STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 30
GIESMĖ NR. 36 Saugok savo širdį
Pamokos iš Izraelio karalių istorijos
„Jūs vėl matysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp to, kuris Dievui tarnauja, ir to, kuris netarnauja“ (MAL 3:18).
TRUMPAI
Jehovos požiūris į senovės Izraelio karalius leidžia suprasti, ko jis tikisi iš savo šiuolaikinių tarnų.
1, 2. Kas Biblijoje atskleidžiama apie kai kuriuos Izraelio karalius?
BIBLIJOJE minima daugiau kaip 40 Izraelio karalių.a Apie kai kuriuos iš jų papasakota daug įdomaus. Pavyzdžiui, kad net ir geri karaliai kartais pasielgdavo blogai. Apie vieną iš jų Jehova pasakė: „Mano tarnas Dovydas [...] visa širdimi buvo su manimi ir darė vien tai, kas teisu mano akyse“ (1 Kar 14:8). Bet tas valdovas kartą svetimavo su kito žmona, o paskui jos vyrą pražudė (2 Sam 11:4, 14, 15).
2 Kita vertus, ir netikę karaliai kartais pasielgdavo teisingai. Kad ir Rehabeamas. Apskritai jis „darė, kas nedora“ Jehovos akyse (2 Met 12:14). Vis dėlto pakluso jo nurodymui leisti dešimčiai giminių atsiskirti nuo jo karalystės. Taip pat pasitarnavo tautai dar labiau įtvirtindamas jos miestus (1 Kar 12:21–24; 2 Met 11:5–12).
3. Koks klausimas kyla ir ką aptarsime šiame straipsnyje?
3 Kyla svarbus klausimas. Jeigu anie valdovai darė ir gera, ir bloga, pagal ką Jehova vertino, kuris iš jų buvo jam ištikimas? Radę atsakymą suprasime, ko jis tikisi iš mūsų. Matysime, kad ištikimais Jehova pripažino tuos karalius, kurie (1) tarnavo jam visa širdimi, (2) atgailavo nusidėję ir (3) garbino vien tik jį.
TARNYSTĖ VISA ŠIRDIMI
4. Koks buvo esminis skirtumas tarp ištikimų ir neištikimų karalių?
4 Jehovai patiko tie karaliai, kurie jam tarnavo iš visos širdies.b Antai karalius Juozapatas buvo doras, nes „garbino Jehovą visa širdimi“ (2 Met 22:9). Apie Jošiją sakoma, kad „kito tokio karaliaus, kuris į Jehovą būtų atsigręžęs visa širdimi, [...] nebuvo nei prieš jį, nei po jo“ (2 Kar 23:25). O kaip Saliamonas, į senatvę pasukęs klystkelin? „Jis nebebuvo visa širdimi atsidavęs Jehovai“ (1 Kar 11:4). Ir dar apie vieną netikusį valdovą, Abijamą, pasakojama: „Jehovai, savo Dievui, buvo atsidavęs ne visa širdimi“ (1 Kar 15:3).
5. Ką reiškia tarnauti Jehovai visa širdimi?
5 O ką reiškia tarnauti Jehovai visa širdimi? Tai reiškia tarnauti jam ne dėl to, kad taip reikia, o iš meilės ir tikro atsidavimo. Ir tokią nuostatą išsaugoti visą gyvenimą.
6. Kaip galime likti atsidavę Jehovai visa širdimi? (Patarlių 4:23; Mato 5:29, 30)
6 Kaip galime sekti dorų karalių pavyzdžiu ir tarnauti Jehovai visa širdimi? Vengdami blogos įtakos. Mūsų širdį gali sugadinti nesveikos pramogos, negeros draugijos, materialistiniai siekiai. Jei tik pastebim, kad kas nors ima silpninti mūsų meilę Jehovai, turime kuo skubiau to dalyko atsikratyti. (Perskaityk Patarlių 4:23; Mato 5:29, 30.)
7. Kodėl turime vengti blogos įtakos?
7 Neleiskime, kad mūsų širdyje apsigyventų kas nors negero. Ir neapgaudinėkime savęs, kad bloga įtaka nepaveiks, jei tik daugiau atsidėsim dvasinei veiklai. Pagalvok, ką darai grįžęs iš lauko žvarbią, vėjuotą dieną. Tuojau atsuki radiatorių. Bet ar daug iš to bus naudos, jei neuždarysi durų? Kambaryje kaipmat pasidarys šalta. Taip yra ir kalbant dvasine prasme. Šiltiems santykiams su Jehova palaikyti nepakanka dvasinio peno. Turime, taip sakant, uždaryti savo širdies duris, kad atšiaurus pasaulio oras – jo bedieviškos pažiūros neįsiskverbtų į mūsų širdį ir jos negadintų (Ef 2:2).
ATGAILA NUSIDĖJUS
8, 9. Kaip Dovydas ir Ezekijas reagavo į sudrausminimą? (Žiūrėk iliustraciją.)
8 Kaip minėta, Dovydas sunkiai nusidėjo. Bet išgirdęs griežtus pranašo Natano žodžius nuolankiai atgailavo (2 Sam 12:13). Iš jo parašytos 51 psalmės matome, kaip stipriai karalius dėl savo nusikaltimo graužėsi. Dovydas Natano akyse neapsimetė atgailaujantis ir nebandė išsisukti nuo bausmės. Jis atgailavo nuoširdžiai (Ps 51:3, 4, 17, antrašas).
9 Karalius Ezekijas irgi Jehovai nusidėjo. „Širdyje jis išpuiko, todėl Dievas užsirūstino ant jo, taip pat ant Judo ir Jeruzalės“ (2 Met 32:25). Kuo jis ėmė didžiuotis? Gal savo turtais? O gal pergale prieš asirus arba savo stebuklingu išgijimu? Tikriausiai norėdamas pasipuikuoti Ezekijas aprodė babiloniečiams visas savo sukauptas gėrybes ir buvo pranašo Izaijo papeiktas (2 Kar 20:12–18). Bet kaip ir Dovydas, jis nuolankiai dėl to gailėjosi (2 Met 32:26). Užtat galiausiai Jehova pasakė, kad jis buvo ištikimas ir „darė, kas teisu“ (2 Kar 18:3).
Karaliai Dovydas ir Ezekijas nuolankiai atgailauja dėl savo nuodėmių. (Žiūrėk 8 ir 9 pastraipas.)
10. Kaip karalius Amacijas reagavo į įspėjimą?
10 O štai Judo valdovas Amacijas pelnė kitokią reputaciją. Jis darė, kas teisu, bet „ne visa širdimi“ (2 Met 25:2). Kas buvo ne taip? Kai Jehovos padedamas nugalėjo edomitus, jis ėmė garbinti jų dievus.c Jehovos siųstas pranašas mėgino Amaciją paprotinti, bet šis jį iškart nutildė (2 Met 25:14–16).
11. Remiantis 2 Korintiečiams 7:9, 11, ko reikia norint susilaukti atleidimo? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)
11 Ko iš šių pavyzdžių pasimokome? Kad privalome dėl savo nuodėmių atgailauti ir visomis jėgomis stengtis jų nebekartoti. Ir kaip tada, jei mus pamoko bendruomenės ganytojai? Tai nereiškia, kad Jehova ar vyresnieji mūsų nebemyli. Juk ir dorus Izraelio karalius Dievas įspėdavo ir drausmindavo (Hbr 12:6). Kai mus pataiso, kad ir ne itin reikšmingu klausimu, turime (1) nuolankiai įsiklausyti, (2) taisyti kas būtina ir (3) toliau visa širdimi tarnauti Jehovai. Matydamas mūsų nuoširdžią atgailą jis atleis. (Perskaityk 2 Korintiečiams 7:9, 11.)
Jeigu mus pataiso, turime (1) nuolankiai įsiklausyti, (2) taisyti kas būtina ir (3) toliau visa širdimi tarnauti Jehovai. (Žiūrėk 11 pastraipą.)f
TEISINGAS GARBINIMAS
12. Kuo ypač išsiskyrė Dievui ištikimi karaliai?
12 Jehova ištikimais laikė tuos karalius, kurie garbino vien tik jį ir to mokė savo pavaldinius. Aišku, jie turėjo trūkumų. Bet vis tiek buvo išimtinai atsidavę Jehovai ir negailėdami jėgų šalino iš tautos stabmeldystę.d
13. Kodėl Jehova laikė Ahabą nedorėliu?
13 O kaip tie, kurių Jehova nelaikė ištikimais? Jie darė ne vien bloga. Netgi nedorasis Ahabas nusižemino ir graužėsi, kad per jį buvo nužudytas Nabotas (1 Kar 21:27–29). Be to, jis statė miestus ir laimėjo ne vieną pergalę prieš Izraelio priešus (1 Kar 20:21, 29; 22:39). Tačiau Ahabas žmonos spaudžiamas palaikė klaidatikystę. Ir niekada dėl to neatgailavo (1 Kar 21:25, 26).
14. a) Kodėl Jehovos akyse Rehabeamas buvo nedoras? b) Kas buvo bendra visiems neištikimiems karaliams?
14 Prisimink ir kitą neištikimą Dievui valdovą – Rehabeamą. Kaip jau minėjom, per savo valdymą jis nuveikė nemažai gerų darbų. Tačiau įtvirtinęs valdžią, ėmė nepaisyti Jehovos įstatymų ir persimetė į stabmeldystę (2 Met 12:1). Niekaip negalėjo apsispręsti – tai grįždavo prie Jehovos, tai vėl prie svetimų dievų (1 Kar 14:21–24). Ne tik minėti du karaliai atsimetė nuo tikrojo Dievo. Didžioji dauguma tautos valdovų buvo neištikimi ir vienaip ar kitaip rėmė klaidatikystę. Savaime aišku, nusistatymas garbinti tiktai Jehovą buvo vienas esminių kriterijų įvertinant ar karalius doras, ar ne.
15. Kodėl garbinimo klausimas Jehovai labai reikšmingas?
15 Kodėl garbinimo klausimas Jehovai buvo toks reikšmingas? Todėl kad valdovo pareiga buvo skatinti tautą šlovinti vien tikrąjį Dievą. Be to, klaidingas garbinimas neišvengiamai veda prie kitų sunkių nuodėmių ir neteisybės (Oz 4:1, 2). Karalius privalėjo atminti, kad ir jis pats, ir visa tauta yra pasiaukoję Jehovai. Todėl Biblijoje stabmeldystė prilyginama svetimavimui (Jer 3:8, 9). Jei žmogus svetimauja, jo sutuoktinis pasijaučia baisiai išduotas. Taip ir Jehovą jo tarnas paniekina ir užgauna, jei ima lenktis stabuie (Įst 4:23, 24).
16. Kokius žmones Jehova laiko teisiais?
16 Ko iš to galime pasimokyti? Suprantama, su klaidatikyste negalime turėti nieko bendra. Privalome garbinti tik Jehovą ir tarnauti jam visomis jėgomis. Pranašas Malachijas aiškiai nusakė, kokie žmonės turi gerą vardą Dievo akyse. Jis rašė: „Jūs vėl matysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp to, kuris Dievui tarnauja, ir to, kuris netarnauja“ (Mal 3:18). Tad nei mūsų pačių netobulumas, nei klaidos, nei dar kas nors tegul neatitraukia mūsų nuo Dievo. Jei nustotume jam tarnauti, tai būtų sunki nuodėmė.
17. Kodėl labai svarbu, ką renkamės į porą?
17 Jeigu galvoji apie santuoką, tikriausiai įžvelgi, kaip cituoti Malachijo žodžiai padeda išsirinkti sutuoktinį. Žmogus gal turi gerų savybių, bet jeigu Dievui netarnauja, ar gali jis būti teisus Jehovos akyse? (2 Kor 6:14) Ar jis darys teigiamą įtaką tavo dvasingumui? Pagalvok: karaliaus Saliamono žmonos tikriausiai turėjo gerų savybių. Bet jos negarbino Jehovos ir pamažu patraukė Saliamono širdį prie savo netikrų dievų (1 Kar 11:1, 4).
18. Ko tėvai turi mokyti savo vaikus?
18 O jūs, tėvai, ar negalėtumėt pasiremti karalių istorija skiepydami savo vaikų širdyse norą tarnauti Jehovai? Padėkite jiems suprasti, kad Dievo požiūrį į karalių labiausiai lėmė tai, ar jis garbina vien tik jį. Tiek žodžiu, tiek pavyzdžiu mokykite atžalas, kad dvasinė veikla – Biblijos studijos, sueigos ir tarnyba – yra svarbiau už visa kita (Mt 6:33). Antraip vaikams gali atrodyti, jog jie yra Jehovos liudytojai vien dėl to, kad tokia jų „šeimos religija“. Jeigu taip nutiktų, tarnybą Dievui jie gali nustumti į antrą planą arba išvis apleisti.
19. Ko reikia norinčiam grįžti pas Jehovą? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Jehova tave tikrai priims“.)
19 Kaip tada, jei krikščionis išties nustoja tarnauti Jehovai? Ar padėtis nepataisoma? Nebūtinai. Jis gali atgailauti ir sugrįžti pas Jehovą. Galbūt tereikia nuslopinti išdidumą ir priimti bendruomenės vyresniųjų pagalbą (Jok 5:14). Kad ir kiek pastangų tektų įdėti, žmogus tikrai nesigailės atgavęs Jehovos malonę!
20. Kaip Jehova į mus žiūri, jei sekame ištikimų karalių pavyzdžiu?
20 Apibendrinkime aptartas pamokas. Dievui ištikimų karalių pavyzdžiu būkime atsidavę Jehovai visa širdimi. Mokykimės iš savo klaidų, atgailaukime ir taisykimės. Ir atminkime, kaip svarbu garbinti vienintelį tikrąjį Dievą. Jeigu būsi Jehovai ištikimas, jis ir apie tave pasakys, kad darai kas teisinga jo akyse.
GIESMĖ NR. 45 Mano širdies apmąstymai
a Šiame straipsnyje „Izraelio karaliais“ vadiname visus Jehovos tautos valdovus, nesvarbu ar valdė dviejų giminių Judo karalystę, dešimties giminių Izraelio karalystę ar visas 12 giminių.
b SĄVOKOS PAAIŠKINIMAS. Biblijoje žodžiu „širdis“ neretai vadinama tai, kas slypi žmogaus viduje: jo troškimai, mintys, nuostatos, pažiūros, gebėjimai, motyvai ir tikslai.
c Kiek žinoma, pagonių karaliai paprastai imdavo garbinti užkariautų kraštų dievus.
d Karalius Asa ne kartą sunkiai nusižengė (2 Met 16:7, 10). Bet jis Biblijoje įvertintas teigiamai. Nors iš pradžių Jehovos drausmės nepriėmė, vėliau tikriausiai atgailavo. Apskritai jo gerosios savybės nusveria klaidas. Asa garbino vien Jehovą ir stengėsi iš savo valdų išrauti stabmeldystę (1 Kar 15:11–13; 2 Met 14:2–5).
e Patys pirmi du Mozės Įstatymo įsakai draudė dirbti ir garbinti stabus. Jehova reikalavo visiškos ištikimybės (Iš 20:1–6).
f ILIUSTRACIJA: jaunas vyresnysis pasako bendratikiui, kad nerimauja dėl jo įpročio vartoti alkoholį. Šis į jo žodžius įsiklauso, imasi būtinų priemonių ir toliau ištikimai tarnauja Jehovai.