Palaiminti, kas budi!
„Štai aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius“ (APREIŠKIMAS 16:15).
1. Ko galime tikėtis dėl to, kad Jehovos diena arti?
JEHOVOS didi diena arti, o tai reiškia — karas! Regėjime apaštalas Jonas matė „demonų dvasias“ tarytum varles, iškeliaujančias pas visus žemės „karalius“, arba valdovus. Ko? „Kad juos suburtų didžiosios visagalio Dievo dienos kovai“! Jonas pridūrė: „Jos subūrė juos į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas“ (Apreiškimas 16:13-16).
2. Kas yra Gogas iš Magogo ir kas atsitiks, kai jis užpuls Jehovos tautą?
2 Netrukus Jehova paskatins politinį šios sistemos elementą sunaikinti didžiąją Babelę, pasaulinę klaidingos religijos imperiją (Apreiškimas 17:1-5, 15-17). Tuomet Gogas iš Magogo, Šėtonas Velnias, numestas į žemės sritį, išrikiuos savo ordas ir visomis jėgomis puls taikingą, atrodo, nesaugomą, Jehovos tautą (Ezechielio 38:1-12). Tačiau Dievas imsis veiksmų išvaduoti savo tautą. Taip prasidės „didelė ir baisinga Viešpaties diena“ (Joelio 2:31; Ezechielio 38:18-20).
3. Kaip tu apibūdintum įvykius, išpranašautus Ezechielio 38:21-23?
3 Taip, Jehova išgelbės savo tautą ir sunaikins paskutines Šėtono sistemos liekanas, kai pasaulyje susidarys padėtis, vadinama Harmagedonu, arba Armagedonu. Perskaityk pranašiškus žodžius, esančius Ezechielio 38:21-23, ir įsivaizduok. Jehova savo galia sukelia tvindančias liūtis, niokojančias krušas, greitai plintančius gaisrus, mirtinas epidemijas. Visą pasaulį apima panika, nes tarp Gogo ordų kyla sumaištis ir jos kovoja tarpusavyje. Visi išlikę Visagalio Dievo priešai sunaikinami, kai Jehova antgamtiniu būdu išgelbsti savo tarnus. Kai išpranašautas „didelis suspaudimas“ baigsis, iš Šėtono bedieviškos sistemos bus nieko nelikę (Mato 24:21). Tačiau netgi savo mirties skausmuose blogieji sužinos, nuo ko jiems ta nelaimė. Mūsų nugalintis Dievas pats sako: „Jos turės sužinoti, kad aš — Jehova“ (NW). Šie nepaprasti įvykiai bus mūsų dienomis, Jėzaus dalyvavimo metu.
Ateina kaip vagis
4. Kaip Jėzus ateis sunaikinti šios blogos daiktų sistemos?
4 Pašlovintas Viešpats Jėzus Kristus pasakė: „Štai aš ateinu kaip vagis.“ Vagis ateina staiga, netikėtai, kai dauguma žmonių miega. Kai Jėzus ateis lyg vagis sunaikinti šios blogos sistemos, jis išsaugos tuos, kurie iš tikrųjų budi. Jis pasakė Jonui: „Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir žmonės nepamatytų jo gėdos!“ (Apreiškimas 16:15) Kuo reikšmingi šie žodžiai? Ir kaip mes galime išlikti dvasiškai budrūs?
5. Kaip buvo organizuojama tarnyba šventykloje, kai Jėzus buvo žemėje?
5 Paprastai sargas nebūtų nurengtas, jeigu užmigtų darbe. Tačiau taip atsitikdavo Jeruzalės šventykloje, kai Jėzus buvo žemėje ir šventykloje tarnavo kunigų bei levitų grupės. Karalius Dovydas 11-ajame amžiuje p. m. e. iš šimtų Izraelio kunigų ir tūkstančių jų padėjėjų levitų sudarė 24 grupių organizaciją (1 Kronikų 24:1-18). Kiekviena grupė iš daugiau kaip tūkstančio išmokytų darbininkų bent du kartus per metus po savaitę paeiliui atlikdavo šventyklos patarnavimus. O Palapinių šventės metu visos 24 grupės buvo pasiruošę eiti pareigas. Papildomos pagalbos reikėjo ir per Paschą.
6. Ką Jėzus galėjo turėti omenyje sakydamas: „Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius“?
6 Sakydamas „palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius“, Jėzus galbūt užsiminė apie su sargyba šventykloje susijusią procedūrą, kuri tuomet buvo atliekama. Žydų Mišnoje sakoma: „Kunigai budėdavo trijose Šventyklos vietose: Abtino kambaryje, Ugnies kambaryje ir Židinio kambaryje; levitai — dvidešimt vienoje vietoje: penki prie penkerių Šventyklos kalno vartų, keturi prie jo keturių kampų viduje, penki prie penkerių Šventyklos kiemo vartų, keturi prie jo kampų lauke, vienas Aukų kambaryje, vienas Uždangos kambaryje ir vienas už tos vietos, kur yra Gailestingumo sostas [už Šventų švenčiausiosios galinės sienos]. Šventyklos kalno tarnautojas apeidavo visus sargybinius nešinas degančiais fakelais, ir jeigu kuris nors sargybinis neatsistodavo ir jam nepasakydavo: ‛O Šventyklos kalno tarnautojau, tebūna tau ramybė!’ ir būdavo aišku, kad jis miega, tarnautojas suduodavo jam savo lazda bei turėdavo teisę sudeginti jo drabužius“ (Mišna, Midot [„Išmatavimai“], 1, 1-2 pastraipos; išversta iš Herberto Denbio vertimo).
7. Kodėl šventykloje budintiems kunigams ir levitams negalima buvo užmigti?
7 Ta daugybė tarnybą einančiosios grupės levitų bei kunigų nemiegodavo visą naktį sergėdami, kad kas netyras neįeitų į šventyklos kiemus. Kadangi „Šventyklos kalno tarnautojas“, arba „šventyklos apsaugos viršininkas“, naktinės sargybos metu apeidavo visus 24 postus, kiekvienas sargybinis turėdavo neužmigti savo poste, jeigu nenorėjo būti netikėtai užkluptas (Apaštalų darbai 4:1).
8. Kas yra simboliniai krikščionių drabužiai?
8 Pateptieji krikščionys ir drauge su jais tarnaujantieji turi išlikti dvasiškai budrūs ir sergėti savo simbolinius drabužius. Tie drabužiai akivaizdžiai liudija apie mūsų paskyrimą tarnauti Jehovos dvasinėje šventykloje. Todėl mes turime Dievo šventosios dvasios, arba veikliosios jėgos, padedančios mums, Karalystės skelbėjams, atlikti savo pareigas ir privilegijuotas užduotis. Jei užmigtume savo, kaip Dievo tarnų, postuose, atsidurtume pavojuje būti užklupti Jėzaus Kristaus, didžiosios dvasinės šventyklos Viršininko. Jeigu tuo metu dvasiškai miegotume, būtume simboliškai nurengti, ir mūsų dvasiniai drabužiai būtų sudeginti. Tad kaip galime išlikti budrūs dvasiškai?
Kaip galime išlikti budrūs
9. Kodėl labai svarbu studijuoti Bibliją naudojantis krikščioniškais leidiniais?
9 Stropus Rašto studijavimas naudojantis krikščioniškais leidiniais skatina dvasinį budrumą. Toks studijavimas paruoš mus tarnybai, padės įveikti krizes ir parodys mums kelią į amžiną laimę (Patarlių 8:34, 35; Jokūbo 1:5-8). Studijuoti turime kruopščiai ir pažangiai (Žydams 5:14—6:3). Reguliariai valgomas geras maistas gali palaikyti mus budrius ir žvalius. Jis gali neleisti apsnūsti, nes tai rodytų, jog nepakankamai maitinamės. Neturime jokio pagrindo blogai maitintis dvasiškai ir būti mieguisti, nes Dievas gausiai tiekia dvasinio maisto per pateptąjį „ištikimą bei protingą vergą“ (Mato 24:45, NW; 24:46, 47). Reguliarus dvasinio maisto vartojimas per asmenines ir šeimos studijas yra vienas būdas išlikti budriems ir būti „sveiko tikėjimo“ (Titui 1:13).
10. Kaip krikščionių sueigos, asamblėjos ir kongresai mums padeda išlikti dvasiškai budriems?
10 Krikščioniškos sueigos, asamblėjos ir kongresai padeda išlikti mums dvasiškai budriems. Juose esame padrąsinami ir turime progų ‛skatinti vieni kitus mylėti ir daryti gerus darbus’. Ypač turime reguliariai rinktis todėl, kad ‛regime besiartinančią dieną’. Dabar ta diena iš tikrųjų arti. Tai „Jehovos diena“, kuomet jis išteisins savo suverenitetą. Jeigu ta diena mums iš tiesų svarbi — o taip turėtų būti — mes ‛neapsileisime lankyti savųjų susirinkimo’ (Žydams 10:24, 25; 2 Petro 3:10, NW).
11. Kodėl galima pasakyti, kad krikščioniška tarnyba yra būtina norint išlikti dvasiškai budriam?
11 Kad būtume dvasiškai budrūs, itin svarbu nuoširdžiai dalyvauti krikščioniškoje tarnyboje. Reguliarus ir uolus gerosios naujienos skelbimas palaiko mus budrius. Tarnyboje turime daug progų kalbėti žmonėms apie Dievo Žodį, Dievo Karalystę ir jo tikslus. Malonu liudyti po namus, lankytis pakartotinai ir vesti Biblijos studijas namuose pagal tokius leidinius kaip Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą. Vyresnieji senovės Efeze galėjo paliudyti, kad Paulius mokė juos „tiek viešumoje, tiek po namus“ (Apaštalų darbai 20:20, 21). Žinoma, kai kurie ištikimi Jehovos Liudytojai turi didelių sveikatos problemų, šiek tiek trukdančių tarnauti, tačiau jie randa būdų pasakoti kitiems apie Jehovą bei jo karaliavimą ir dėl to patiria didelį džiaugsmą (Psalmių 144:10-14).
12, 13. Dėl kokių priežasčių mes turėtume vengti nesaikingumo valgydami ir gerdami?
12 Vengdami nesaikingumo galėsime išlikti dvasiškai budrūs. Kalbėdamas apie savo dalyvavimą, Jėzus ragino apaštalus: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus“ (Luko 21:7, 34, 35). Besotiškumas ir girtavimas nesuderinami su Biblijos principais (Pakartoto Įstatymo 21:18-21). Patarlių 23:20, 21 (Brb red.) sakoma: „Nebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais. Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais“ (Patarlių 28:7, Brb red.).
13 Tačiau netgi jeigu persivalgymas bei girtavimas ir nepasiekia tokio laipsnio, dėl to asmuo gali apsnūsti, netgi aptingti ir apsileisti vykdyti Dievo valią. Suprantama, būna rūpesčių dėl šeimyninio gyvenimo, sveikatos ir kitokių. Tačiau mes būsime laimingi, jeigu Karalystės interesus laikysime svarbiausiais gyvenime ir pasitikėsime, kad mūsų dangiškasis Tėvas aprūpins mus (Mato 6:25-34). Kitaip „toji diena“ užklups mus it „žabangai“, galbūt kaip užslėpti spąstai, kurie mus netikėtai sugaus, arba spąstai su masalu — tokie, kokie suvilioja ir pagauna nieko neįtariantį gyvūną. Taip neatsitiks, jeigu išliksime budrūs, jei gerai suprasime, kad gyvename „pabaigos metu“ (Danieliaus 12:4, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys).
14. Kodėl mes turėtume karštai melstis?
14 Karšta malda yra kita pagalba išlikti dvasiškai budriems. Savo didžioje pranašystėje Jėzus toliau ragino: „Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Luko 21:36). Taip, melskimės, kad visada būtume Jehovos pusėje ir turėtumėme nepriekaištingą reputaciją, kai Jėzus, žmogaus Sūnus, ateis sunaikinti šios blogos daiktų sistemos. Savo pačių gerovei ir gerovei bendratikių, už kuriuos meldžiamės, turime ‛budėti su malda’ (Kolosiečiams 4:2; Efeziečiams 6:18-20).
Laikas baigiasi
15. Ką mes atliekame tarnaudami kaip teisybės skelbėjai?
15 Laukdami didžios Jehovos dienos, mes, be abejo, trokštame daryti viską, ką galime, jo tarnyboje. Jeigu karštai melsimės jam dėl to, mums gali būti atvertos „plačios durys darbui“ (1 Korintiečiams 16:8, 9). Dievo nustatytu metu Jėzus teis ir atskirs teisias „avis“, vertas amžinojo gyvenimo, nuo bedievių „ožių“, nusipelniusių amžino sunaikinimo (Jono 5:22). Ne mes atskiriame avis nuo ožių. Tačiau mūsų, kaip teisybės skelbėjų, tarnyba dabar suteikia žmonėms galimybę pasirinkti tarnavimo Dievui gyvenimo kelią ir turėti viltį būti atskirtiems gyventi, kai Jėzus „ateis... savo šlovėje“. Kadangi šiai daiktų sistemai likęs laikas yra trumpas, reikia dar nuoširdžiau ieškoti „teisingai nusiteikusiųjų amžinajam gyvenimui“ (Mato 25:31-46; Apaštalų darbai 13:48, NW).
16. Kodėl mes turime būti uolūs Karalystės skelbėjai?
16 Nojaus dienų pasaulio laikas baigėsi; netrukus baigsis ir šios daiktų sistemos laikas. Todėl būkime uolūs Karalystės skelbėjai. Mūsų skelbimo darbas klesti, nes kasmet šimtai tūkstančių asmenų pasikrikštija simbolizuodami savo pasiaukojimą Dievui. Jie prisideda prie Jehovos palaimintos organizacijos — „jo tautos ir jo ganyklos avių“ (Psalmių 99:3). Koks džiaugsmas dalyvauti Karalystės skelbimo darbe, suteikiančiame viltį tokiai daugybei prieš „didelę ir baisingą Viešpaties dieną“!
17, 18. a) Kokios kai kurių reakcijos turėtume tikėtis skelbdami? b) Kas tikrai užklups šaipūnus?
17 Kaip ir Nojų, mus palaiko ir saugo Dievas. Taip, žmonės, materializavęsi angelai ir nefilimai tikriausiai juokėsi iš Nojaus žinios, tačiau tai jo nesulaikė. Šiandien kai kurie pasijuokia, kai mes nurodome nepaneigiamus įrodymus, jog gyvename „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5). Toks šaipymasis įrodo, jog išsipildo Biblijos pranašystė, liečianti Kristaus dalyvavimą, nes Petras rašė: „Paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais ir kalbės: ‛Kur jo pažadėtas atėjimas [„dalyvavimas“, NW]? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios’“ (2 Petro 1:16; 3:3, 4).
18 Šiandieniniai šaipūnai galbūt mano: ‛Niekas nepasikeitė nuo sukūrimo. Gyvenimas tęsiasi, žmonės valgo, geria, tuokiasi, augina šeimas. Netgi jeigu Jėzus dalyvauja, jis neįvykdys teismo nuosprendžio mano dienomis.’ Kaip jie klysta! Jeigu jie tuo tarpu nemirs dėl kokių kitų priežasčių, juos tikrai užklups baimę kelianti Jehovos diena, kaip ir per Tvaną katastrofiškas sunaikinimas padarė galą piktai Nojaus dienų kartai (Mato 24:34).
Būtinai lik budrus!
19. Kaip turėtume žiūrėti į mokinių ruošimo veiklą?
19 Jeigu mes esame pasiaukoję Jehovai, niekada nebūkime užliūliuoti netinkamo samprotavimo. Dabar laikas būti budriems, tikėti Dievo pranašystėmis ir vykdyti savo pavedimą ‛daryti mokiniais visų tautų žmones’ (Mato 28:19, 20). Kai šios sistemos laukia galutinis sunaikinimas, mums negali būti didesnės privilegijos kaip tarnauti Jehovai Dievui vadovaujamiems Jėzaus Kristaus ir dalyvauti pasauliniame „šios gerosios naujienos apie karalystę“ skelbimo darbe prieš ateinant galui (Mato 24:14, NW; Morkaus 13:10, NW).
20. Kokį pavyzdį parodė Kalebas ir Jozuė ir ką mums parodo jų elgesys?
20 Kai kurie Jehovos tautos nariai tarnauja jam dešimtmečius, galbūt visą savo gyvenimą. Ir netgi jeigu mes visai neseniai priėmėme teisingąjį garbinimą, būkime kaip izraelitas Kalebas, kuris „[„tiksliai“, NW] sekė Viešpatį“ (Pakartoto Įstatymo 1:34-36). Jis ir Jozuė buvo visiškai pasiruošę įeiti į Pažadėtąją žemę netrukus po Izraelio išvadavimo iš Egipto vergovės. Tačiau daugumai suaugusių izraelitų trūko tikėjimo, ir jie turėjo praleisti 40 metų dykumoje, kur ir mirė. Kalebas ir Jozuė visą tą laiką kentė sunkumus kartu su jais, tačiau šie du vyrai galiausiai įėjo į pažadėtą žemę (Skaičių 14:30-34; Jozuės 14:6-15). Jeigu mes ‛tiksliai sekame Viešpatį’ ir liekame dvasiškai budrūs, turėsime džiaugsmą įeiti į Dievo pažadėtąjį naująjį pasaulį.
21. Ką mes patirsime, jeigu išliksime dvasiškai budrūs?
21 Yra aiškūs įrodymai, kad mes gyvename pabaigos metu ir kad didi Jehovos diena yra arti. Dabar ne laikas apsnūsti ir apsileisti vykdyti Dievo valią. Būsime palaiminti, jeigu tik išliksime dvasiškai budrūs ir sergėsime rūbus, parodančius, jog esame krikščionys tarnai, Jehovos tarnai. Tad būkime pasiryžę ‛budėti, tvirtai laikytis tikėjimo, elgtis vyriškai, būti stiprūs’ (1 Korintiečiams 16:13). Kiekvienas iš mūsų, kaip Jehovos tarnas, tebūna tvirtas ir drąsus. Tuomet mes būsime tarp pasiruošusiųjų, kai užeis didi Jehovos diena, ištikimai tarnaujantys laimingųjų, kurie išlaiko budrumą, gretose.
Kaip tu atsakytum?
◻ Kaip tu apibūdintum, kas yra mūsų simboliniai drabužiai, ir kaip mes galime juos sergėti?
◻ Kokie yra kai kurie būdai išlikti dvasiškai budriems?
◻ Kodėl mes galime tikėtis sutikti šaipūnų ir kaip turėtume į juos žiūrėti?
◻ Kaip turėtume žiūrėti į mokinių ruošimo darbą šiomis paskutinėmis dienomis?
[Anotacija 16 puslapyje]
Krikščionys turi Dievo šventosios dvasios, padedančios jiems išlikti budriems ir atlikti savo pareigas
[Iliustracija 15 puslapyje]
Ar tu pasiryžęs išlikti dvasiškai budrus ir sergėti savo simbolinius drabužius?