„Radome Mesiją!“

„RADOME Mesiją!“ „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai.“ Tai buvo stulbinantys žodžiai. Du dievobaimingi pirmojo amžiaus žydai pareiškė suradę ilgai lauktąjį Mesiją. Jie tuo neabejojo! (Jono 1:35-45)

Turint omenyje ano meto religines bei istorines aplinkybes, jų įsitikinimas ypač reikšmingas. Tada jau buvo pasirodę tariamų išlaisvintojų, kurie atėjo labai triukšmingai ir daug žadėjo, bet kai neįstengė tautos išvaduoti iš romėnų jungo, žmonių viltys išblėso (Apaštalų darbų 5:34-37).

Tačiau tiedu žydai, Andriejus ir Pilypas, buvo visiškai tikri radę lauktąjį Mesiją. Vėliau jie dar tvirčiau tuo įsitikino matydami jo didingus darbus, kuriuos, kaip išpranašauta, Mesijas turėjo daryti.

Kodėl Andriejus, Pilypas bei daugelis kitų įtikėjo jį ir pripažino, kad tas vyras ne apsišaukėlis ir ne koks suktas apgavikas? Kokie požymiai rodė jį esant tikrąjį Mesiją?

Remiantis istoriniu pasakojimu, Andriejus ir Pilypas suprato, jog dailidė Jėzus iš Nazareto yra tas, kurio pasirodant visi seniai laukė (Jono 1:45). Pasak kruopštaus to meto istoriko Luko, Mesijas atėjo „penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais“ (Luko 3:1-3). Penkiolikti Tiberijaus valdymo metai prasidėjo 28 m. e. m. rugsėjį ir baigėsi 29 m. e. m. rugsėjį. Luko teigimu, žydai tada kalbėjo apie Mesiją ir buvo „apimti lūkesčio“ (Luko 3:15, Brb). Kodėl jo laukė būtent tuo laiku? Pažiūrėkime.

Skiriamieji požymiai

Žinant, koks svarbus Mesijo vaidmuo, logiška tikėtis, jog Kūrėjas, Jehova, pateikė neginčijamų įrodymų, kad ištikimi ir budrūs stebėtojai žadėtąjį Mesiją atpažintų. Kam to reikėjo? Tik šitaip jie nebūtų, kaip daugelis kitų, suvedžioti apsimetėlių.

Prisistatydamas kitos šalies vyriausybei, ambasadorius turi pateikti skiriamuosius raštus, patvirtinančius jo paskyrimą į šią tarnybą. Taip ir su Mesiju: Jehova iš anksto užrašė jo skiriamuosius požymius. Taigi atėjęs kaip „Vyriausiasis Patikėtinis“, Mesijas, galima sakyti, jau turėjo dokumentus, arba skiriamuosius raštus, liudijančius jo tapatybę (Hebrajams 12:2, NW).

Mesijo atpažinimo požymiai prieš daugelį šimtmečių buvo užrašyti Biblijos pranašystėse. Jose tiksliai nusakyta, kaip Mesijas ateis, kaip tarnaus, kaip kentės nuo priešų ir kokia mirtimi mirs. Gal nė nežinojote, kad tose patikimose pranašystėse dar nusakytas Mesijo prisikėlimas, jo pasodinimas Dievo dešinėje bei ką ateityje padarys jo valdoma Karalystė. Taigi Biblijos pranašystės pateikė unikalių požymių, kurie tarsi pirštų atspaudas būdingi tik vienam asmeniui.

Žinoma, ne visos pranašystės apie Mesiją išsipildė Jėzui pradėjus savo veiklą 29 m. e. m. Pavyzdžiui, jis dar turėjo mirti ir būti prikeltas. Vis dėlto Andriejus, Pilypas bei kiti Jėzų įtikėjo iš jo mokymų ir darbų. Jie matė daugybę įrodymų, kad jis iš tiesų Mesijas. Jeigu būtumėte tada gyvenę ir kruopščiai tyrinėję tuos įrodymus, greičiausiai irgi būtumėte tuo neabejoję.

Aiškus „paveikslas“

Kas būtų paskatinę padaryti tokią išvadą? Per šimtmečius Biblijos pranašai apie Mesiją užrašė daug detalių, kurios turėjo padėti jį neklystamai atpažinti. Sudėjus jas visas drauge pamažu ryškėjo Mesijo „paveikslas“. Henris Halis pažymėjo: „Tarkim, sueina būrys žmonių iš įvairių šalių, niekada nemačiusių vienas kito ir nebendravusių, ir kiekvienas atsineša po gabalą marmuro. Tie gabalai iškalti taip, kad susideda į puikią statulą. Tokio fenomeno kitaip nepaaiškinsi: koks nors vienas asmuo turėjo statulos modelį ir kiekvienam nusiuntė jo dalį.“ Halis klausia: „Kaip tie faktai apie Jėzaus gyvenimą ir veiklą galėjo būti taip stulbinamai ir tobulai sudėstyti įvairių rašytojų, gyvenusių skirtingose šalyse, daug šimtmečių iki Jėzaus gimimo? Paaiškinti galima tik taip: rašymą prižiūrėjo vienas antžmogiškas protas.“ Halio nuomone, tai — „didžiausias visų laikų stebuklas“!

Tą „stebuklą“ jau matome pirmoje Biblijos knygoje. Užrašęs pirmąją pranašystę apie Mesijo vaidmenį Pradžios knygos rašytojas nurodo, jog Mesijas kils iš Abraomo palikuonių (Pradžios 3:15, Brb; 22:15-18). Kita detalė: jis bus iš Judo giminės (Pradžios 49:10). Be to, Dievas pasakė izraelitams, jog kaip kalbėtojas ir išvaduotojas Mesijas pranoks Mozę (Pakartoto Įstatymo 18:18).

Valdant Dovydui buvo išpranašauta, kad Mesijas paveldės Dovydo sostą ir kad jo Karalystė ‘bus amžinai tvirta’ (2 Samuelio 7:13-16). Michėjas nurodė Mesiją gimsiant Dovydo mieste, Betliejuje (Michėjo 5:1 [5:2, Brb]). Izaijas išpranašavo jo gimimą iš mergelės (Izaijo 7:14). Pranašas Malachijas rašė, kad apie Mesijo atėjimą skelbs žmogus, turintis Elijo dvasią (Malachijo 3:23, 24 [4:5, 6, Brb]).

Kita detalė buvo užrašyta Danieliaus knygoje. Apie tai, kokiais metais Mesijas pasirodys, pranašystėje sakoma: „Žinok ir suprask: nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio [„Mesijo“, NW] pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės. Ji bus atstatyta su aikštėmis ir sienomis, nors ir sunkiu metu“ (Danieliaus 9:25, Brb, kursyvas mūsų).

Persų karalius Artakserksas įsakymą atnaujinti ir atstatyti Jeruzalę davė dvidešimtais savo valdymo metais. Jo valdymo pradžia — 474 m. p. m. e., o dvidešimti metai — 455 m. p. m. e. (Nehemijo 2:1-8). Taigi nuo įsakymo atnaujinti ir atstatyti Jeruzalę iki Mesijo pasirodymo turėjo praeiti 69 (7 plius 62) pranašiškos savaitės. Tai sudaro 483 dienas, mažiau nei dvejus metus. Bet pritaikius Biblijos taisyklę „po vieną dieną už kiekvienerius metus“ išeina, kad Mesijas turėjo pasirodyti po 483 metų, tai yra 29 m. e. m. (Ezechielio 4:6).a

Nors netikrų mesijų būta nemažai įvairiu laiku, 29 m. e. m. pasirodė tik Jėzus iš Nazareto (Luko 3:1, 2). Tais pačiais metais jis atėjo pas Joną Krikštytoją ir buvo pakrikštytas vandenyje. Paskui buvo pateptas šventąja dvasia ir tapo Mesiju. Vėliau tas pats Jonas, kupinas Elijo dvasios, Andriejų ir kitą mokinį supažindino su Jėzumi, pavadindamas jį „Dievo Avinėliu, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jono 1:29; Luko 1:13-17; 3:21-23).

Liudija kilmės įrašai

Įkvėptose pranašystėse Mesijas siejamas su tam tikromis žydų giminėmis. Taigi logiška manyti, jog visažinis Kūrėjas pasirūpino, kad Mesijas ateitų tada, kai jo kilmę dar galima buvo atsekti pagal genealoginius įrašus.

Maklintoko ir Strongo leidinyje Cyclopedia sakoma: „Nėra abejonių, kad žydų giminių ir šeimų sąrašai pražuvo sunaikinus Jeruzalę [70 m. e. m.], ne anksčiau.“ Taip pat aiškiai žinoma, kad Matas ir Lukas savo Evangelijas parašė iki 70 m. e. m. Taigi tyrinėdami šiuos įrašus jie galėjo sudaryti Jėzaus kilmės liniją (Mato 1:1-16; Luko 3:23-38). Turint omenyje, kad Mesijo kilmė buvo itin svarbus dalykas, daug Jėzaus amžininkų kilmės įrašus, be abejo, norėjo patikrinti patys.

Ar tai atsitiktinumas?

Ar tai, kad pranašystės apie Mesiją išsipildė Jėzaus gyvenime, buvo atsitiktinumas? Vienas mokslininkas duodamas interviu pasakė: „Jokiu būdu. Tokia galimybė neįsivaizduojamai maža. Kažkas apskaičiavo, jog bent aštuonių pranašysčių išsipildymo tikimybė — vienas iš šimto milijonų milijardų.“ Šį didžiulį skaičių jis pailiustravo taip: „Jeigu paimtume tokį kiekį sidabrinių dolerių, jais galėtume padengti visą Teksaso valstiją [690 tūkstančių kvadratinių kilometrų] dviejų pėdų [0,6 metro] sluoksniu. Jei vieną šių sidabrinių dolerių pažymėtume ir pasiųstume žmogų užrištomis akimis jį surasti, kiek tikėtina, kad perėjęs visą valstiją jis paims tą, kuris pažymėtas?“ Taigi, jo žodžiais, „kad kieno nors gyvenime per visą istoriją išsipildytų bent aštuonios pranašystės [apie Mesiją], tikimybė tokia pat menka“.

Tačiau ne aštuonios, o labai daug Biblijos pranašysčių apie Mesiją išsipildė per trejus su puse Jėzaus tarnybos metų. Remdamasis tuo nenuginčijamu įrodymu anksčiau minėtas mokslininkas daro išvadą: „Per visą istoriją tai įvyko tik Jėzaus — niekieno kito — gyvenime.“

Mesijo „atėjimas“

Akivaizdu, Mesijas atėjo 29 m. e. m. ir tai buvo Jėzus iš Nazareto — nuolankus, pasiruošęs kentėti ir išpirkti žmoniją. Jis neatėjo kaip galingas karalius nuversti slegiančio romėnų jungo, kaip, atrodo, tikėjosi dauguma žydų ir net jo paties sekėjai (Izaijo 53 sk.; Zacharijo 9:9; Apaštalų darbų 1:6-8). Tačiau buvo išpranašauta, kad ateityje jis ateis su galybe ir didele valdžia (Danieliaus 2:44; 7:13, 14).

Kruopščiai studijuodami ir rimtai apmąstydami Biblijos pranašystes daugybė žmonių visame pasaulyje įsitikino, kad Mesijas atėjo pirmajame amžiuje ir kad turėjo sugrįžti. Remiantis įrodymais, jis sugrįžo, arba ‘čia jau yra’, nuo 1914 metųb (Mato 24:3, NW; 24:4-14). Tuomet, žmonėms nematant, Jėzus gavo karaliaus valdžią danguje. Netrukus jis imsis šalinti žemėje visus Edeno maišto padarinius. Paskui valdys tūkstantį metų. Tada visi, kas tik parodė tikėjimą juo — pažadėtąja Sėkla, Mesiju, ‘naikinančiu pasaulio nuodėmę’, — bus iš tikrųjų palaiminti! (Jono 1:29; Apreiškimo 21:3, 4)

Jehovos liudytojai mielai aptartų su jumis tuos įrodymus ir iš Biblijos paaiškintų, kuo Mesijo atėjimas reikšmingas jums ir jūsų artimiesiems.

[Išnašos]

[Schema/iliustracijos 6, 7 puslapiuose]

455 m. p. m. e. „duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę“

29 m. e. m. Mesijas pasirodo

483 metai, arba 69 pranašiškos savaitės (Danieliaus 9:25)

1914 m. Mesijas danguje tampa karaliumi

Mesijas netrukus sunaikins blogį ir atkurs žemėje rojų