Dvidešimt penktas skyrius

Karalius ir jo didžiūnai

Izaijo 32:1-20

1, 2. Ką galima pasakyti apie Izaijo pranašystės tekstą iš Negyvosios jūros ritinių?

BAIGIANTIS XX amžiaus 5-ajam dešimtmečiui, olose prie Negyvosios jūros, Palestinoje, buvo rasta nuostabi ritinių kolekcija. Vadinami jie Negyvosios jūros ritiniais ir priskiriami laikotarpiui nuo 200 m. p. m. e. iki 70 m. e. m. Iš jų geriausiai žinomas Izaijo pranašystės hebrajiškas tekstas, surašytas ant patvarios odos. Išlikęs beveik visas dokumentas labai mažai kuo skiriasi nuo rankraštinio masoretų teksto, kuris 1000 metų naujesnis. Ritinys liudija, kaip tiksliai buvo perrašinėjama Biblija.

² Verta atkreipti dėmesį, kad Izaijo pranašystės atkarpa, dabar laikoma 32-uoju skyriumi, Negyvosios jūros ritinio paraštėje buvo paženklinta „X“. Kodėl perrašinėtojas brūkštelėjo tokį ženklą, mes nežinome, tačiau šioji Šventosios Biblijos dalis iš tiesų ypatinga.

Valdymas pagal teisumą ir teisingumą

 3. Kokia valdžia pranašaujama Izaijo ir Apreiškimo knygose?

³ Izaijo knygos 32 skyrius prasideda įdomia pranašyste, kuri nuostabiai pildosi mūsų laikais: „Štai karalius, kuris pagal teisumą viešpataus, ir didžiūnai, kurie valdys pagal teisingumą“ (Izaijo 32:1, KP). Šūksnis „štai“ primena paskutinės pranašiškos Šventojo Rašto knygos žodžius: „Sėdintysis soste tarė: ‛Štai aš visa darau nauja!’ Ir sako: ‛Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri’“ (Apreiškimo 21:5, kursyvas mūsų). Biblinėse Izaijo ir Apreiškimo knygose, kurių parašymą skiria maždaug 900 metų tarpas, vaizdingai pasakojama apie naują valdžią — „naują dangų“, tai yra Jėzų Kristų, karaliaujantį danguje nuo 1914 metų, bei 144 000 jo bendravaldžių, „atpirktų iš žmonijos“, — ir „naują žemę“, vieningą pasaulio visuomenę (Apreiškimo 14:​1-4; 21:​1-4; Izaijo 65:​17-25).a Naujoji santvarka įmanoma tiktai dėl Kristaus išperkamosios aukos.

 4. Koks naujosios žemės branduolys dabar egzistuoja?

⁴ Vizijoje išvydęs, kaip galutinai užantspauduojami 144 000 bendravaldžių, apaštalas Jonas pasakoja: „Paskui aš regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje.“ Tai naujosios žemės branduolys — milžiniška minia, dabar jau milijonai žmonių. Jie buriasi aplink negausų 144 000 likutį, daugiausia pagyvenusius asmenis. Greit milžiniška minia pergyvens didįjį sielvartą ir žemės rojuje susitiks su prikeltais dievobaimingais žmonėmis bei milijardais kitų, kurie gaus progą įtikėti. Pasinaudoję tokia galimybe, jie gyvens amžinai (Apreiškimo 7:​4, 9-17, kursyvas mūsų).

5—7. Koks išpranašautųjų didžiūnų vaidmuo Dievo kaimenėje?

⁵ O kol dar gyvuoja šis neapykantos pertekęs pasaulis, didžiosios minios nariams reikia apsaugos. Tuo labai rūpinasi ‛didžiūnai, kurie valdo pagal teisingumą’. Kokia palaima! Toliau Izaijo pranašystėje „didžiūnai“ aprašomi tokiais šiltais žodžiais: „Kiekvienas jų bus pastogė nuo vėjo, prieglobstis nuo audros. Jie bus lyg vandens srovės dykumoje, lyg milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje“ (Izaijo 32:2).

⁶ Dabar, kai pasaulis vargsta, labai reikia „didžiūnų“, arba vyresniųjų, „rūpestingų... visai kaimenei“, prižiūrinčių Jehovos avis ir vykdančių teisingumą pagal dorus Jehovos principus (Apaštalų darbų 20:28). „Didžiūnai“ privalo atitikti reikalavimus, išdėstytus 1 Timotiejui 3:​2-7 ir Titui 1:​6-9.

⁷ Pranašystėje apie skausmingą „šios santvarkos pabaigą“ Jėzus pasakė: „Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte“ (Mato 24:​3-8; NW). Kodėl pragaištinga pasaulio būklė negąsdina Jėzaus sekėjų? Iš dalies todėl, kad „didžiūnai“ — tiek pateptieji, tiek ir „kitos avys“ — ištikimai saugo kaimenę (Jono 10:16). Jie drąsiai rūpinasi savo broliais ir sesėmis net per etninius karus bei genocidą. Dvasiškai nualintame pasaulyje jie stengiasi atgaivinti nuliūdusias sielas Dievo Žodžio, Biblijos, ugdančiomis tiesomis.

 8. Kaip Jehova moko ir naudoja „didžiūnus“, priklausančius kitoms avims?

⁸ Pastaruosius 50 metų „didžiūnai“ vis lengviau atpažįstami. „Didžiūnai“, priklausantys kitoms avims, dabar sudaro „kunigaikščio“ klasę ir yra mokomi, kad po didžiojo sielvarto kvalifikuoti asmenys iš jų tarpo galėtų tarnauti „naujos žemės“ valdytojais (Ezechielio 44:​2, 3, Brb; 2 Petro 3:13). Dvasiškai vadovaudami ir teikdami atgaivą Karalystės tarnyboje, jie įrodo esą „lyg milžinės uolos šešėlis“, pagalba kaimenei garbinimo srityje.b

 9. Dėl kokios padėties šiandien ypač reikia „didžiūnų“?

⁹ Šiuo pavojingu metu, kai Šėtono piktasis pasaulis gyvena paskutines dienas, pasiaukojusiems krikščionims labai reikia apsaugos (2 Timotiejui 3:​1-5, 13). Dabar siaučia klaidingų mokymų bei suktos propagandos vėjai. Kyla pilietiniai ir tautų karai. Jehovos Dievo garbintojai būna tiesiogiai puolami. Dvasinės sausros nualintame pasaulyje krikščionims žūtbūt reikia tyros, grynos tiesos versmių dvasiniam troškuliui malšinti. Laimė, Jehova žada, kad jo paskirtas Karalius per savo pateptuosius ir „didžiūnus“ — pagalbininkus iš kitų avių — drąsins prislėgtus, nusiminusius žmones ir vadovaus jiems šiuo pabaigos laiku. Taigi Jehova pasirūpins, kad triumfuotų teisumas ir teisingumas.

Įsižiūrėti akimis, įsiklausyti ausimis, priimti širdimi

10. Kaip Jehova padeda savo tautai ‛matyti’ ir ‛girdėti’ dvasinius dalykus?

¹⁰ Kaip didžioji minia vertina Jehovos teokratinę tvarką? Pranašystėje sakoma: „Akys tų, kurie mato, nebus užmerktos, ausys tų, kurie girdi, bus klusios“ (Izaijo 32:3). Metų metais Jehova moko ir dvasiškai brandina savo mielus tarnus. Jehovos liudytojų susirinkimuose rengiama Teokratinės tarnybos mokykla ir kitos sueigos; vyksta srities, tautiniai ir tarptautiniai kongresai; „didžiūnai“ specialiai mokomi prižiūrėti kaimenę iš meilės. Visa tai numatyta milijonams žmonių — vieningai pasaulinei brolijai ugdyti. Kad ir kokiame krašte gyventų, krikščionių ganytojai ištempę ausis klausosi aiškėjančio tiesos žodžio. Pagal Bibliją lavindamiesi sąžinę, jie visuomet yra pasiruošę klausyti ir paklusti (Psalmyno 25:10).

11. Kodėl Dievo tauta dabar kalba nedvejodama, nemikčiodama?

¹¹ Paskui pranašystėje įspėjama: „Širdis tų, kurie pernelyg ūmūs, atsižvelgs į žinias ir net mikčių liežuvis bus greitas kalbėti aiškius dalykus“ (Izaijo 32:4, NW). Tegul niekas ūmiai nesprendžia, kas gera, o kas bloga. Biblijoje sakoma: „Ar matei žmogų, skubantį neapgalvotai kalbėti? Iš kvailio galima daugiau tikėtis, negu iš jo!“ (Patarlių 29:20; Mokytojo 5:2 [5:1, NW]) Iki 1919 metų Jehovos tautos žmonės buvo susiteršę babilonietiškais mokymais. Bet nuo tada Jehova leidžia jiems geriau suprasti jo tikslus. Dievas neatskleidžia tiesų paskubomis; viskas yra gerai apgalvota. Todėl Jehovos tarnai kalba nė kiek nedvejodami, nemikčiodami.

„Paikasis“

12. Kas šiandien yra ‛paikieji’ ir iš ko matyti, kad jie neturi kilnios širdies?

¹² Izaijo pranašystėje paskui minima priešingybė: „Paikasis nebebus laikomas pagarbos vertu, sukčiaus niekas nebevadins garbingu. Paikasis kalba vien kvailystes“ (Izaijo 32:​5, 6a). Kas yra „paikasis“? Karalius Dovydas, lyg norėdamas pabrėžti, du sykius pakartoja: „Kvailys sau sako širdyje: ‛Dievo nėra!’ Tokie sugedę, jie daro šlykščius darbus; nėra nė vieno, kuris darytų gera“ (Psalmyno 14:1; 53:2 [53:1, Brb]). Užkietėję ateistai tvirtina, jog nėra Jehovos. O „intelektualai“ ir kitokie asmenys mažai nuo jų teatsilieka: elgiasi taip, lyg Dievo nebūtų, ir nemano esą kam nors atskaitingi. Jie nepažįsta tiesos. Jie neturi kilnios širdies. Jie nežino meilės evangelijos. Priešingai tikriesiems krikščionims, jie vangiai šelpia varguolius arba visai to nedaro.

13, 14. a) Kokias piktenybes daro šiuolaikiniai atskalūnai? b) Prie ko atskalūnai stengiasi neprileisti alkstančių ir trokštančių žmonių? Kuo viskas baigsis?

¹³ Dažnas „paikasis“ nekenčia Dievo tiesos gynėjų. „Jo širdis pilna piktų sumanymų: nedorai elgtis, klaidingai kalbėti prieš Viešpatį“ (Izaijo 32:6b). Tokie yra šiuolaikiniai atskalūnai. Keliose Europos ir Azijos šalyse jie eina išvien su tiesos priešais ir įžūliai meluoja valdžiai, siekdami, kad Jehovos liudytojų veikla būtų uždrausta ar suvaržyta. Jie rodo „blogo vergo“ dvasią, kaip Jėzus ir pranašavo: „Jei tas blogas vergas tartų savo širdyje: ‛Mano valdovas užtrunka’, pradėtų mušti savo draugus vergus ir valgytų bei gertų su girtuokliais, tai to vergo valdovas pareis dieną, kurią jis nelaukia, ir valandą, kurios jis nežino, atskirs jį ir duos jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“ (Mato 24:​48-51, Jr; išnaša).

¹⁴ Atskalūnai yra nusistatę „alkano nepapenėti, ištroškusiam vandens nepaduoti“ (Izaijo 32:6c). Tiesos priešai stengiasi neprileisti alkstančių žmonių prie dvasinio maisto ir sulaikyti trokštančius, kad negertų gaivių Karalystės žinios vandenų. Bet galiausiai bus taip, kaip Jehova per kitą pranašą sako: „‛Su tavimi jie kovos, bet neįveiks tavęs, nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau’, — tai Viešpaties žodis“ (Jeremijo 1:19; Izaijo 54:17).

15. Kas dabar didžiausi ‛sukčiai’, kokį „melą“ jie propaguoja ir kokios yra pasekmės?

¹⁵ Nuo XX amžiaus vidurio „krikščioniškose“ šalyse akiplėšiškai nepaisoma moralės normų. Kodėl? Pranašystėje numatyta viena priežastis: „Sukčiaus suktybės — blogos; jis vis galvoja, ką pikta padaryti, kaip melu vargšus prapultin įstumti, neleisti beturčiams teisybės ieškoti“ (Izaijo 32:7). Pildantis šiems žodžiams, ypač daug dvasininkų atlaidžiai žiūri į priešvedybinį seksą, gyvenimą drauge nesusituokus, homoseksualizmą — kitaip tariant, „ištvirkavimą, visokį netyrumą“ (Efeziečiams 5:3). Jie kalba melą ir ‛įstumia prapultin’ savo kaimenes.

16. Kas tikruosius krikščionis daro laimingus?

¹⁶ Tačiau kokią atgaivą suteikia tolesnių pranašo žodžių išsipildymas! „Kilnusis visados ieško gero, dėl gerų siekių deda galvą“ (Izaijo 32:8). Pats Jėzus skatino rodyti kilnią dvasią ir būti dosnius: „Duokite, ir jums bus duota; saikas geras, prikimštas, sukratytas ir su kaupu bus atiduotas jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“ (Luko 6:38). Apaštalas Paulius irgi kalbėjo, kad dosnūs žmonės susilaukia palaimų: „Reikia... atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‛Palaimingiau duoti negu imti’“ (Apaštalų darbų 20:35). Tikruosius krikščionis laimingus daro ne materialiniai turtai ar aukšta socialinė padėtis, o dosnumas, nes jų Dievas Jehova irgi yra dosnus (Mato 5:​44, 45). Didžiausia laimė jiems — vykdyti Dievo valią ir kilniaširdiškai aukotis, kad kiti žmonės sužinotų „laimingojo Dievo šlovingą gerąją naujieną“ (1 Timotiejui 1:11, NW).

17. Kas šiandien yra tokie kaip Izaijo minimos „nerūpestingosios moterys“?

¹⁷ Toliau Izaijo pranašystėje sakoma: „Kelkitės, nerūpestingosios moterys, ir išgirskite mano balsą! Dukterys, pasitikinčios savimi, atidžiai klausykitės mano žodžio! Dabar jūs patenkintos savimi, bet ateinančiais metais drebėsite. Vynuogių rinkimo nebus, o pjūtis bus be derliaus! Drebėkite, nerūpestingosios! Baisėkitės, patenkintosios savimi!“ (Izaijo 32:​9-11a) Šios moterys — visai kaip šiuolaikiniai žmonės, kurie dedasi Dievo tarnais, bet jam uoliai netarnauja. Tokie asmenys priklauso „didžiosios Babelės, ištvirkėlių... motinos“, religijoms (Apreiškimo 17:5). Pavyzdžiui, krikščionijos bažnyčių nariai labai panašūs į Izaijo aprašytąsias „moteris“. Jie ‛nerūpestingi’, nesuka sau galvos dėl būsimojo teismo nuosprendžio ir ištiksiančio siaubo.

18. Kam ir kodėl liepiama ‛strėnas prisidengti ašutinėmis’?

¹⁸ Klaidingos religijos išpažinėjai raginami: „Išsirenkite nuogai, tik strėnas prisidenkite juosta [„ašutinėmis“, Brb], muškitės sau į krūtinę dėl gražiųjų laukų, dėl derlingųjų vynmedžių, dėl mano tautos žemės, kuri apžels erškėčiais ir usnimis, dėl visų namų, nesitveriančių džiaugsmu išdidžiai besilinksminančiame mieste“ (Izaijo 32:​11b-13). Pasakymas „išsirenkite nuogai“ nereiškia, jog teks nusivilkti visus aliai vieną drabužius. Senovėje buvo įprasta po viršutiniu drabužiu pasivilkti apatinį. Viršutinis apdaras neretai būdavo atpažinimo ženklas (2 Karalių 10:​22, 23; Apreiškimo 7:​13, 14). Taigi pranašystėje klaidingos religijos nariams liepiama nusirengti viršutinius drabužius — apgaulingą Dievo tarno įvaizdį ir apsivilkti ašutinėmis — sielvartauti dėl gresiančios bausmės (Apreiškimo 17:16). Nors krikščionijos pasaulio religinės organizacijos skelbiasi Dievo „besilinksminančiu miestu“, klaidatikystės imperija neveda gerų vaisių. Atvirkščiai, ji želdina aplaidumo „erškėčius ir usnis“.

19. Kokią atskalūniškos „Jeruzalės“ būklę demaskuoja Izaijas?

¹⁹ Niūri baigtis laukia visos atskalūniškos „Jeruzalės“: „Rūmai liks ištuštėję, o triukšmingasis miestas bus tuščias. Tvirtovės kalnas [„Ofelis“, NW] ir sargybos bokštas amžiams pavirs dykviete, smagia vieta laukiniams asilams, ganykla kaimenėms“ (Izaijo 32:14). Taip, netgi Ofelis bus nusiaubtas. Ofelis — iškili Jeruzalės vieta, patogi įsitvirtinti gynėjams. Jeigu sakoma, kad Ofelis pavirs dykviete, vadinasi, miestas bus visiškai sugriautas. Izaijo žodžiai rodo, kad atskalūniškai „Jeruzalei“ — krikščionijos bažnyčioms — nerūpi Dievo valia. Jos kaip gyvuliai: dvasiškai nevaisingos, nepažįsta tiesos ir teisingumo.

Nuostabi priešingybė!

20. Kaip Dievo tautą paveikia jo išlieta dvasia?

²⁰ Tiems žmonėms, kurie vykdo Jehovos valią, Izaijas nurodo džiugią viltį. Dievo tautai nereikės vargti amžinai. „Kai tik iš aukštybių Dvasia bus išlieta ant mūsų, dykuma virs sodais, o sodai suvešės kaip miškas“ (Izaijo 32:15). Nuo 1919 metų Jehova apsčiai išlieja savo dvasios ir laimina savąją tautą. Atželdinęs vaisingą pateptųjų liudytojų „sodą“, jis augina ir kitų avių „mišką“. Dievo žemiškoji organizacija šiandieną akivaizdžiai klesti ir didėja. Atkurtame dvasiniame rojuje Dievo tauta skelbia pasauliui apie Jo būsimąją Karalystę ir garsina „Viešpaties šlovę, mūsų Dievo didingumą“ (Izaijo 35:​1, 2).

21. Kur dabar galima rasti teisumą, ramybę ir apsaugą?

²¹ Dabar paklausykime nuostabaus Jehovos pažado: „Dykumoje apsigyvens teisingumas, o teisumas įsikurs soduose. Teisumo poveikis bus taika, o teisumo vaisius — ramybė ir apsauga, tverianti amžiais“ (Izaijo 32:​16, 17). Kaip tiksliai apibūdintas Jehovos tautos dvasinis būvis! Nors didumą žmonijos skaldo neapykanta, smurtas ir apgailėtinas dvasios skurdas, tikruosius krikščionis „iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ sieja pasaulinės vienybės saitai. Jie gyvena, dirba ir tarnauja pagal teisingus Dievo principus ir neabejoja suradę tikrą, patvarią taiką bei apsaugą (Apreiškimo 7:​9, 17).

22. Kuo skiriasi Dievo tautos ir klaidingos religijos šalininkų padėtis?

²² Dvasiniame rojuje jau pildosi Izaijo 32:18 žodžiai. Čia sakoma: „Mano tauta gyvens taikos buveinėje, saugiuose namuose, ramiose gyvenvietėse.“ Bet apsimetėlių krikščionių „miškas nugrims į pražūtį, o miestas bus baisiai nuniokotas“ (Izaijo 32:19). Jehovos teismo audra tuojau užklups klaidingos religijos miestą, pažemins jos šalininkų „mišką“ — nugriaus ir išraus visiems laikams!

23. Koks pasaulinis darbas baigiamas daryti ir kaip galima pavadinti visus, kurie jame dalyvauja?

²³ Ši pranašystės atkarpa baigiasi tokiais žodžiais: „Laimingi jūs, kai galite sėti prie kiekvienos upės, kai galite savo asilams ir jaučiams leisti laisvai bėgioti!“ (Izaijo 32:20) Senoji Dievo tauta naudojo jautį ir asilą, darbinius gyvulius, laukams arti ir sėklai sėti. Dabar Jehovos tauta naudoja spausdinimo įrangą, elektroninius prietaisus, šiuolaikiškus pastatus bei transportą ir, svarbiausia, vieningą teokratinę organizaciją milijardams biblinių leidinių spausdinti ir platinti. Savanoriai darbininkai su šiais „įrankiais“ sėja Karalystės tiesos sėklą visoje žemėje, tiesiog „prie kiekvienos upės“. Jau surinkta milijonai dievobaimingų žmonių ir dar daugelis ateina (Apreiškimo 14:​15, 16). Visus juos tikrai galima pavadinti „laimingais“!

[Išnašos]

[Iliustracijos 331 puslapyje]

Negyvosios jūros ritiniuose Izaijo knygos 32 skyrius pažymėtas „X“

[Iliustracijos 333 puslapyje]

Kiekvienas ‛didžiūnas’ yra kaip priedanga nuo vėjo, pastogė slėptis nuo lietaus, vanduo dykumoje ir pavėsis kepinant saulei

[Iliustracija 338 puslapyje]

Krikščioniui tikras džiaugsmas dalytis gerąja naujiena su kitais