Jehova atsako į nuoširdžią maldą

„Kad žmonės žinotų, jog tu vienintelis, kurio vardas Jehova, esi Aukščiausiasis visoje žemėje“ (PS 83:18, NW).

1, 2. Koks jausmas ne vieną apėmė sužinojus Dievo vardą ir kokių klausimų kyla?

PRIEŠ kurį laiką vienuose namuose atsitiko didelė nelaimė. Tas įvykis labai sukrėtė kaimynystėje gyvenančią moterį. Ji, auklėta katalikų šeimoje, ieškoti dvasinės pagalbos nuskubėjo pas kunigą. Deja, šis net nepanoro pasikalbėti. Tada kreipėsi malda į Dievą: „Kas tu — nežinau [...], bet žinau, kad esi. Meldžiu — padėk tave pažinti.“ Neilgai trukus pas ją užėjo Jehovos liudytojai. Jie moterį paguodė ir pateikė atsakymus į rūpimus klausimus. Be kita ko, ji sužinojo, kad Dievas turi vardą — Jehova. Visa tai uždegė jos širdį. „Tik pagalvokite: čia gi ir yra Dievas, kurio aš ieškau nuo pat vaikystės!“ — džiaugėsi moteris.

² Panašius jausmus patyrė daugelis žmonių. Ne vienas pirmą kartą sužinojo Jehovos vardą skaitydamas Biblijoje žodžius, užrašytus Psalmyno 83:19 (83:18, Brb). Ta eilutė Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertime perteikiama taip: „Kad žmonės žinotų, jog tu vienintelis, kurio vardas Jehova, esi Aukščiausiasis visoje žemėje.“ Ar kada nors susimąstei, kodėl ši giesmė buvo sukurta? Kokių įvykių paskatintas kiekvienas turės pripažinti, kad Jehova yra vienintelis tikrasis Dievas? Ko mus pačius psalmė pamoko? Šiame straipsnyje tuos klausimus ir apžvelgsime.a

Jie susimokė prieš Jehovos tautą

3, 4. Kas sudėjo 83-iąją psalmę ir apie kokią grėsmę joje kalbama?

³ Ši giesmė, kaip skelbia įvadinis prierašas, yra „Asafo psalmė“. Ją tikriausiai sudėjo kuris nors levito Asafo, karaliaus Dovydo laikų garsaus muziko, palikuonis. Psalmininkas meldžia, kad Jehova apgintų savo teisę valdyti ir išgarsintų savo vardą. Psalmė turėjo būti sukurta jau po Saliamono mirties. Iš ko tai galima spręsti? Iš to, kad karaliaujant tiek Dovydui, tiek Saliamonui Tyro karalius nebuvo priešiškas Izraeliui. O kai psalmininkas eiliavo šią giesmę, Tyro gyventojai jau buvo atsisukę prieš Izraelį ir perėję į jo priešų pusę.

⁴ Psalmininkas nurodo dešimt tautų, susimokiusių pražudyti Dievo tautą. Paeiliui išvardijami šie Izraelį supantys priešai: „Edomo ir izmaelitų tautos, Moabas ir hagarai, Gebalas, Amonas, Amalekas, Filistija ir Tyro gyventojai. Asūras irgi prie jų prisidėjo“ (Ps 83:7-9 [83:6-8, Brb]). Koks istorinis įvykis čia paminėtas? Vienų nuomone, tai puolimas Juozapato dienomis, kai prieš Izraelį atžygiavo jungtinės amonitų, moabitų ir Seyro aukštumų gyventojų pajėgos (2 Met 20:1-26). Kiti mano, kad čia kalbama apskritai apie aplinkinių tautų priešiškumą Izraeliui per visą jo istoriją.

 5. Ko šiandien krikščionys semiasi iš 83-ios psalmės?

⁵ Nors gerai nežinome, koks įvykis paskatino psalmininką sudėti giesmę, aišku viena — tai padaryti Jehova Dievas jį įkvėpė tokiu metu, kai tautai grėsė pavojus. Šiandien psalmė pakelia dvasią Dievo tarnams, jau nuo seno kenčiantiems priešininkų, užsimojusių juos pražudyti, puolimus. Ir netolimoje ateityje, kai Gogas iš Magogo paskutinį kartą išrikiuos savo pajėgas žūtbūtinei atakai prieš visus, kurie garbina Dievą dvasia ir tiesa, šios psalmės žodžiai tikrai įkvėps mums stiprybės. (Perskaityk Ezechielio 38:2, 8, 9, 16.)

Kas psalmininkui labiausiai rūpėjo

6, 7. a) Ko psalmininkas meldžia 83-ios psalmės pradžioje? b) Kas jam labiausiai rūpėjo?

⁶ Tik paklausyk, kokius jausmus išlieja psalmininkas maldoje: „Dieve, netylėk! Nebūk man kurčias ar nebylus, Dieve! Štai maištauja tavo priešai, kelia galvas, kurie tavęs nekenčia. Jie rengia sąmokslus prieš tavo tautą [...]. Tikrai jie vieningai sąmokslauja, prieš tave sudaro sąjungą“ (Ps 83:2-4, 6 [83:1-3, 5, Brb]).

⁷ Kas psalmininkui labiausiai rūpėjo? Savaime suprantama, jis nuogąstavo dėl savo paties ir artimųjų saugumo. Bet maldoje šis vyras kalba apie kitką, — kad tik nebūtų užtraukta nešlovė Jehovos vardui ir kad neištiktų nelaimė tautos, kuri vadinasi Aukščiausiojo vardu. Tad ir mes, kenčiantys paskutinių senojo pasaulio dienų sunkumus, nepamirškime, koks yra svarbiausias klausimas šioje dvasinėje kovoje. (Perskaityk Mato 6:9, 10.)

 8. Ko siekdamos tautos užsimojo prieš Izraelį?

⁸ Psalmininkas atkartoja Izraelio priešų žodžius: „Eime, — sako jie, — sunaikinkime juos kaip tautą; Izraelio vardas nebebus daugiau minimas!“ (Ps 83:5 [83:4, Brb]). Kokia neapykanta Jehovos išrinktiesiems degė šios tautos! Prieš Dievo garbintojus jos užsimojo turėdamos dar ir kitą kėslą. Visos gviešėsi Izraelio krašto, todėl ir išdidžiai tarėsi: „Pasiglemžkime Dievo žemes!“ (Ps 83:12, Brb). Ar ko nors panašaus būta ir mūsų laikais? Taip.

Dievo „šventoji buveinė“

9, 10. a) Kas senovės laikais buvo Dievo šventoji buveinė? b) Kaip šiandien laiminamas pateptasis likutis ir „kitos avys“?

⁹ Senovėje Pažadėtoji žemė buvo laikoma Dievo šventąja buveine. Štai izraelitai, išvaduoti iš Egipto nelaisvės, pergalės giesmėje giedojo: „Savo ištikima meile vedei tautą, kurią išpirkai, savo galia juos lydėjai į savo šventąją buveinę“ (Iš 15:13). Vėliau „šventąja buveine“ tapo šventykla, kurioje tarnavo kunigai, taip pat Jeruzalė — sostinė, kur Jehovos soste sėdėjo karaliai iš Dovydo dinastijos (1 Met 29:23). Ne veltui Jeruzalę Jėzus pavadino „didžiojo Karaliaus miestu“ (Mt 5:35).

¹⁰ O kaip yra mūsų laikais? 33 m. e. m. gimė nauja tauta — „Dievo Izraelis“ (Gal 6:16). Šiems žmonėms, pateptiesiems Kristaus broliams, Dievas pavedė užduotį, kurios etninis Izraelis jau nebevykdė. Jehova juos įpareigojo būti jo vardo liudytojais (Iz 43:10; 1 Pt 2:9). Jiems Dievas pažadėjo tą patį, ką kadaise senovės Izraeliui: „Aš būsiu jų Dievas, o jie bus manoji tauta“ (2 Kor 6:16; Kun 26:12). 1919-aisiais „Dievo Izraelio“ likučiui Jehova parodė ypatingą malonę ir atidavė „kraštą“, dvasinės veiklos sritį, kurioje jo garbintojai galėtų mėgautis dvasiniu rojumi (Iz 66:8). Nuo ketvirtojo dešimtmečio prie „Dievo Izraelio“ prisideda milijonai „kitų avių“ (Jn 10:16). Tai, kad mūsų laikais Dievo tarnai yra laimingi ir dvasiškai klesti, aiškiai rodo, jog aukščiausioji valdžia teisėtai priklauso Jehovai. (Perskaityk Psalmyno 91:1, 2.) Kaip dėl to niršta Šėtonas!

11. Kokia yra svarbiausia Dievo priešų užmačia?

¹¹ Per visą paskutinių dienų laikotarpį Šėtonas kursto savo žemiškuosius sėbrus prieš pateptųjų likutį ir jų draugus iš kitų avių. Mūsų broliai buvo puolami Vakarų Europoje valdant naciams ir Rytų Europoje, kur vyravo komunistinis Sovietų Sąjungos režimas. Panašiai buvo ir daugelyje kitų kraštų. Būsime puolami ir ateityje, ypač kai Gogas iš Magogo paskutinį kartą nukreips į mus savo smūgį. Galimas dalykas, jog tuomet, kaip ir praėjusiais laikais, priešininkai godžiai griebs Jehovos liudytojų turtą. Tačiau visada svarbiausia Šėtono užmačia yra išsklaidyti mus, kaip Dievo tautą, kad net neliktų Jehovos liudytojų vardo. Kaip Dievas žiūri į tokį jo aukščiausios valdžios niekinimą? Vėl pasigilinkime į psalmininko žodžius.

Pergalės, iškovotos Jehovos šlovei

12—14. Apie kokias dvi istorines pergales netoli Megido miesto kalba psalmininkas?

¹² Atkreipk dėmesį, kaip tvirtai psalmininkas tiki, kad priešiškų tautų ketinimus Jehova gali paversti niekais. Psalmėje jis įpina žodžius apie pergales, Izraelio iškovotas dviejuose lemiamuose mūšiuose. Jie vyko netoli senovės Megido. Šis miestas stovėjo aukštumoje, o priešais jį plytėjo to paties pavadinimo lyguma. Čia vingiuoja Kišono upė. Vasarą vaga išdžiūsta, bet po žiemos liūčių jos vandenys užtvindo visą slėnį. Tikriausiai dėl to ši upė dar vadinama „Megido vandenimis“ (Ts 4:13; 5:19).

¹³ Maždaug už penkiolikos kilometrų nuo Megido, kitame slėnio pakraštyje, yra Morės kalva. Prie jos teisėjo Gideono dienomis midjaniečių, amalekiečių ir Rytų žmonių pulkai susitelkė į kovą (Ts 7:1, 12). Gideono būryje beliko 300 vyrų, bet Jehovos padedami jie sumušė aną didžiulę kariauną. Kaip? Dievo nurodymu izraelitai, laikydami rankose ąsočius su juose paslėptais deglais, nakčia apsupo priešų stovyklą. Gideonui davus ženklą, vyrai sudaužė ąsočius ir čia netikėtai sušvito deglai. Kovotojai trimitavo ragais ir šaukė: „Jehovos kardas ir Gideono!“ (NW). Priešus apėmė panika; jie ėmė žudyti vienas kitą, išlikę gyvi leidosi anapus Jordano. Persekioti priešų stojo daugiau izraelitų. Tąsyk krito 120000 užpuolikų (Ts 7:19-25; 8:10).

¹⁴ Ten pat slėnyje priešais Megidą, už kokių šešių kilometrų nuo Morės kalvos, stūkso Taboro kalnas. Čia ankstesniais laikais teisėjas Barakas sušaukė dešimt tūkstančių izraelitų. Šie vyrai rengėsi susikauti su Jabino, kanaaniečių miesto Hacoro karaliaus, pajėgomis. Joms vadovavo Sisera. Kanaaniečių kariuomenė turėjo 900 kovos vežimų; jų ratai buvo aptaisyti ilgomis, žmogų žudančiomis geležtėmis. Kai menkai ginkluoti izraelitai stojo ant Taboro kalno, Siseros kariai susiviliojo atžygiuoti į slėnį. Tada Jehova „siaubu apstulbino Siserą, visus jo kovos vežimus ir visą kariuomenę“. Tikriausiai dėl netikėtos liūties patvino Kišono upė ir vežimai įklimpo purve. Izraelitai sutriuškino visą kariuomenę (Ts 4:13-16; 5:19-21).

15. a) Ko psalmininkas meldžia Jehovą? b) Ką mums primena paskutinės Dievo kovos pavadinimas?

¹⁵ Psalmininkas meldžia, kad su tautomis, grasinančiomis pražudyti Izraelį, Jehova ir dabar pasielgtų taip, kaip senais laikais. Jis prašo: „Padaryk jiems, ką padarei Midjanui, Siserai ir Jabinui prie Kišono upės. Tu nugalėjai juos prie En Doro, ir jų lavonai tapo mėšlu laukams“ (Ps 83:10, 11 [83:9, 10, Brb]). Įsidėmėtina, jog galutinė Dievo kova su Šėtono valdomu pasauliu vadinama Harmagedonu (kas reiškia „Megido kalnas“), arba Armagedonu. Šis pavadinimas primena mums anas lemiamas kautynes netoli Megido. Žinodami apie Jehovos pergales tuose senovės mūšiuose, neabejojame jo triumfu Armagedono kovoje (Apr 16:13-16).

Melskime, kad Jehovos visavaldystės teisė būtų apginta

16. Kaip šiais laikais priešininkų ‘veidai rausta iš gėdos’?

¹⁶ Šiandien, „paskutinėmis dienomis“, Jehova irgi neleidžia pražudyti savo tarnų ir jų priešininkus pažaboja (2 Tim 3:1). Todėl šie lieka sugėdinti. Apie tai buvo pranašiškai pasakyta Psalmyno 83:17 (83:16, Brb): „Teparausta jiems veidai iš gėdos, kad jie imtų ieškoti tavo vardo, Viešpatie!“ Nė vienoje šalyje jiems nepavyko Jehovos liudytojų nutildyti. Nepalaužiama tikrojo Dievo garbintojų valia ir ištvermė yra puikus liudijimas doros širdies žmonėms ir dažnas iš jų ima ‘ieškoti Viešpaties vardo’. Daugelyje kraštų, kur anksčiau Jehovos liudytojai buvo persekiojami, dabar yra dešimtys, net šimtai tūkstančių laimingų Dievo garbintojų. Kokia Jehovos pergalė! Ir kokia gėda jo priešams! (Perskaityk Jeremijo 1:19.)

17. Kokia kritiška yra žmonijos padėtis ir kokius žodžius netrukus turėsime mintyse?

¹⁷ Žinia, kova dar tęsiasi. Ir toliau skelbiame gerąją naujieną visiems, net tiems, kurie prieš mus nusistatę (Mt 24:14, 21). Vis dėlto laikas, kai priešininkai dar gali atgailauti ir stoti į išgelbėjimo kelią, greitai baigsis. Bet daug svarbiau nei žmogaus išgelbėjimas yra Jehovos vardo pašlovinimas. (Perskaityk Ezechielio 38:23.) Kai visoje žemėje taũtos, kaip išpranašauta, pakils prieš Dievo tarnus, mes turėsime mintyse psalmininko maldos žodžius: „Tebūna nugalėti ir amžinai išgąsčio apimti, težūva visiškai sugėdinti“ (Ps 83:18 [83:17, Brb]).

18, 19. a) Kas laukia visų, kurie atkakliai priešinasi Jehovos valdžiai? b) Ką tu puoselėji širdyje žinodamas, jog greit bus galutinai apginta Jehovos visavaldystės teisė?

¹⁸ Tų, kurie ir toliau priešinasi Jehovos aukščiausiai valdžiai, laukia gėdingas galas. Dievo Žodis tvirtina, jog visiems, kas „nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai“, per Armagedoną bus atmokėta „amžina pragaištimi“ (2 Tes 1:7-9). Jų pražūtis ir Jehovos garbintojų išgelbėjimas įtikinamai liudys, kad vienintelis tikrasis Dievas yra Jehova. Ši didžiulė Aukščiausiojo pergalė net naujajame pasaulyje nebus užmiršta. Apie ją išgirs ir tie žmonės, kurie grįš į gyvenimą per „teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimą“ (Apd 24:15). Jiems tai bus tvirtas pagrindas rinktis išminties kelią — paklusti Jehovos valdžiai. Romiems žmonėms nereikės daug laiko suvokti, kad Jehova — vienintelis tikrasis Dievas.

¹⁹ Kokią nuostabią ateitį savo ištikimiems garbintojams mūsų dangiškasis Tėvas yra numatęs! Ar tai neskatina ir tave melsti, kad greitu laiku Jehova galutinai išpildytų anuomet išsakytą psalmininko prašymą: „Tebūna [tavo priešai] sugėdyti ir težūna; kad žmonės žinotų, jog tu vienintelis, kurio vardas Jehova, esi Aukščiausiasis visoje žemėje“? (Ps 83:17, 18, NW)

[Išnaša]

Ar gali paaiškinti?

• Kokia buvo Izraelio padėtis eiliuojant 83-iąją psalmę?

• Kas psalmininkui, sudėjusiam 83-iąją psalmę, labiausiai rūpėjo?

• Kas šiandien yra pagrindinis Šėtono taikinys?

• Kaip galiausiai Jehova atsakys į maldos žodžius iš Psalmyno 83:18?

[Žemėlapis 15 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Kuo mums, galvojantiems apie ateitį, reikšmingos kovos, kurios vyko prie senovės Megido miesto?

Kišono upė

Harošet ha Goimai

Karmelio k.

Jezreelio slėnis

Megidas

Taanachas

Gilbojos k.

Harodo versmė

Morė

En Doras

Taboro k.

Galilėjos ežeras

Jordano upė

[Iliustracija 12 puslapyje]

Kas paskatino vieną psalmininką sudėti nuoširdžią maldą?