„Pirk tiesą ir niekada jos neparduok“

1, 2. a) Kas yra mūsų didžiausia vertybė? b) Kokias tiesas žinome ir kodėl jas branginame? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

KAS tau yra brangiausias turtas? Ar iškeistum jį į ką nors menkesnio? Atsakymai į šiuos klausimus kiekvienam Jehovos garbintojui labai aiškūs. Didžiausia mūsų vertybė – draugystė su Jehova. Jos į nieką neiškeistume. Mes taip pat branginame Biblijos tiesą, padėjusią išsiugdyti tą glaudų ryšį su dangiškuoju Tėvu (Kol 1:9, 10).

² Tik pagalvokime apie visa tai, ką Jehova, Didysis Mokytojas, atskleidžia mums per savo Žodį, Bibliją. Jis nusako savo vardo prasmę ir savo nuostabias savybes. Iš Biblijos sužinome, kokia didelė jo meilė: jos skatinamas atidavė už mus savo Sūnų. Taip pat įgyjame žinių apie Mesijo valdomą Karalystę. Jehova suteikia ateities viltį: pateptųjų laukia amžinybė danguje, krikščionių iš „kitų avių“ tarpo – atkurtas rojus žemėje (Jn 10:16). Be to, Dievas moko, koks turi būti mūsų elgesys. Labai vertiname tas tiesas, nes jos įgalina mus stiprinti santykius su Kūrėju ir šitaip įprasminti savo gyvenimą.

 3. Ar tiesai įgyti reikia pinigų?

³ Jehova yra dosnus Dievas. Jis nepagailėjo mums pačios brangiausios dovanos – savo mylimo Sūnaus gyvybės. Matydamas, kad žmogus ieško tiesos, Jehova padeda ją rasti ir niekada nereikalauja mokesčio už šią vertybę. Štai kai vyras vardu Simonas pasiūlė apaštalui Petrui pinigų mainais už galią suteikti šventąją dvasią, jam buvo griežtai pasakyta: „Tepražūva tavo sidabras ir tu pats su juo, nes manei už pinigus įsigysiąs Dievo dovaną!“ (Apd 8:18–20). Tad ką gi reiškia šventosios dvasios įkvėpti žodžiai: „Pirk tiesą“?

 4. Kokius klausimus apie tiesą šiame straipsnyje panagrinėsime?

⁴ Perskaityk Patarlių 23:23 (NW).a Norint sužinoti Dievo Žodžio tiesas, reikia pastangų. Dėl jų turime būti pasiruošę paaukoti visa kita. O jei tiesą, anot išmintingo Patarlių knygos rašytojo, nuperkame, arba įsigyjame, privalu niekada jos neparduoti – saugoti, kad neprarastume. Pažiūrėkime, kaip ir už ką galime įsigyti tiesą. Tai sužinoję, dar labiau ją branginsime ir nepritrūksime ryžto rūpestingai tausoti. Taip pat įsitikinsime, kad Dievo tiesoms savo verte neprilygsta niekas.

5, 6. a) Ką vietoj pinigų sumokame už tiesą? Prašom pateikti pavyzdį. b) Kuo tiesa mums vertinga?

⁵ Kartais kokį nors daiktą gauname dykai, bet iš tikro ir jis turi kainą. Patarlių 23:23 pavartotas veiksmažodis „pirkti“ dar gali būti verčiamas „įsigyti“. Abu rodo, kad žmogus dėl vertingo dalyko deda pastangas arba už jį ką nors įkeičia. Pailiustruokime tai pavyzdžiu. Tarkim, turguje nemokamai siūlomi bananai. Ar šie vaisiai ant mūsų stalo atsiras savaime? Jokiu būdu. Turime į prekyvietę nueiti ir jų parsinešti. Taigi, nors bananai veltui, reikėjo pastangų ir laiko, kad jų turėtume. Taip ir su tiesa: mokėti už ją mūsų niekas neprašo, tačiau be triūso jos neįgysime.

⁶ Perskaityk Izaijo 55:1–3. Iš šio Dievo raginimo galime dar aiškiau suprasti, ką reiškia pirkti tiesą. Jehova savo žodį prilygina vandeniui, pienui ir vynui. Išties, kaip šaltas tyras vanduo numalšina troškulį, taip Dievo žodžiai teikia mums atgaivą. Arba kaip pienu maitinamas kūdikis auga ir stiprėja, taip skalsūs Jehovos žodžiai padeda mums bręsti dvasiškai. O kokia prasme Dievo žodžiai yra tartum vynas? Biblijoje sakoma, kad vynas linksmina širdį (Ps 104:15). Siūlydamas savo garbintojams pirkti vyno, Jehova patikina, kad laikydamiesi jo žodžių patirsime džiaugsmą (Ps 19:9 [19:8, Brb]). Šie raiškūs palyginimai padeda įsisąmoninti, kaip naudinga žinoti tiesas iš Dievo Žodžio ir jomis vadovautis. Dabar pakalbėsime apie penkis dalykus, kurie gali įeiti į kainą, mokamą už tiesą.

7, 8. a) Ką turime išpirkti norėdami semtis žinių apie Jehovą? b) Ko paaukoti už tiesą nepagailėjo viena mergina ir ką ji laimėjo?

⁷ Laikas. Tai kaina, kurią kiekvienas perkantis tiesą turi už ją sumokėti. Įsiklausyti į Karalystės žinią, skaityti Bibliją ir ja grindžiamus leidinius, pačiam ją tyrinėti, ruoštis bendruomenės sueigoms ir jose dalyvauti – viskam reikia laiko. Mums tenka laiką išpirkti, tai yra atimti jį iš ne tokios svarbios veiklos. (Perskaityk Efeziečiams 5:15, 16, taip pat išnašą.) Kiek laiko būtina skirti tam, kad aiškiai suprastume pagrindinius Biblijos mokymus? Nelygu mūsų aplinkybės. Žinių lobynas apie Jehovos išmintį, principus, darbus neišsemiamas (Rom 11:33). Pačiame pirmame Sargybos bokšto numeryje tiesa prilyginta „kukliai mažai gėlei“. Toliau ten buvo rašoma: „Nepasitenkink viena tiesos gėle. Jeigu tik tos pakaktų, kitų nė nebūtų. Nenustok rinkti, nepaliauk ieškoti.“ Pagalvok: „Ar mano tiesos puokštė didelė?“ Semtis naujų žinių apie Jehovą reikės ištisą amžinybę. Todėl jau dabar labai svarbu laiką naudoti išmintingai ir, kiek tik įmanoma, gilinti Dievo pažinimą. Štai vienas pavyzdys, ko imasi tiesos ištroškęs žmogus.

⁸ Mariko,b mergina iš Japonijos, atvyko į Niujorką mokytis vienoje profesinėje mokykloje. Tuo metu ji buvo religinio judėjimo, prasidėjusio jos gimtinėje šeštojo dešimtmečio gale, šalininkė. Sykį viena mūsų pionierė, eidama per namus, paskelbė jai gerąją naujieną. Mariko taip patiko Biblijos tiesos, kad ji paprašė minėtos sesės vesti jai studijas dukart per savaitę. Nors labai daug laiko atimdavo mokslai bei darbas ne visu etatu, Mariko tuojau pat pradėjo lankyti liudytojų sueigas. Norėdama įgyti žinių apie Jehovą, ji nusprendė atsisakyti kai kurių laisvalaikio užsiėmimų. Tokia auka atsipirko – Mariko darė sparčią dvasinę pažangą ir nepraėjus nė metams pasikrikštijo. Po pusmečio, 2006-aisiais, ji pradėjo pionierės tarnybą ir ją tęsia iki šiol.

9, 10. a) Kaip tiesa pakeičia mūsų požiūrį į materialines vertybes? b) Ko atsisakė viena jauna moteris ir ką ji mano apie tokį savo sprendimą?

⁹ Materialinės vertybės. Kad įpirktume tiesą, galbūt teks atsisakyti pelningo darbo ar sėkmingos karjeros. Štai Jėzui pakvietus Petrą ir Andriejų tapti „žmonių žvejais“, jiedu tuojau paliko savo tinklus (Mt 4:18–20). Aišku, tai nereiškia, kad tiesą sužinojęs žmogus turi išeiti iš darbo. Jis įpareigotas ir toliau rūpintis namiškiais (1 Tim 5:8). Vis dėlto žinios iš Biblijos paprastai pakeičia žmogaus požiūrį į materialinius dalykus ir padeda nusistatyti tinkamus prioritetus. Jėzus tiesiai patarė: „Liaukitės krovęsi turtus žemėje [...]. Verčiau kraukitės turtus danguje“ (Mt 6:19, 20). Šių žodžių paklausė viena jauna moteris vardu Marija.

¹⁰ Marijai jau nuo mažų dienų patiko žaisti golfą. Lankydama vidurinę ji labai patobulėjo ir tapo puikia žaidėja. Ji netgi gavo universiteto stipendiją. Apie golfą sukosi visas merginos gyvenimas. Marija svajojo tapti profesionalia žaidėja ir uždirbti daug pinigų. Tada ji pradėjo studijuoti Bibliją ir pamilo ten atrastą tiesą. Tai, ką sužinojo, Marija ėmė taikyti savo gyvenime ir netruko pastebėti, kaip jis keičiasi į gera. Ji sako: „Kuo labiau derinau savo požiūrį ir gyvenseną prie Biblijos normų, tuo daugiau laimės patyriau.“ Marija suvokė, kad bus nelengva vienu metu siekti ir turtų, ir draugystės su Jehova (Mt 6:24). Kad įsigytų tiesą, ji sumokėjo nemenką kainą – atsisakė viso gyvenimo siekio tapti profesionalia sportininke ir galimybės praturtėti bei išgarsėti. Dabar Marija tarnauja pioniere ir, pasak jos pačios, džiaugiasi „užvis laimingiausiu ir prasmingiausiu gyvenimu“.

11. Kaip gali pasikeisti mūsų santykiai su kitais priėmus tiesą?

¹¹ Santykiai su kitais. Kai pradedame savo gyvenime laikytis Biblijos principų, mūsų santykiai su draugais ir artimaisiais gali pasikeisti. Kodėl? Jėzus apie tai užsiminė melsdamasis už mokinius tokiais žodžiais: „Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa“ (Jn 17:17). Kadangi priėmėme tiesą ir nebeleidžiame pasauliui mūsų formuoti, Jehova mus pašventino, kitaip tariant, atskyrė nuo kitų žmonių. Dabar mūsų vertybės gyvenime jau visai kitokios nei daugumos aplinkinių ir jiems tai gali nepatikti. Nors ir stengiamės su visais sutarti, kai kurie draugai ir artimieji galbūt ima šalintis mūsų ar net priešintis mūsų naujajam tikėjimui. Tačiau mes tuo nesistebime. Pats Jėzus įspėjo: „Žmogaus priešais taps jo namiškiai“ (Mt 10:36). Bet kartu jis patikino, kad jei už tiesą tektų sumokėti aukštą kainą, atlygis bus kur kas didesnis. (Perskaityk Morkaus 10:28–30).

12. Kokią kainą už tiesą sumokėjo vienas žydų verslininkas?

¹² Štai Arono, vieno žydų verslininko, istorija. Nuo pat ankstyvo amžiaus jis buvo mokomas, kad Dievo vardo tarti nevalia. Vis dėlto Aronui labai rūpėjo tiesa apie Dievą. Kartą mūsų bendratikiai jam parodė, kad hebrajų kalboje prie keturių Dievo vardo priebalsių pridėjus balses, tarimas gali būti „Jehova“. Jis labai apsidžiaugė ir nuėjo į sinagogą pasidalyti šia nuostabia žinia su rabinais, manydamas, kad tokia pat bus ir jų reakcija. Bet užuot apsidžiaugę, jie Aroną apspjaudė ir išvijo lauk. Be to, vyrą išmetė iš žydų bendruomenės. Santykiai su šeima irgi pasidarė įtempti. Tačiau Aronas nėmaž nesutriko ir toliau sėmėsi žinių apie Dievą. Iki pat savo mirties jis drąsiai tarnavo Jehovai. Mes, kaip ir Aronas, turime būti pasiryžę už tiesą sumokėti didelę kainą – galbūt atsisakyti savo padėties visuomenėje ar netekti ryšių su artimaisiais.

13, 14. Kaip turi pasikeisti žmogaus mąstysena ir elgesys, kad jis įsigytų tiesą? Prašom pateikti pavyzdį.

¹³ Nederamos mintys ir darbai. Norėdami priimti tiesą iš Biblijos ir laikytis joje išdėstytų dorovės normų, privalome keisti savo mąstymą ir elgesį. Apie tokius pokyčius apaštalas Petras rašė: „Kaip klusnumo vaikai, nebesileiskite formuojami geismų, kuriems anksčiau pasiduodavote dėl savo neišmanymo, bet [...] tapkite [...] šventi visu savo elgesiu“ (1 Pt 1:14, 15). Pavyzdžiui, senovės Korinto mieste žmonių moralė buvo itin smukusi. Tam, kad įsigytų tiesą, tenykščiai turėjo smarkiai pakeisti savo gyvenseną (1 Kor 6:9–11). Panašiai ir šiandien daugeliui reikėjo palikti nedorus darbus ir pasikeisti. Petras bendratikiams priminė: „Gana, kad praėjusį laiką vykdėte tautų valią, kai buvote pasidavę įžūliai elgtis, tenkinti geidulius, girtauti, ūžauti, varžytis išgertuvėse ir neleistinai stabmeldžiauti“ (1 Pt 4:3).

¹⁴ Štai kas nutiko vienai porai, Devinui ir Džazminai. Abu nuolat girtavo. Nors Devinas buvo kvalifikuotas buhalteris, dėl piktnaudžiavimo svaigalais nesugebėdavo išlaikyti pastovios darbo vietos. Džazmina garsėjo savo agresyviu, ūmiu būdu. Vieną dieną ją, girtą einančią keliu, užkalbino misionierių pora. Liudytojai pasiūlė Biblijos studijas ir sutarė užsukti pas moterį kitą savaitę. Tačiau atėję rado Džazminą ir Deviną apsvaigusius nuo alkoholio. Jiedu nesitikėjo, kad misionieriai iš tikro panorės juos aplankyti. Tačiau antrąkart viskas buvo jau kitaip. Nuo pat pirmo užsiėmimo Džazmina su Devinu pasinėrė į Biblijos tyrinėjimą ir ėmė taikyti tai, ką sužinojo. Per mažiau nei tris mėnesius pora sugebėjo išsivaduoti iš alkoholio, vėliau oficialiai susituokė. Šie teigiami Džazminos ir Devino pokyčiai neliko kitų nepastebėti ir nemažai jų kaimo gyventojų sutiko studijuoti Bibliją.

15. Kas kai kuriems gali tapti didele kliūtimi priimti tiesą ir kodėl?

¹⁵ Dievui atgrasūs papročiai ir tradicijos. Kai kurie, sužinoję, kad Šventasis Raštas smerkia tam tikrus papročius ir tradicijas, gana lengvai jų atsisako. Tačiau kitiems sumokėti tokią kainą už tiesą labai sunku. Kodėl? Jie galbūt nerimauja, ką pamanys artimieji, draugai ir bendradarbiai, nes žino, kaip jie brangina vieną ar kitą paprotį, ypač jei jis susijęs su mirusių giminaičių pagerbimu (Įst 14:1). Drąsos imtis būtinų pokyčių gali įkvėpti geras kitų pavyzdys. Prisiminkime, kaip ryžtingai pirmame amžiuje pasielgė Efezo krikščionys.

16. Ko dėl tiesos atsisakė kai kurie senovės Efezo gyventojai?

¹⁶ Efeze buvo labai paplitusi magija. Ką padarė tie, kas prieš tapdami krikščionimis ją praktikavo? Biblijoje paaiškinama: „Nemažai užsiiminėjusių magija sunešę savo knygas jas visų akivaizdoje sudegino. Apskaičiuota, kad jos buvo vertos penkiasdešimt tūkstančių sidabrinių. Taip Jehovos žodis galingai augo ir ėmė viršų“ (Apd 19:19, 20). Šie Jehovai atsidavę krikščionys noriai sumokėjo didelę kainą, bet už tai įgijo neprilygstamą apdovanojimą.

17. a) Ko gali tekti atsisakyti, kad įsigytume tiesą? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁷ O ką tau teko sumokėti, kad įsigytum tiesą? Kiekvienas iš mūsų aukojame savo laiką rinkdami tiesos gėles. Kai kurie atsisako galimybių praturtėti, kiti turi susitaikyti su tuo, kad nuo šiol jų santykiai su artimaisiais atšalę. Ne vienam reikėjo pakeisti savo mąstymą ir palikti nedorą gyvenimo būdą, taip pat atsisakyti Dievui nepatinkančių papročių ir tradicijų. Tačiau esame tikri, kad sumokėta kaina nė iš tolo neprilygsta tam, ką įgyjame nusipirkę tiesą, – artimą ryšį su Jehova. Mums tai pati brangiausia vertybė. Turėdami omenyje, kiek daug gera suteikia tiesa, jokiu būdu nenorime jos parduoti. Deja, kai kurie padarė šią rimtą klaidą. Kodėl taip nutiko? Kaip mes galėtume to išvengti? Atsakymus į šiuos klausimus sužinosime aptardami kitą straipsnį.