Jaunuoli, tebūnie tavo siekis — šlovinti Dievą
„Lavinkis siekdamas būti atsidavęs Dievui“ (1 TIMOTIEJUI 4:7, NW).
1, 2. a) Kodėl Paulius pagyrė Timotiejų? b) Kaip šiandien jaunuoliai ‘lavinasi siekdami būti atsidavę Dievui’?
„NETURIU kito pasiuntinio, kuris taip nuoširdžiai jumis rūpintųsi. [...] Evangelijos labui jis su manimi tarnavo kaip sūnus su tėvu“ (Filipiečiams 2:20, 22). Šiuos šiltus žodžius apaštalas Paulius laiške parašė pirmojo amžiaus krikščionims filipiečiams. Ką jis taip pagyrė? Savo jaunąjį bendražygį Timotiejų. Įsivaizduok, kaip tokia apaštalo meilė ir pasitikėjimas jaunuolį įkvėpė!
2 Tokie dievobaimingi jaunuoliai kaip Timotiejus Jehovos tautoje visuomet branginami (Psalmyno 110:3, Brb). Šiandien daug jaunų krikščionių tarnauja pionieriais, misionieriais, savanoriais mūsų organizacijos statybose, beteliečiais. Verti pagyrimo ir tie, kurie uoliai darbuojasi bendruomenėse sykiu neapleisdami ir kitų pareigų. Šie jaunuoliai jaučia tikrą pasitenkinimą stengdamiesi viskuo, ką tik daro, šlovinti savo dangiškąjį Tėvą, Jehovą. Išties jie ‘lavinasi siekdami būti atsidavę Dievui’ (1 Timotiejui 4:7, 8, NW).
3. Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?
3 Ar tu, jaunuoli, sieki konkrečių dvasinių tikslų? Kas čia galėtų tau padėti, įkvėpti ryžto? Kaip pajėgti atsispirti šio pasaulio materialistinėms vilionėms? Ir kaip būsi laiminamas, jeigu veržiesi prie to, kas teikia šlovę Dievui? Atsakymų į šiuos klausimus paieškokime apmąstydami Timotiejaus gyvenimą ir tarnystę.
Timotiejus — uolus jaunuolis
4. Trumpai paminėk Timotiejaus krikščioniškos tarnystės etapus.
4 Timotiejus užaugo Listroje, nedideliame Romos provincijos Galatijos mieste. Krikščionių mokymus tikriausiai išgirdo dar paauglys, kai Listroje apie 47 m. e. m. juos skelbė Paulius. Timotiejus greit pelnė puikią reputaciją tarp vietinių brolių. Po dvejų metų sugrįžęs į Listrą, Paulius šį uolų jaunuolį pasirinko savo misionieriškų kelionių bendražygiu (Apaštalų darbų 14:5-20; 16:1-3). Vėliau, brandesniame amžiuje, Timotiejui buvo patikėtos dar atsakingesnės pareigos. Viena jų — svarbi užduotis stiprinti bendratikius. Kai Paulius apie 65 m. e. m. iš Romos kalėjimo rašė Timotiejui, šis tarnavo Efeze krikščionių vyresniuoju.
5. Kokie du dalykai, pasak Pauliaus žodžių Timotiejui, lėmė šio jaunuolio sprendimą siekti dvasinių tikslų?
5 Akivaizdu, jog Timotiejus nutarė siekti dvasinių tikslų. Kas jį tam paskatino? Paulius nurodė du lemiamus dalykus. Jis rašė: „Laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs, žinodamas, iš kokių žmonių esi išmokęs. Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus“ (2 Timotiejui 3:14, 15, kursyvas mūsų). Pirmiausia pakalbėkime, kokią įtaką jaunuolio sprendimui turėjo kiti krikščionys.
Puiki įtaka
6. Kaip Timotiejų lavino ir koks buvo rezultatas?
6 Timotiejų supo skirtingo tikėjimo namiškiai. Tėvas buvo graikas, o motina Eunikė ir senelė Loidė — žydės (Apaštalų darbų 16:1). Abi savo atžalą nuo kūdikystės mokė tiesų iš Hebrajiškųjų raštų. Priėmusios krikščionybę jos, be abejo, padėjo jam įtikėti krikščionių mokymais. Toks puikus lavinimas Timotiejui, aišku, buvo visapusiškai naudingas. Paulius rašė: „Aš vis prisimenu tavo nuoširdų tikėjimą, kuris pradžioje gyveno tavo senelėje Loidėje, tavo motinoje Eunikėje ir, esu tikras, tebegyvena tavyje“ (2 Timotiejui 1:5).
7. Kokia palaima daugelis jaunuolių gali džiaugtis ir kuo tai jiems naudinga?
7 Šiandien daug jaunuolių yra palaiminti turėdami dievobaimingus tėvus ir senelius, kurie kaip Loidė ir Eunikė pripažįsta, jog svarbu užsibrėžti dvasinius siekius. Štai Samira iki šiol nepamiršta, kaip kadaise dar paauglė ilgai kalbėdavosi su tėvais. Ji pasakoja: „Mama ir tėtis mokė mane į viską žiūrėti Jehovos akimis ir skelbimo veiklai skirti pirmenybę. Nuolat skatino siekti visalaikės tarnybos.“ Jaunuolė nepraleido negirdomis tėvų raginimo ir šiandien tarnauja savo šalies Betelyje. Jeigu tėvai pataria sutelkti dėmesį į dvasinius tikslus, apsvarstyk tai atsidėjęs. Juk jie trokšta tau paties geriausio (Patarlių 1:5).
8. Kokios naudos sėmėsi Timotiejus iš ugdančios bendrystės su krikščionių brolija?
8 Taip pat svarbi yra ugdanti bendrystė su krikščionių brolija. Timotiejus buvo gerai žinomas ne tik gimtojo miesto, bet ir Ikonijaus, esančio už 30 kilometrų, bendruomenės vyresniesiems (Apaštalų darbų 16:1, 2). Jaunuolis artimai bendravo su veikliuoju krikščionių apaštalu Pauliumi (Filipiečiams 3:14). Jo laiškai liudija, kad Timotiejus mielai priimdavo patarimus ir noriai semdavosi patirties iš brandžių tikinčiųjų (1 Korintiečiams 4:17; 1 Timotiejui 4:6, 12-16). Paulius rašė: „Tu pasekei mano mokymu, gyvenimo būdu, sumanymais, tikėjimu, ištverme, meile, kantrybe“ (2 Timotiejui 3:10). Timotiejus tikrai ėjo Pauliaus pėdomis. Jeigu ir tu laikaisi kuo arčiau dvasingų bendratikių, nepristigsi paramos ugdydamasis rimtus dvasinius siekius (2 Timotiejui 2:20-22).
Gilinkis į „šventuosius Raštus“
9. Sykiu su tinkamos bendratikių draugijos pasirinkimu ką dar privalai daryti, kad ‘lavintumeis siekdamas atsidavimo Dievui’?
9 Ar dvasinius tikslus pasieksi vien dėl geros bendratikių įtakos? Ne. Kaip ir Timotiejus, privalai stropiai gilintis ir į „šventuosius Raštus“. Tai galbūt tau nelengva, tačiau nepamiršk, jog Timotiejus irgi turėjo ‘lavintis siekdamas atsidavimo Dievui’. Štai sportininkas, žengiantis link savo tikslo, paprastai dienų dienas įtemptai treniruojasi. Siekiant dvasinių tikslų irgi reikia pasiaukojimo ir atkaklių pastangų (1 Timotiejui 4:7, 8, 10). Bet tau gali kilti klausimas, kaip Biblijos studijavimas padeda įgyvendinti dvasinius siekius. Pakalbėkime apie tris dalykus.
10, 11. Kodėl Šventasis Raštas skatins tave siekti dvasinių tikslų? Pateik pavyzdį.
10 Pirma, Šventasis Raštas ugdo tau teisingą paskatą. Raštas atskleidžia, koks nepaprastas yra mūsų dangiškasis Tėvas, kokia didžiausia jo dovana, iš meilės duota mūsų labui, kokia nesibaigianti laimė laukia jo ištikimų tarnų (Amoso 3:7; Jono 3:16; Romiečiams 15:4). Kuo daugiau semsiesi žinių apie Jehovą, tuo labiau didės meilė Aukščiausiajam ir troškimas paaukoti jam savo gyvenimą.
11 Nemažai jaunų krikščionių sako, jog svarbiausia, kas padėjo jiems įsisavinti tiesą, buvo nuolatinis Šventojo Rašto studijavimas. Štai Edel augo krikščionių šeimoje, tačiau niekada negalvojo apie dvasinius siekius. Ji prisipažįsta: „Tėvai vesdavosi į Karalystės salę, bet pati nesigilinau į mokymus, praleisdavau pro ausis, apie ką kalbama per sueigas.“ Jaunuolė tvirtina, jog rimčiau į tiesą pradėjusi žiūrėti po savo sesės krikšto: „Sėdau prie Biblijos. Truputį perskaičiusi, užsirašydavau, ką sužinojau. Iki šiol saugau tuos užrašus. Po metų užverčiau paskutinį Biblijos lapą.“ Tai paskatino Edel pasiaukoti Jehovai. Nors ji kenčia sunkią negalią, tarnauja pioniere, tai yra visalaike evangelizuotoja.
12, 13. a) Kaip Biblija padeda jaunuoliui keistis ir ką jis turėtų daryti? b) Pateik pavyzdžių, liudijančių, kad Dievo Žodis yra praktinės išminties lobynas.
12 Antra, Biblija padeda tau pasikeisti, kur reikia. Paulius pasakė Timotiejui, jog „Raštas yra [...] naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17). Nuolat apmąstydamas, kas rašoma Biblijoje, ir taikydamas jos principus, leisiesi Dievo dvasios taurinamas. Taip išsiugdysi nuolankumą, ištvermę, darbštumą, tikrą meilę bendratikiams ir kitas puikias savybes (1 Timotiejui 4:15). Timotiejus pasižymėjo šiais bruožais, todėl ir buvo toks brangus tiek Pauliui, tiek bendruomenėms, kuriose tarnavo (Filipiečiams 2:20-22).
13 Trečia, Dievo Žodis yra praktinės išminties lobynas (Psalmyno 1:1-3; 19:8 [19:7, Brb]; 2 Timotiejui 2:7; 3:15). Jis padeda supratingai rinktis draugus, naudingas pramogas, įveikti daugybę sunkumų (Pradžios 34:1, 2; Psalmyno 119:37; 1 Korintiečiams 7:36, NW). Mokėti tinkamai apsispręsti itin svarbu, jei nori siekti dvasinių tikslų.
„Kovok šauniąją tikėjimo kovą“
14. Kodėl nelengva siekti dvasinių tikslų?
14 Užsibrėžti pirmučiausia tokius siekius, kad teiktum šlovę Jehovai, yra išmintinga, bet nelengva. Pavyzdžiui, rinkdamasis profesiją galbūt patiri giminaičių, bendraamžių, linkusių tau padėti mokytojų spaudimą: jie tvirtina, jog sėkmę ir tikrąją laimę lemia aukštesnis išsilavinimas ir pelningas darbas (Romiečiams 12:2). Kaip ir Timotiejui, tau tenka ‘kovoti šauniąją tikėjimo kovą’, kad ‘pagautum amžinąjį gyvenimą’, kurį siūlo Jehova (1 Timotiejui 6:12; 2 Timotiejui 3:12).
15. Kokį priešiškumą Timotiejui, matyt, teko patirti?
15 Itin sunku gali būti, jei namiškiai yra ne liudytojai ir nepritaria tavo pasirinkimui. Timotiejui tikriausiai irgi kliuvo toks išbandymas. Remiantis vienu žinynu, jaunuolio šeima, matyt, „priklausė išsilavinusiųjų ir pasiturinčiųjų sluoksniui“. Tėvas, ko gero, tikėjosi, jog sūnus taps labai išprusęs ir tęs šeimos verslą.a Pagalvok, kaip namų galva reagavo, kai Timotiejus pasirinko pavojingą, finansinio stabilumo negarantuojančią misionieriaus tarnystę ir leidosi į kelionę su Pauliumi.
16. Kaip atsilaikė vienas jaunuolis, patekęs tėvo nemalonėn?
16 Šiandien jauni krikščionys irgi patiria tokių sunkumų. Metju, dirbantis viename Jehovos liudytojų filiale, pasakoja: „Kai pradėjau tarnauti pionieriumi, tėvas manimi visiškai nusivylė. Jo manymu, tuščiai mokiausi, jeigu verčiuosi iš valytojo atlyginimo. Šaipydavosi vis primindamas, kiek gaučiau triūsdamas darbe visą dieną.“ Jaunuolis dalijasi patirtimi, kaip atsilaikė: „Nepraleisdamas nė dienos, pagal tvarkaraštį skaičiau Bibliją, nuolat melsdavausi, ypač tais momentais, kai atrodė, jog nebesusitvardysiu.“ Metju ryžtas nugalėjo. Laikui bėgant jo santykiai su tėvu pasitaisė. Negana to, jaunuolis labiau suartėjo su Jehova. Metju priduria: „Matau, kaip Jehova manimi rūpinasi, palaiko, apsaugo nuo klaidingų sprendimų. Nesiekdamas dvasinių tikslų, viso to nebūčiau patyręs.“
Neišleisk iš akių dvasinių siekių
17. Kaip kai kas daug negalvodamas gali prislopinti bendratikio ryžtą imtis visalaikės tarnystės? (Mato 16:22)
17 Tavo ryžtą siekti dvasinių tikslų gali prislopinti net kurio nors bendratikio neapgalvoti žodžiai. Tarkim, jis tvirtina, jog neprivalai tarnauti pionieriumi, užtenka būti skelbėju ir gyventi, kaip įprasta, — turėti gerą darbą, garantuotą atlyginimą. Tokie patarimai gali atrodyti praktiški, bet ar jie padės ‘lavintis siekiant atsidavimo Dievui’?
18, 19. a) Kaip gali neišleisti iš akių dvasinių siekių? b) Jaunuoli, papasakok, kaip tu aukojiesi dėl Karalystės.
18 Timotiejaus laikais kai kurie krikščionys, matyt, irgi samprotavo panašiai (1 Timotiejui 6:17). Ragindamas savo jaunąjį draugą neišleisti iš akių dvasinių tikslų, Paulius jam rašė: „Atliekantis kario tarnybą neužsiima pragyvenimo reikalais, idant patiktų jį pašaukusiam tarnybon“ (2 Timotiejui 2:4). Savo pareigas einantis kareivis negali užsiimti civiliniais reikalais. Nuo to, kiek jis visada pasirengęs vykdyti vado nurodymus, priklauso jo paties ir kitų gyvybė. Būdamas Kristui pavaldus kareivis, tu taip pat privalai sutelkti dėmesį į dvasinius siekius ir neapsisunkinti bereikalingomis materialistinėmis naštomis, trukdančiomis atlikti gyvybiškai svarbią tarnystę iki galo (Mato 6:24; 1 Timotiejui 4:16; 2 Timotiejui 4:2, 5; NW).
19 Užuot svajojęs apie lengvą gyvenimą, ugdykis pasiaukojamą dvasią. „Būk pasiruošęs apsieiti be patogumų kaip geras Kristaus Jėzaus karys“ (2 Timotiejui 2:3, išversta iš The English Bible in Basic English). Bendraudamas su Pauliumi, Timotiejus net ir nelengvomis aplinkybėmis išmoko būti viskuo patenkintas (Filipiečiams 4:11, 12; 1 Timotiejui 6:6-8). Tai pavyks ir tau. Ar esi nusiteikęs aukotis Karalystės labui?
Tavo siekiai bus laiminami
20, 21. a) Paminėk, kokiomis dovanomis galima džiaugtis siekiant dvasinių tikslų. b) Ką esi pasiryžęs daryti?
20 Maždaug penkiolika metų Timotiejus darbavosi petys į petį su Pauliumi. Jaunuolis pats matė, kaip geroji naujiena buvo paskelbta kone visame šiauriniame Viduržemio jūros regione ir susibūrė naujos bendruomenės. Jam nestigo džiaugsmo ir pasitenkinimo, ką vargu ar būtų patyręs pasirinkdamas vadinamąjį normalų gyvenimą. Siekdamas dvasinių tikslų, tu irgi džiaugsiesi neįkainojamomis dvasinėmis dovanomis. Labiau suartėsi su Jehova, pelnysi bendratikių meilę ir pagarbą. Nesivaikydamas turtų, būsi apsaugotas nuo tykančių tame kelyje nesėkmių bei nusivylimo. Jausiesi išties laimingas, jeigu būsi nesavanaudiškas ir vadovausiesi principu: „Palaimingiau duoti negu imti.“ Svarbiausia, taip ‘pasieksi tikrąjį gyvenimą’ — amžinybę žemės rojuje (1 Timotiejui 6:9, 10, 17-19; Apaštalų darbų 20:35).
21 Tad jei dar neužsibrėžei tikslo ugdytis atsidavimą Dievui, iš visos širdies tave skatiname šito neatidėlioti. Bendruomenėje laikykis kuo arčiau tų, kurie gali padėti siekti dvasinių dalykų, kreipkis į juos patarimo. Nuolat gilinkis į Dievo Žodį. Pasiryžk priešintis materialistinei pasaulio dvasiai. Ir niekada nepamiršk, kad Dievas, ‘apsčiai visko teikiantis mūsų džiaugsmui’, žada tave dosniai laiminti dabar ir ateityje, jeigu visada sieki jį šlovinti (1 Timotiejui 6:17).
[Išnaša]
a Graikų visuomenėje buvo labai vertinamas išsilavinimas. Plutarchas, Timotiejaus amžininkas, rašė: „Deramas išsilavinimas yra visokio gėrio šaltinis ir pagrindas. [...] Jis, sakyčiau, padeda įgyti moralinį tobulumą ir veda į laimę. [...] Visi kiti laimėjimai [...] nereikšmingi ir neverti rimto mūsų dėmesio“ („Moralijos“, I, „Vaikų lavinimas“).
Ar atsimeni?
• Kas jaunuoliams gali padėti siekti dvasinių tikslų?
• Kodėl taip svarbu kruopščiai gilintis į Bibliją?
• Kaip jaunuoliai gali priešintis šio pasaulio materialistinei dvasiai?
• Kokiomis dovanomis galima džiaugtis siekiant dvasinių dalykų?
[Iliustracija 24 puslapyje]
Timotiejus siekė puikių tikslų
[Iliustracijos 25 puslapyje]
Kas darė gerą įtaką Timotiejui?
[Iliustracijos 26 puslapyje]
O tu ar sieki dvasinių tikslų?