Reikšmingas įvykis tiems, kam brangus Dievo Žodis

Visiems, kam brangus Dievo Žodis, įtakos turėjo vienas reikšmingas 1998-ųjų įvykis. Tais metais buvo išspausdintas „Šventojo Rašto Naujojo pasaulio vertimo“ 100-milijonasis egzempliorius. Dėl to ši knyga tapo viena iš labiausiai paplitusių Biblijų, išleistų pastarajame šimtmetyje!

TAI nuostabus laimėjimas, ypač turint omenyje, kad šis vertimas, vos pradėjus jį leisti, buvo griežtai kritikuojamas. Tačiau jis ne tik išliko, bet ir išplito, prasiskindamas kelią į milijonus namų bei širdžių visame pasaulyje! Kokia buvo šio unikalaus vertimo pradžia? Kas už jo slypi? Kodėl tau naudinga skaityti šį vertimą?

Kodėl reikėjo naujo vertimo?

Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų Bendrija, įteisinta organizacija, atstovaujanti Jehovos Liudytojams, platina Biblijas daugiau kaip šimtą metų. Tad kodėl Jehovos Liudytojai manė, jog reikalingas kitas Dievo Žodžio vertimas? Sakajės Kubo ir Volterio Spekto knygoje So Many Versions? sakoma: „Biblijos vertimo niekada negalima laikyti užbaigtu. Vertimai turi atspindėti didėjantį biblinį pažinimą bei kalbos pokyčius.“

Šiame šimtmetyje geriau ištyrinėtos hebrajų, graikų bei aramėjų kalbos, kuriomis buvo parašyta Biblija. Be to, atrasti Biblijos rankraščiai, senesni ir tikslesni už tuos, kuriais naudojosi ankstesnės Biblijos vertėjų kartos. Todėl šiandien Dievo Žodis gali būti perteiktas daug tiksliau nei anksčiau! Taigi rūpintis Biblijos vertimu į šiuolaikines kalbas pagrįstai buvo įkurtas Naujojo pasaulio Biblijos vertimo komitetas.

1950-aisiais buvo išleistas angliškasis „Krikščionių Graikiškųjų Raštų Naujojo pasaulio vertimas“. Pats pavadinimas rodė, jog atsisakant dalyti Bibliją į „Senąjį“ bei „Naująjį“ testamentą drąsiai nukrypstama nuo tradicijos. Artimiausią dešimtmetį Hebrajiškieji Raštai buvo leidžiami dalimis, o 1961-aisiais visa Biblija anglų kalba išleista viena knyga.

Vis dėlto kas vertė šią nepaprastą Bibliją? 1950 m. rugsėjo 15 d. Sargybos bokšte (anglų k.) buvo pasakyta: „Vertimo komiteto nariai išreiškė norą... likti nežinomi; tiksliau sakant, jie nenori, kad jų pavardės būtų paskelbtos nei esant gyviems, nei po mirties. Vertimo tikslas — išaukštinti gyvojo, tikrojo Dievo vardą.“ Kai kurie kritikai reikalavo, kad, be ilgų svarstymų, darbas būtų atmestas kaip mėgėjiškas, tačiau ne visi sutiko su tokia nepagrįsta nuostata. Alanas S. Dutis rašo: „Argi žinodami, kas vertė bei išleido konkrečią Bibliją, galime spręsti, geras tas vertimas, ar blogas? Ne. Būtina patikrinti paties vertimo kokybę.“a

Unikalios savybės

Milijonai skaitytojų vertina Dievo Žodį ir pastebi, kad „Naujojo pasaulio vertimas“ ne tik lengvai skaitomas, bet ir labai tikslus. Jis verstas iš originalo kalbų — hebrajų, aramėjų bei graikų, pagal pačius geriausius turimus tekstus.b Be to, senasis tekstas buvo verčiamas nepaprastai kruopščiai, kiek įmanoma pažodžiui, tačiau aiškiai. Todėl kai kurie mokslininkai giria šį vertimą už jo tikslumą. Pavyzdžiui, žurnalo Andover Newton Quarterly 1963 m. sausio mėn. numeryje sakoma: „Šis Naujojo Testamento vertimas liudija, jog tarp tų žmonių esama specialistų, sugebančių sumaniai spręsti daugelį Biblijos vertimo problemų.“

Vertėjai praplėtė Biblijos supratimo akiratį. Biblijos ištraukos, anksčiau suprastos tik miglotai, dabar pasidarė visiškai aiškios. Pavyzdžiui, painiai išversta Mato 5:3 eilutė „palaiminti turintys vargdienio dvasią“ suprantamai buvo perteikta taip: „Laimingi suvokiantieji savo dvasinius poreikius.“ Be to, „Naujojo pasaulio vertimas“ gana nuosekliai perteikia svarbiausius terminus. Pavyzdžiui, graikiškas žodis psy·cheʹ visais atvejais buvo išverstas „siela“. Dėl to skaitytojai gali greitai pastebėti skirtumą, kad, priešingai religinėms teorijoms, siela nėra nemirtinga! (Mato 2:20; Morkaus 3:4; Luko 6:9; 17:33; visas ištraukas žr. NW)

Sugrąžinamas Dievo vardas

„Naujojo pasaulio vertimo“ skiriamasis bruožas yra tas, kad jame sugrąžintas Dievo vardas Jehova. Senoviniuose Hebrajiškosios Biblijos egzemplioriuose Dievo vardas parašytas keturiomis priebalsėmis, kurios gali būti transliteruotos kaip JHVH. Vien tik vadinamajame Senajame Testamente šis skiriamasis vardas paminėtas beveik 7000 kartų (Išėjimo 3:15, NW; Psalmių 83:18, NW). Mūsų Kūrėjas, be abejo, nori, kad jo garbintojai žinotų bei vartotų tą vardą!

Tačiau prietaringa baimė privertė žydus jį pašalinti. Po Jėzaus apaštalų mirties Graikiškųjų Raštų perrašinėtojai Dievo asmeninį vardą ėmė keisti graikiškais žodžiais Kyʹri·os (Viešpats) arba Te·osʹ (Dievas). Liūdna, tačiau šiuolaikiniai vertėjai išsaugojo šią Dievą įžeidžiančią tradiciją — atsisakė vartoti Dievo vardą daugumoje Biblijų ir net nutylėjo, kad Dievas turi vardą. Pavyzdžiui, Jono 17:6 yra Jėzaus žodžiai: „Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms.“ Tačiau Today’s English Version (Biblija dabartine anglų kalba) tai verčiama: „Aš padariau tave žinomą.“

Kai kurie mokslininkai pritaria Dievo vardo pašalinimui todėl, kad nežinomas jo tikslus tarimas. Tačiau tokie bibliniai vardai kaip Jeremijas, Izaijas, Jėzus perteikiami kaip įprasta, ir tai nedaug beprimena jų pradinį hebrajišką tarimą. Kadangi Dievo vardo forma Jehova yra pagrįsta ir gerai žinoma daugeliui žmonių, atrodo, kad prieštarauti dėl jos vartosenos veidmainiška.

Naujojo pasaulio Biblijos vertimo komitetas žengė drąsų žingsnį: ėmė vartoti Jehovos vardą tiek Hebrajiškuosiuose, tiek Graikiškuosiuose Raštuose. Tam buvo pavyzdžių — ankstesni misionierių vertimai Centrinės Amerikos, pietinės Ramiojo vandenyno dalies bei Rytų šalių tautoms. Tačiau šis Dievo vardo vartojimas nėra pagrįstas vien moksliniais interesais. Žinoti Dievo vardą svarbu, kad pažintume jį kaip asmenį (Išėjimo 34:6, 7; NW). „Naujojo pasaulio vertimas“ paskatina milijonus skaitytojų vartoti jo vardą!

Pasiekiami tie, kurie skaito ne anglų kalba

Nuo 1963-iųjų iki 1989-ųjų „Naujojo pasaulio vertimas“, visas ar dalimis, tapo prieinamas dar dešimčia kalbų. Tačiau vertimo darbas reikalavo daug pastangų; kai kurie vertimai trukdavo 20 ar daugiau metų. Todėl 1989 metais Jehovos Liudytojų pagrindiniame biure buvo įkurtas Vertimo tarnybos skyrius. Šis skyrius, vadovaujamas Vadovaujančiosios tarybos Rašymo komiteto, ėmėsi pagreitinti Biblijos vertimą. Buvo parengtas vertimo metodas, pagal kurį Biblijos žodžių tyrinėjimui buvo pritaikyta kompiuterinė technologija. Kaip ši sistema veikia?

Kai tik Rašymo komitetas pritaria Biblijos vertimui į naują kalbą, jis paskiria vertėjus — pasiaukojusių krikščionių grupę. Grupių vertimai būna harmoningesni nei vieno asmens. (Palygink Patarlių 11:14.) Paprastai kiekvienas grupės narys būna įgudęs versti Bendrijos leidinius. Tada grupė išsamiai mokoma Biblijos vertimo principų ir kaip naudotis specialiai parengtomis kompiuterių programomis. Kompiuteris neatlieka paties vertimo darbo, tačiau jis gelbsti visai grupei lengvai rasti svarbią informaciją ir užrašyti išvadas.

Biblija verčiama dviem etapais. Pirmajame etape vertėjams pateikiamas sąrašas žodžių bei posakių, pavartotų angliškajame „Naujojo pasaulio vertime“. Giminingi angliški terminai, tokie kaip: „išpirkti“, „išpirkimas“ bei „permaldavimas“, sugrupuoti kartu, kad vertėjai atkreiptų dėmesį į vos apčiuopiamus reikšmės niuansus. Vertėjai sudaro atitikmenų sąrašą gimtąja kalba. Tačiau kartais būna sunku išversti kokią nors eilutę. Kompiuterio paieškos sistema suranda vertėjui informaciją apie graikiškus bei hebrajiškus terminus ir leidžia naudotis Sargybos bokšto leidiniais.

Antrajame etape išrinkti gimtosios kalbos terminai automatiškai įterpiami į Biblijos tekstą. Tai užtikrina vertimo tikslumą ir nuoseklumą. Tačiau tekstas, sukurtas veiksmu „surasti ir pakeisti“, sunkiai suprantamas. Dar reikia atlikti didelį darbą — Biblijos eilutes suredaguoti ir perfrazuoti taip, kad jos skambėtų sklandžiai.

Ši vertimo sistema pasirodė esanti nepaprastai efektyvi. Viena grupė sugebėjo išversti visus Hebrajiškuosius Raštus per dvejus metus. Palygink tai su grupe, vertusia šiuos Raštus į giminingą kalbą be kompiuterių. Tam darbui padaryti jai prireikė 16 metų. Nuo 1989 metų iki šiol Krikščionių Graikiškieji Raštai buvo išleisti dar 18 kalbų. Dabar „Naujojo Pasaulio vertimas“, visas ar dalimis, prieinamas 34 kalbomis. Todėl daugiau kaip 80 procentų Jehovos Liudytojų gimtąja kalba turi bent jau Krikščionių Graikiškuosius Raštus.

Jungtinės Biblijos draugijos praneša, jog iš 6500 pasaulio kalbų atskiros Biblijos dalys prieinamos tik 2212.c Todėl darbuojasi maždaug 100 vertėjų, kad Hebrajiškųjų bei Graikiškųjų Raštų „Naujojo pasaulio vertimas“ būtų išleistas atitinkamai dar 11 ir 8 kalbomis. Dievas trokšta, „kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:4, Brb red.). „Naujojo pasaulio vertimas“ šiuo atžvilgiu ir toliau bus labai svarbus.

Todėl džiaugiamės, kad šis vertimas viršijo 100 milijonų egzempliorių tiražą, ir meldžiamės, kad dar milijonai būtų išleista ateityje. Skatiname tave patį patyrinėti jį. Tave pradžiugins gausybė ypatingų dalykų: aiškus šriftas, puslapių antraštės, indeksas, kuris padės susirasti susijusias eilutes, detalūs žemėlapiai bei nepaprastai įdomi papildoma medžiaga. Dar svarbiau — tu gali skaityti šią Bibliją pasitikėdamas, kad joje tavo kalba tiksliai perduodama kaip tik tai, ką Dievas yra pasakęs.

[Išnašos]

[Anotacija 29 puslapyje]

„Šis Naujojo Testamento vertimas liudija, jog tarp tų žmonių esama specialistų, sugebančių sumaniai spręsti daugelį Biblijos vertimo problemų“ (ANDOVER NEWTON QUARTERLY 1963 M. SAUSIS).

[Anotacija 30 puslapyje]

„Vertimai turi atspindėti didėjantį biblinį pažinimą bei kalbos pokyčius.“

[Rėmelis/iliustracija 31 puslapyje]

MOKSLININKAI GIRIA „NAUJOJO PASAULIO VERTIMĄ“

EDGARAS GUDSPIDAS, „Naujojo Testamento“ iš graikų kalbos (An American Translation) vertėjas, apie „Graikiškųjų Raštų Naujojo pasaulio vertimą“ laiške, datuotame 1950 m. gruodžio 8 d., rašė: „Mane domina jūsų žmonių misionieriškas darbas bei jo pasaulinis mastas ir labai gėriuosi laisvu, nuoširdžiu bei vaizdingu vertimu. Galiu patvirtinti, jog reikėjo milžiniškų pastangų visa taip nuodugniai ištyrinėti .“

Hebrajų bei graikų kalbų žinovas Aleksandras Tomsonas rašė: „Tas vertimas neabejotinai yra darbas įgudusių ir sumanių specialistų, kurie stengėsi atskleisti kuo tikslesnę graikiško teksto prasmę anglų kalba“ (The Differentiator, 1952 m. balandis, 52—57 puslapiai).

Izraelio hebraistas profesorius Bendžaminas Kedaras 1989-aisiais pasakė: „Savo kalbotyros mokslo tiriamuosiuose darbuose, susijusiuose su Hebrajiškąja Biblija bei vertimais, dažnai remiuosi „Naujojo pasaulio vertimu“. Ir kaskart įsitikinu, jog šis darbas byloja apie nuoširdžias pastangas kuo tiksliau suprasti tekstą.“