„Tvirtai laikykitės ir žiūrėkite, kaip Jehova jus išgelbės“
„Su manimi Viešpats, ir aš nebijau; ką gali žmonės man padaryti?“ (PSALMYNO 118:6).
1. Kokie neregėti įvykiai sukrės žmoniją?
ŠIANDIEN žmonija stovi prie slenksčio tokio masto įvykių, kokių dar nėra buvę. Kas dėsis mūsų laikais, pranašavo Jėzus. Jis perspėjo savo sekėjus: „Bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos“ (Mato 24:21, 22).
2. Kas dabar dar neleidžia, kad prasidėtų didelis suspaudimas?
2 Dabar žmogaus akiai nematomos dangiškosios pajėgos dar neleidžia, kad prasidėtų didelis suspaudimas. Sužinoti, kodėl taip daroma, buvo suteikta garbė apaštalui Jonui regėjime, duotame paties Jėzaus. Štai ką apie tai rašė jau senatvės sulaukęs apaštalas: „Aš regėjau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose, laikančius keturis žemės vėjus [...]. Ir išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį Gyvojo Dievo antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams [...]: ‘Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime antspaudu savo Dievo tarnų kaktas!’“ (Apreiškimo 7:1-3).
3. Koks bus pats pirmasis didelio suspaudimo įvykis?
3 Galutinis dvasia pateptųjų „Dievo tarnų“ paženklinimas jau artėja prie pabaigos. Keturi angelai pasiruošę paleisti tuos niokojančius vėjus. Kas tada atsitiks pirmiausia? Į šį klausimą atsako vienas angelas: „Tokiu smarkumu bus nublokštas didysis Babelės miestas, ir jo nebebus galima rasti“ (Apreiškimo 18:21). Koks džiaugsmas liesis danguje, kai visoms klaidingoms religijoms, viešpataujančioms pasaulyje lyg kokia imperija, bus siųsta pražūtis! (Apreiškimo 19:1, 2)
4. Kokie dar įvykiai laukia?
4 Pasaulio tautos susiburs prieš Jehovos tarnus. Ar joms pasiseks pražudyti šiuos ištikimus krikščionis? Galbūt atrodys, kad tokia užmačia pavyks. Bet štai pasirodys Kristaus Jėzaus vedami angelų pulkai ir nebeliks nė vieno užpuolėjo (Apreiškimo 19:19-21). Galiausiai Šėtonas ir demonai neteks veiksmų laisvės — atsidurs tarsi bedugnėje. Jie nebegalės suvedžioti žmonių, nes bus surišti tūkstančiui metų. Kokį palengvėjimą jaus milžiniška minia, pergyvenusi tą suspaudimą! (Apreiškimo 7:9, 10, 14; 20:1-3)
5. Koks džiaugsmas laukia tų, kurie liks ištikimi Jehovai?
5 Greit išvysime tuos nepaprastus, stulbinančius įvykius. Visiems jiems leista klostytis tam, kad būtų apginta Jehovos teisė valdyti. Tik pagalvok: jei liksime Dievui ištikimi ir tvirtai ginsime jo visavaldystę, prisidėsime prie Jehovos vardo pašlovinimo ir jo tikslų įgyvendinimo. Koks tada bus džiūgavimas!
6. Ką aptarsime turėdami omenyje būsimus įvykius?
6 Ar mes pasirengę tiems svarbiems įvykiams? Ar pasitikime gelbstinčia Jehovos galia? Ar tikime, kad jis ateis į pagalbą pačiu laiku ir padės kuo tinkamiausiai? Darydami išvadą iš tokių savo svarstymų, atminkime, ką apaštalas Paulius pasakė Romos krikščionims: „Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties“ (Romiečiams 15:4). Tarp viso to, kas parašyta, kad mes pasimokytume, pasisemtume paguodos ir vilties, yra pasakojimas, kaip Jehova išvadavo izraelitus iš žiaurios Egipto vergijos. Atidžiau pažiūrėkime, kas nuostabaus vyko tuomet, kai Jehova ištiesė pagalbos ranką Izraelio tautai. Tai mums, laukiantiems artėjančio didžio sielvarto, įkvėps daug drąsos.
Jehova išvaduoja savo tautą
7. Kokia įtempta padėtis susiklosto Egipte 1513 m. p. m. e.?
7 Eina 1513 m. p. m. e. Jehova jau siuntė egiptiečiams devynias bausmes. Po devintosios faraonas šiurkščiai pavaro Mozę: „Nešdinkis nuo manęs! Saugokis pamatyti mano veidą, nes tą dieną, kai pamatysi mano veidą, mirsi.“ Mozė atsako: „Tebūna, kaip sakai! Aš tavo veido niekad daugiau nebematysiu“ (Išėjimo 10:28, 29).
8. Ką izraelitams liepiama daryti, kad nepražūtų, ir kuo viskas baigiasi?
8 Tada Mozė iš Jehovos sužino, kad faraonui ir egiptiečiams bus siunčiama paskutinioji bausmė. Abibo (nisano) 14-ąją visi egiptiečių ir jų gyvulių pirmagimiai mirs, bet izraelitų liks gyvi, jeigu šie kruopščiai laikysis Dievo nurodymų, duotų per Mozę. Jie turi patepti avinėlio krauju savo namų abi durų staktas bei skersinį ir neišeiti iš namų. Kas atsitinka tą naktį? Štai paties Mozės žodžiai: „Vidurnaktį Viešpats užmušė visus Egipto krašto pirmagimius.“ Faraonas jau nebedelsia. Pasišaukęs Mozę ir Aaroną, įsako: „Tučtuojau palikite mano žemes [...]! Eikite ir garbinkite Viešpatį, kaip sakėte.“ Ir čia pat izraelitai, galbūt apie trys milijonai drauge su „daugybe kitų žmonių“, svetimtaučių, palieka šią šalį (Išėjimo 12:1-7, 29, 31, 37, 38; Brb).
9. Kokiu keliu Dievas veda izraelitus iš Egipto ir kodėl juo?
9 Artimiausias izraelitų kelias būtų Viduržemio pajūriu per filistinų kraštą. Tačiau tai yra priešų teritorija. Todėl Jehova, matyt, norėdamas apsaugoti savo tautą nuo karinio konflikto, veda ją dykuma link Raudonosios jūros. Trys milijonai žmonių keliauja ne kaip pakrika minia. Biblijoje rašoma: „Izraelitai iš Egipto leidosi kelionėn mūšio gretomis“ (Išėjimo 13:17, 18).
„Žiūrėkite, kaip Jehova jus išgelbės“
10. Kodėl Dievas liepia izraelitams apsistoti priešais Pi Hahirotus?
10 Paskui dedasi nepaprasti dalykai. Jehova pasako Mozei: „Liepk izraelitams grįžti ir apsistoti priešais Pi Hahirotus, tarp Migdolo ir jūros, priešais Baal Cefoną.“ Paklususi šiems žodžiams didžiulė minia pasijunta kaip spąstuose, iš kurių neištrūksi: vienoje pusėje stūkso kalnai, kitoje tyvuliuoja Raudonoji jūra. Bet Jehova žino, ką daro. Jis taria Mozei: „Aš sukietinsiu faraono širdį, ir jis vysis juos, idant būčiau pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę. O egiptiečiai žinos, kad aš esu Viešpats“ (Išėjimo 14:1-4).
11. a) Ką daro faraonas ir kaip pasijunta izraelitai? b) Ką atsako Mozė į izraelitų skundą?
11 Faraonas jaučiasi apsirikęs išleisdamas izraelitus iš Egipto, todėl įsako pakinkyti 600 rinktinių kovos vežimų ir puola jų vytis. Pamatę egiptiečių kariuomenę, izraelitai labai išsigąsta ir skundžiasi Mozei: „Nejau nebuvo kapams vietos Egipte, kad išvedei mus mirti į dykumą?“ Pasitikėdamas Jehovos gelbstinčia galia, Mozė taria: „Nebijokite! Tvirtai laikykitės ir žiūrėkite, kaip Jehova jus išgelbės šiandien. [...] Jehova pats kovos už jus, o jūs ramiai stovėsite“ (Išėjimo 14:5-14; NW).
12. Kaip Jehova išgelbsti savo tautą?
12 Kaip Mozė ir pasakė, Jehova pats kovoja už izraelitus — dabar veikia dangiškosios pajėgos. Jehovos angelas stebuklingai — tartum debesies stulpas — eina pirma izraelitų ir veda visą jų minią. Šis stulpas egiptiečiams skleidžia tamsą, o izraelitams teikia šviesą (Išėjimo 13:21, 22; 14:19, 20). Ir štai Mozė, paklusdamas Dievo nurodymui, ištiesia ranką. Biblijoje rašoma: „Pučiant stipriam rytų vėjui per visą naktį, Viešpats nuseklino jūrą [...]. Izraelitai žengė į jūrą sausuma, vandenims sudarius sieną jiems iš dešinės ir iš kairės.“ Egiptiečiai vejasi toliau, bet Jehova yra savo tautos pusėje. Jis sukelia sąmyšį priešų tarpe ir liepia Mozei: „Ištiesk ranką viršum jūros, kad vandenys sugrįžtų ant egiptiečių, jų kovos vežimų ir vežėjų!“ Faraono pulko nebelieka — kareiviai aliai vieno žūva (Išėjimo 14:21-28; Psalmyno 136:15).
Ko pasimokome iš istorijos apie izraelitų išgelbėjimą
13. Kaip išgelbėjimas paveikė izraelitus?
13 Kaip toks stebuklas paveikė išvaduotuosius? Iš jų krūtinių spontaniškai išsiveržė giesmė — gyrius Jehovai! Mozė su izraelitais giedojo: „Aš giedosiu Viešpačiui, nes jis šlovingai nugalėjo [...]. Viešpats karaliaus per amžių amžius“ (Išėjimo 15:1, 18). Visi pirmiausia troško aukštinti Dievą. Tai, kas įvyko, paliudijo Jehovos visavaldystę.
14. a) Ko apie Jehovą pasimokome iš senovės izraelitų istorijos? b) Kokia Biblijos citata parinkta 2008 metams?
14 Prisimindami anuos jaudinančius įvykius, ko pasimokome, kokios paguodos ir vilties semiamės? Matome, jog Dievas tikrai pasiruošęs padėti, kad ir koks išbandymas tektų jo tarnams. Jam nėra kliūčių gelbėti savuosius visokiausiomis aplinkybėmis. Štai anuomet, kai Jehova sukėlė stiprų rytų vėją, nė jūra nebeužtvėrė kelio izraelitams. O faraono kariaunai Raudonąją jūrą jis pavertė kapais. Visa tai apmąstydami, galime pritarti psalmininkui: „Su manimi Viešpats, ir aš nebijau; ką gali žmonės man padaryti?“ (Psalmyno 118:6). Guodžia ir Pauliaus mintis, užrašyta Romiečiams 8:31: „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!“ Kiek pasitikėjimo semiamės iš tokių įkvėptų žodžių! Jie šalina bet kokius mūsų nuogąstavimus bei dvejones ir teikia vilties. Tad visai tinkama, kad 2008 metams parinkta ši Biblijos citata: „Tvirtai laikykitės ir žiūrėkite, kaip Jehova jus išgelbės“ (Išėjimo 14:13, NW).
15. Kiek nuo izraelitų klusnumo priklausė jų išvadavimas iš Egipto ir kiek svarbu mums būti klusniems?
15 Ko dar galime pasimokyti skaitydami apie izraelitų išėjimą iš Egipto? Privalu paklusti Jehovai, kad ir ką jis lieptų daryti. Izraelitai ruošėsi Paschai laikydamiesi iki menkiausių smulkmenų visko, kas buvo įsakyta. Nisano 14-osios naktį jie klusniai pasiliko savo namuose. Kai galų gale išėjo iš Egipto, keliauti turėjo „mūšio gretomis“ (Išėjimo 13:18). Šiandien labai svarbu laikytis nurodymų, duodamų per „ištikimą ir protingą vergą“ (Mato 24:45, Jr). Kuo atidžiau klausykimės Jehovos žodžių, sakomų mums už nugaros: „‘Tas yra kelias, eikite juo’, jei būsite nukrypę į dešinę ar į kairę“ (Izaijo 30:21, Brb). Artinantis didžiam sielvartui, galimas dalykas, gausime detalių nurodymų. Kad saugiai įveiktume tų neramių dienų ruožą, turėsime žengti koja kojon su kitais ištikimais Jehovos tarnais.
16. Ko galime pasimokyti iš to, kaip Jehova pakreipė įvykius, kad išvaduotų izraelitus?
16 Pagalvok: Jehova pasuko izraelitus ten, kur, regis, jie atsidūrė spąstuose — tarp kalnų ir Raudonosios jūros. Keliauti į tokią vietą, aišku, atrodė neišmaninga. Bet Jehova buvo padėties šeimininkas ir visa, kas tuomet vyko, teikė jam šlovę ir vedė tautą į išgelbėjimą. Dabar gal irgi ne visai perprantame, kodėl organizaciniai klausimai sprendžiami vienaip arba kitaip, bet pasikliauti Jehova, vadovaujančiu per patikimą kanalą, turime tvirtą pagrindą. Kartais galbūt atrodo, jog persvara priešininkų pusėje. Dėl savo ribotumo nepajėgiame aprėpti visumos. O Jehova pačiu laiku gali pakreipti įvykius reikiama linkme, kaip kadaise, kai išvadavo izraelitus (Patarlių 3:5).
Pasitikėk Jehova
17. Kodėl galime visiškai kliautis Jehovos vadovavimu?
17 Ar įsivaizduoji, kaip sustiprėdavo izraelitų pasitikėjimas Jehova prisimenant aną debesies stulpą, vedusį juos dieną, ir ugnies stulpą, švietusį naktį? Tai rodė, kad kelionėje juos saugojo „Dievo angelas“ (Išėjimo 13:21, 22; 14:19). Mes irgi galime neabejoti, kad Jehova yra su savo tarnais — jis vadovauja, gina, gelbsti. Dėkimės į širdį jo pažadą: „[Jehova] nepalieka savo ištikimųjų. Jis saugo juos amžinai“ (Psalmyno 37:28). Atminkime, kokios galingos angelų pajėgos dabar padeda Dievo tarnams. Jų remiami galime ‘tvirtai laikytis ir žiūrėti, kaip Jehova išgelbės’ (Išėjimo 14:13, NW).
18. Kodėl turime apsiginkluoti „visais Dievo ginklais“?
18 Kaip galime „tvirtai laikytis“ tiesos kelyje? Tik naudodamiesi dvasiniais ginklais, Pauliaus suminėtais Laiške efeziečiams. Atkreipk dėmesį, kad apaštalas pataria mums apsiginkluoti „visais Dievo ginklais“ (kursyvas mūsų). Ar taip ir darai? Ateinančiais kalendoriniais metais kiekvienas iš mūsų ir turėtų patikrinti, ar nešiojasi visą tą ginkluotę, ar ginklai deramoje vietoje. Krikščionių priešas Šėtonas žino mūsų silpnybes ir mėgina užklupti nutaikęs, kai nesisaugome, arba parinkęs pažeidžiamą vietą. Juk grumiamės su dvasinėmis blogio jėgomis. Bet Jehovos remiami galime nugalėti! (Efeziečiams 6:11-18; Patarlių 27:11)
19. Ką matysime, jeigu ištversime?
19 Jėzus sekėjams pasakė: „Ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę“ (Luko 21:19). Būkime tarp tų, kurie nesvyruodami pakelia visus sunkumus, kad naudodamiesi neužtarnautu Dievo gerumu galėtume ‘tvirtai laikytis ir žiūrėti, kaip Jehova mus išgelbės’.
Kaip atsakytum?
• Kokie jaudinantys įvykiai greit klostysis?
• Kaip Jehova parodė savo gelbstinčią galią 1513 m. p. m. e.?
• Ką esi pasiryžęs daryti ateityje?
[Anotacija 20 puslapyje]
2008 metams parinkta ši Biblijos citata: „Tvirtai laikykitės ir žiūrėkite, kaip Jehova jus išgelbės“ (Išėjimo 14:13, NW).
[Iliustracija 17 puslapyje]
„Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta“
[Iliustracija 18 puslapyje]
Savo kietaširdiškumu faraonas užtraukė Egiptui nelaimę
[Iliustracija 19 puslapyje]
Izraelitai išsigelbėjo, nes visa darė, kaip Jehova liepė