Nabotui. Kai karalius Achabas pareikalavo jį parduoti savo vynuogyną, jis atsakė: „Sergėk mane, Viešpatie, kad atiduočiau tau savo tėvų palikimą“ (3 Karalių 21:3). Nabotas nebuvo užsispyręs; jis buvo ištikimas. Mozės įstatyme buvo pasakyta, kad joks izraelitas neparduotų paveldėtos nuosavybės visam laikui (Kunigų 25:23-28, Brb red.). Nabotas gerai žinojo, kad šis piktas karalius gali liepti jį nužudyti, nes Achabas jau buvo leidęs savo žmonai Jezabelei išžudyti daug Jehovos pranašų! Tačiau Nabotas laikėsi tvirtai (3 Karalių 18:4).

¹⁹ Už ištikimybę kartais tenka sumokėti. Jezabelė, padedama kai kurių „niekam nevertų vyrų“ (ŠvR), Nabotą apkaltino nusikaltimu, kurio jis nebuvo padaręs. Dėl to jis ir jo sūnūs buvo nubausti mirtimi (3 Karalių 21:7-16; 4 Karalių 9:26). Ar tai reiškia, kad Naboto ištikimybė buvo ne vietoje? Ne! Nabotas yra tarp daugelio ištikimų vyrų bei moterų, kurie dabar ‛gyvi’ Jehovos atmintyje, ir ramiai miega kape iki prikėlimo laiko (Luko 20:38; Apaštalų darbai 24:15).

20. Kaip viltis gali padėti mums likti ištikimiems?

²⁰ Tas prikėlimo pažadas šiandien teikia pasitikėjimo Jehovos ištikimiesiems. Mes žinome, kad mūsų ištikimybė šiame pasaulyje gali brangiai kainuoti. Jėzus Kristus už ištikimybę sumokėjo savo gyvybe ir savo pasekėjams sakė, kad su jais bus elgiamasi ne geriau (Jono 15:20). Kaip jį palaikė ateities viltis, taip gali palaikyti ir mus (Žydams 12:2). Tad mes galime likti ištikimi susidūrę su visokiais persekiojimais.

21. Kokias garantijas Jehova duoda savo ištikimiesiems?

²¹ Tiesa, palyginti nedaugelis iš mūsų šiandien patiria tokius tiesioginius mūsų ištikimybės puolimus. Bet artėjant galui Dievo tauta gali patirti daugiau persekiojimų. Kaip mes galime būti tikri, kad laikysimės savo ištikimybės? Būdami ištikimi dabar. Jehova davė mums didžiulę užduotį — skelbti ir mokyti apie jo Karalystę. Ištikimai dirbkime šį gyvybiškai svarbų darbą (1 Korintiečiams 15:58). Jeigu neleidžiame žmogiškiems trūkumams pažeisti mūsų ištikimybės Jehovos organizacijai ir saugomės tokių subtilių neištikimybės formų kaip nevertai kam nors rodoma ištikimybė, būsime geriau pasiruošę, jei mums teks sunkesnis ištikimybės išbandymas. Šiaip ar taip, visada galime būti tikri, kad Jehova visiškai ištikimas savo ištikimiems tarnams (2 Samuelio 22:26, Rub). Taip, jis saugos savo ištikimuosius! (Psalmių 97:10, NW)

[Išnašos]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kaip galime saugotis, kad dėl kitų trūkumų netaptume neištikimi?

◻ Kokiais atžvilgiais dėl savo trūkumų galėtume pradėti neištikimai elgtis?

◻ Kaip galime priešintis polinkiui nevertai kam nors rodyti ištikimybę?

◻ Kas padės mums likti ištikimiems net persekiojimo metu?

[Rėmelis 9 puslapyje]

Ištikimai tarnauti Betelyje

„Viskas tebūna daroma padoriai ir tvarkingai.“ Taip rašė apaštalas Paulius (1 Korintiečiams 14:40). Paulius žinojo, jog tam, kad susirinkimas veiktų, viskas turi būti daroma „tvarkingai“, organizuotai. Ir šiandien vyresniesiems reikia priimti sprendimus praktiniais klausimais, pavyzdžiui, skirstant susirinkimo narius į įvairias knygos studijų vietas, ruošiant lauko tarnybos sueigas ir tikrinant, kaip apskelbta teritorija. Tokios priemonės kartais gali būti ištikimybės išbandymas. Tai nėra Dievo įkvėpti paliepimai, ir jie negali patikti kiekvienam.

Ar tau kartais sunku būti ištikimam tam tikroms praktinėms priemonėms krikščionių susirinkime? Jei taip, tau gali būti naudingas Betelio pavyzdys. Pavadinimas Betelis — hebrajiškas žodis, reiškiantis „Dievo namai“, duotas visiems 104 Sargybos bokšto bendrijos filialams, įskaitant pagrindinį biurą Jungtinėse Valstijose.* Savanoriai, gyvenantys ir dirbantys Betelio kompleksuose, privalo ten parodyti nuolankumą bei Jehovos baimę. Tai reikalauja kiekvieno ištikimybės.

Betelio lankytojai dažnai pamini ten esančią tvarką ir švarą. Darbuotojai yra organizuoti ir laimingi; jų kalba, manieros ir net išvaizda liudija apie subrendusių, Biblijos išmokytų krikščionių sąžinę. Visi Betelio šeimos nariai ištikimai laikosi Dievo Žodžio normų.

Be to, Vadovaujančioji korporacija aprūpina juos vadovėliu, pavadintu „Vieningai gyventi drauge“, kuriame tinkamai išdėstyti kai kurie praktiniai nurodymai, kad tokia didelė šeima galėtų gerai darbuotis drauge (Psalmių 133:1, Brb red.). Pavyzdžiui, jame kalbama apie kambarių tvarkymą, valgymą, higieną, aprangą bei išvaizdą ir kitus dalykus. Betelio šeimos nariai ištikimai laikosi tokios tvarkos, net jeigu jiems patiems galbūt mielesnė kitokia kryptis. Šį vadovėlį jie laiko ne griežtų taisyklių ir nurodymų kodeksu, o naudingų gairių rinkiniu, skirtu išlaikyti vienybę ir darną. Prižiūrėtojai ištikimai laikosi šių Biblija pagrįstų nurodymų ir tiksliai taiko juos, kad Betelio šeima būtų ugdoma bei skatinama tęsti šventą Betelio tarnybą.

* Šie spaustuvių, biurų ir gyvenamųjų namų kompleksai nėra didžioji Dievo dvasinė šventykla, arba namai. Dievo dvasinė šventykla yra jo tyro garbinimo priemonė (Michėjo 4:1). Ji negali būti joks fizinis žemės statinys.

[Rėmelis 10 puslapyje]

Ištikimas žmogus ir įstatymo saugotojas

1916 metais enciklopedijoje Encyclopædia of Religion and Ethics buvo pažymėta, kad „šis skirtumas tarp ištikimo žmogaus ir įstatymo saugotojo buvo matomas visada ir visur“. Joje buvo paaiškinta: „Įstatymo saugotojas daro tai, kas jam pasakyta, nepažeidžia jokios taisyklės; jis tiki žodžiu, kuris yra užrašytas ir gali būti perskaitytas. Ištikimas žmogus irgi daro tai, bet juo galima... labiau pasitikėti, jis visu protu atsidavęs savo pareigai, savo požiūrį formuoja pagal tai, kokiam tikslui tarnauja.“ Paskui tame pačiame veikale buvo pažymėta: „Būti ištikimam reiškia daug daugiau negu klausyti įstatymo. ... Ištikimas žmogus nuo klausančiojo įstatymo skiriasi tuo, kad tarnauja visa širdimi ir protu... Jis nedaro nuodėmės sąmoningai — nei verčiamas, nei dėl aplaidumo ar neišmanymo.“