Tėvai ir vaikai, skirkite Dievui pirmąją vietą!

„Bijok Dievo ir sergėk jo įsakymus“ (EKLEZIASTO 12:13).

 1. Kokią baimę turi ugdyti tėvai ir vaikai ir ką tai suteiks jiems?

PRANAŠYSTĖJE apie Jėzų Kristų sakoma, kad „bijotis Viešpaties Jam bus lyg koks skanus kvapas“ (Izaijo 11:3, ŠvR). Jo baimė iš esmės buvo visiškas nuolankumas ir pagarba Dievui, baimė neįtikti Dievui, nes jis mylėjo jį. Tėvai ir vaikai turi ugdyti tokią kaip Kristaus baimę, teikiančią jiems kaip ir Jėzui malonumą. Jie turi teikti Dievui pirmenybę savo gyvenime paklusdami jo įsakymams. Pasak vieno Biblijos rašytojo, „tatai yra visų žmonių pareiga“ (Ekleziasto 12:13, ŠvR).

 2. Koks buvo svarbiausias Įstatymo įsakymas ir kam pirmiausia jis buvo duotas?

² Svarbiausias Įstatymo įsakymas, būtent, kad mes turime ‛mylėti Viešpatį [„Jehovą“, NW] visa savo širdimi, siela ir jėgomis’, pirmiausia buvo duotas tėvams. Tai parodo tolesni Įstatymo žodžiai: „Įkalk juos [šiuos žodžius apie meilę Jehovai] savo vaikams. Kalbėk jiems apie tai namie būdamas arba kelionėje keliaudamas, atsiguldamas, ar atsikeldamas“ (Pakartoto Įstatymo 6:4-7, ŠvR; Morkaus 12:28-30). Tėvams buvo įsakyta, kad teiktų Dievui pirmenybę patys jį mylėdami ir mokydami savo vaikus daryti tą patį.

Krikščionių atsakomybė

 3. Kaip Jėzus parodė dėmesio vaikams svarbą?

³ Jėzus parodė, kad svarbu net mažiems vaikams skirti dėmesį. Kartą, Jėzaus žemiškajai tarnybai jau artėjant į pabaigą, žmonės pradėjo nešti jam savo kūdikius. Turbūt manydami Jėzų esant pernelyg užimtą, kad būtų galima jį trukdyti, mokiniai bandė sulaikyti žmones. Bet Jėzus sudraudė savo mokinius: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite.“ Jėzus net ‛juos apkabino’ taip jaudinančiai parodydamas, kiek svarbu skirti dėmesį vaikams (Luko 18:15-17; Morkaus 10:13-16).

 4. Kam buvo duotas įsakymas ‛padaryti mokiniais visų tautų žmones’ ir ką pagal šį reikalavimą jiems reikėjo daryti?

⁴ Jėzus taip pat aiškiai parodė, kad jo pasekėjai yra atsakingi ne tik už savo vaikų, bet ir už kitų žmonių mokymą. Po savo mirties ir prikėlimo Jėzus „pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių“, įskaitant nemažai tėvų (1 Korintiečiams 15:6). Matyt, tai įvyko Galilėjoje prie kalno, kur taip pat buvo susirinkę 11 jo apaštalų. Čia Jėzus paragino juos visus: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, ... mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mato 28:16-20). Nė vienas krikščionis neturi teisės atmesti šio įsakymo! Iš tėvų ir motinų, jo besilaikančių, reikalaujama rūpintis savo vaikais ir dalyvauti viešojo skelbimo bei mokymo darbe.

 5. a) Kas parodo, kad dauguma apaštalų, jei ne visi, buvo vedę ir todėl tikriausiai turėjo vaikų? b) Kokio patarimo šeimų galvos turi rimtai klausyti?

⁵ Reikšminga, kad net apaštalai turėjo derinti savo pareigas šeimai su įsipareigojimu skelbti bei būti Dievo kaimenės ganytojais (Jono 21:1-3, 15-17; Apaštalų darbai 1:8). Tai todėl, kad dauguma iš jų, jei ne visi, buvo vedę. Todėl apaštalas Paulius pasakė: „Ar mes neturime teisės su savimi vedžiotis krikščionės žmonos, kaip kiti apaštalai ir Kristaus broliai ir Kėfas?“ (1 Korintiečiams 9:5, ŠvR; Mato 8:14). Taip pat kai kurie apaštalai galbūt turėjo vaikų. Ankstyvųjų amžių istorikai, tokie kaip Eusebijus, teigė, kad Petras turėjo vaikų. Visiems pirmiesiems krikščionims reikėjo klausyti Rašto patarimo: „Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tas yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!“ (1 Timotiejui 5:8).

Pirmoji pareiga

 6. a) Koks sunkumas iškyla krikščionių vyresniesiems, turintiems šeimas? b) Kokia yra pirmoji vyresniųjų pareiga?

⁶ Krikščionių vyresniųjų, kurie šiandien turi šeimas, padėtis yra panaši į apaštalų. Jie pareigą rūpintis dvasiniais ir fiziniais savo šeimų poreikiais turi derinti su įsipareigojimu skelbti ir ganyti Dievo kaimenę. Kuriai veiklai skirti pirmenybę? Sargybos bokšto 1964 metų kovo 15 d. numeryje pažymėta: „[Tėvo] pirmoji pareiga yra jo šeima ir jis tikrai negalėtų tinkamai tarnauti, jei neatliktų šio įsipareigojimo.“

 7. Kaip krikščionys tėvai teikia Dievui pirmenybę?

⁷ Todėl tėvai privalo teikti pirmenybę Dievui klausydami jo įsakymo ‛auklėti savo vaikus drausminant ir pagal dvasinius Jehovos reikalavimus’ (Efeziečiams 6:4, NW). Ta pareiga negali būti perduota kam nors kitam, net jei tėvas galbūt ir turi užduotį prižiūrėti krikščionių susirinkimo veiklą. Kaip gali tokie tėvai atlikti savo pareigas — rūpintis šeimos narių fiziniais, dvasiniais ir emociniais poreikiais — ir tuo pat metu vadovauti bei prižiūrėti susirinkimą?

Teikti reikalingą paramą

 8. Kaip gali vyresniojo žmona paremti jį?

⁸ Aišku, vyresniesiems, turintiems šeimyninių pareigų, gali būti naudinga parama. Anksčiau pacituotame Sargybos bokšto numeryje paminėta, kad krikščionė žmona gali padėti savo vyrui. Jame pasakyta: „Ji gali sudaryti kuo patogesnes sąlygas pasiruošti įvairioms užduotims ir padėti taupyti jam ir jai pačiai brangų laiką turėdama gerą namų tvarkaraštį, laiku patiekdama valgį, greitai susiruošdama vykti į susirinkimo sueigas. ... Savo vyro vadovaujama, krikščionė žmona gali daug padaryti auklėdama vaikus taip, kad jie stengtųsi įtikti Jehovai“ (Patarlių 22:6). Taip, žmona sukurta būti „padėjėja“ ir vyras išmintingai priims jos paramą (Pradžios 2:18). Ji savo parama gali suteikti jam galimybę veiksmingai atlikti pareigas tiek šeimoje, tiek susirinkime.

 9. Kas Tesalonikos susirinkime buvo skatinami padėti kitiems susirinkimo nariams?

⁹ Tačiau ne tik krikščionių vyresniųjų žmonos gali darbuotis padėdamos prižiūrėtojui, kuris turi ir ‛ganyti Dievo kaimenę’, ir rūpintis savo paties namiškiais (1 Petro 5:2). Kas dar gali? Apaštalas Paulius skatino brolius Tesalonikoje gerbti tuos, kurie „vadovauja“ jiems. O toliau kreipdamasis į tuos pačius brolius — ypač tuos, kurie nėra vadovaujantys, — Paulius rašė: „Raginame jus, broliai: įspėkite nedrausminguosius, padrąsinkite silpnuosius, būkite kantrūs visiems!“ (1 Tesalonikiečiams 5:12-14).

10. Koks yra meilingos visų brolių pagalbos susirinkime puikus rezultatas?

¹⁰ Kaip puiku, kai broliai susirinkime turi meilę, skatinančią juos paguosti prislėgtuosius, palaikyti silpnuosius, įspėti nedrausminguosius ir būti kantrius su visais! Tesalonikos broliai, neseniai priėmę Biblijos tiesą, kad ir kentė didį suspaudimą, pritaikė Pauliaus patarimą taip daryti (Apaštalų darbai 17:1-9; 1 Tesalonikiečiams 1:6; 2:14; 5:11). Pagalvok, kokį puikų poveikį turėjo jų meilingas bendradarbiavimas sustiprinant ir suvienijant visą susirinkimą! Panašiai ir šiandien — kai broliai paguodžia, palaiko ir perspėja vieni kitus, vyresniesiems, iš kurių daugelis turi rūpintis šeimomis, daug lengviau atlikti savo ganytojiškas pareigas.

11. a) Kodėl tinka padaryti išvadą, kad sakant „broliai“ buvo turimos omenyje ir moterys? b) Kokią pagalbą gali suteikti subrendusi krikščionė jaunesnei moteriai šiandieną?

¹¹ Ar buvo moterų tarp „brolių“, į kuriuos kreipėsi apaštalas Paulius? Taip, jų buvo, nes daug moterų tapo tikinčiosiomis (Apaštalų darbai 17:1, 4; 1 Petro 2:17; 5:9). Kokią pagalbą galėjo suteikti tokios moterys? Na, susirinkimuose buvo jaunesnių moterų, kurioms būdavo sunku kontroliuoti savo „seksualinius impulsus“ arba kurios pasidarė ‛silpnos’ (1 Timotiejui 5:11-13, NW). Kai kurios moterys šiandieną turi panašių problemų. Labiausiai joms reikia žmogaus, kuris tiesiog išklausytų jų problemas ir užjaustų. Dažnai subrendusi krikščionė yra tinkamiausias asmuo tokiai pagalbai suteikti. Ji, pavyzdžiui, gali aptarti su kita moterimi asmenines problemas, kurių krikščionis vyras negalėtų pats tinkamai išspręsti. Pabrėždamas tokios pagalbos vertę, Paulius rašė: „Kad senos moterys... mokytų gero, skatintų jaunąsias mylėti savo vyrus ir vaikus, būti santūrias, skaisčias, rūpestingas šeimininkes, geras, klusnias savo vyrams, — kad dėl jų nebūtų šmeižiamas Dievo žodis“ (Titui 2:3-5).

12. Kieno vadovavimui paklusti yra svarbu visiems susirinkime?

¹² Kokia palaima susirinkime nuolankios seserys, kai jos bendradarbiaudamos palaiko savo vyrus ir vyresniuosius! (1 Timotiejui 2:11, 12; Žydams 13:17). Vyresniesiems, turintiems šeimynines pareigas, ypač naudinga, kai visi bendradarbiauja padėdami vieni kitiems su meilės dvasia ir paklūsta paskirtų ganytojų vadovavimui (1 Petro 5:1, 2).

Tėvai, kam jūs teikiate pirmenybę?

13. Kodėl daugeliui tėvų nesiseka savo šeimose?

¹³ Prieš keletą metų vienas žymus artistas pažymėjo: „Aš matau vyrus, kuriems sekasi vadovauti kompanijoms su šimtais žmonių; jie žino, kaip elgtis kiekvienoje situacijoje, kaip sudrausminti ir apdovanoti verslo pasaulyje. Bet svarbiausias dalykas yra jų šeima, o čia jiems nesiseka.“ Kodėl? Ar ne todėl, kad jie teikia pirmenybę verslui bei kitiems reikalams ir atmeta Dievo patarimą? Jo Žodyje sakoma: ‛Šiuos Mano tau duotus žodžius... įkalk savo vaikams.’ Ir tai turėjo būti daroma kasdien. Tėvai turi negailėti savo laiko — o ypač nešykštėti savo meilės ir didelio rūpinimosi (Pakartoto Įstatymo 6:6-9, ŠvR).

14. a) Kaip turi tėvai rūpintis savo vaikais? b) Ką apima tinkamas vaikų auklėjimas?

¹⁴ Biblija mums primena, kad vaikai yra Jehovos dovana (Psalmių 126:3). Ar tu rūpiniesi savo vaikais kaip Dievo nuosavybe, tau patikėta jo dovana? Tikriausiai tavo vaikas reaguos, jei tu paimsi jį ant rankų taip rodydamas meilingą rūpinimąsi ir dėmesį (Morkaus 10:16). Bet kad ‛auklėtumei vaiką, kaip elgtis’, reikia daugiau negu tik apkabinti ir pabučiuoti. Norint apginkluoti vaiką išmintimi, kad jis išvengtų spąstų gyvenime, reikia ir meilingos disciplinos. Tėvai parodo tikrą meilę tuo, kad ‛vaiką drausmina’ (Patarlių 13:1, 24; 22:6, ŠvR).

15. Kas parodo tėviškos disciplinos būtinybę?

¹⁵ Tėviškos disciplinos būtinybę galima matyti iš to, kaip viena mokyklos patarėja aprašo vaikus, ateinančius į jos kabinetą: „Jie atrodo apgailėtini, prislėgti ir neturintys pasitikėjimo. Jie verkia kalbėdami apie realybę. Daugelis (daug daugiau negu kas nors galėtų įsivaizduoti) bandė nusižudyti — ne iš didelės laimės, o todėl, kad jie jaučiasi nelaimingi, neprižiūrimi, prislėgti ir kad būdami tokie jauni yra ‛atsakingi’, o tai jiems tiesiog per sunku.“ Ji pridūrė: „Jaunam asmeniui yra bauginantis dalykas būti atsakingam už kažką.“ Iš tikrųjų vaikai gali vengti disciplinos, bet jie tikrai vertina tėvų vadovavimą bei apribojimus. Jie laimingi, kad tėvai pakankamai rūpinasi nustatydami jiems ribas. „Nuo manęs buvo nuimta baisi našta“, — pasakė vienas paauglys, kurio tėvai nustatė jam apribojimus.

16. a) Kas atsitinka kai kuriems vaikams, išauklėtiems krikščioniškuose namuose? b) Kodėl vaiko nepaklusnumas nebūtinai parodo, kad tėvai negerai jį auklėjo?

¹⁶ Tačiau kai kurie jaunuoliai, nors ir turi juos mylinčius bei puikiai auklėjančius tėvus, atmeta jų vadovavimą ir nueina klaidingu keliu panašiai kaip sūnus palaidūnas, paminėtas Jėzaus pavyzdyje (Luko 15:11-16). Tačiau tai savaime nereiškia, kad tėvai neatliko savo pareigos auklėti vaiką tinkamai — kaip nurodo Patarlių 22:6 (ŠvR). Tvirtinimas ‛auklėk vaiką, kad jis ir pasenęs žinotų, kaip elgtis’ buvo duotas kaip pagrindinė taisyklė. Liūdna, kad kai kurie vaikai, kaip tas palaidūnas, ‛nenori klausyti tėvų’ (Patarlių 30:17, ŠvR).

17. Iš ko neklusnaus vaiko tėvai gali semtis paguodos?

¹⁷ Vienas neklusnaus sūnaus tėvas skundėsi: „Aš vis bandžiau pasiekti jo širdį. Nežinau, ką ir bedaryti, nes tiek visko išbandžiau. Niekas nepadėjo.“ Tikėtina, kad laikui bėgant tokie neklusnūs vaikai prisimins meilingą auklėjimą, kurį jie gavo, ir sugrįš, kaip padarė anas palaidūnas. Tačiau tai yra faktas, kad kai kurie vaikai maištingi ir elgiasi nedorai dideliam savo tėvų skausmui. Tėvai gali semtis paguodos žinodami, jog net didžiausiasis mokytojas, gyvendamas žemėje, patyrė, kaip jo ilgai mokytas Judas Iskarijotas išdavė jį. Ir pats Jehova, be abejo, nuliūdo, kai daugelis dvasinių sūnų atmetė jo patarimus ir pasirodė esą maištininkai, nors Jis buvo nekaltas dėl to (Luko 22:47, 48; Apreiškimas 12:9).

Vaikai, kam jūs įtiksite?

18. Kaip gali vaikai parodyti, kad jie teikia pirmenybę Dievui?

¹⁸ Jehova ragina vaikus: „Klausykite Viešpatyje savo gimdytojų“ (Efeziečiams 6:1). Jaunuoliai, teikite pirmenybę Jehovai taip darydami. Nebūkite paiki! „Paikas juokiasi iš savo tėvo drausmės“, — sako Dievo Žodis. Tu taip pat neturi išdidžiai manyti, kad gali apsieiti be drausmės. Faktas, kad yra „giminė [„karta“, NW], kuri tariasi esanti nesutepta, o tačiau nenuplauta nuo savo purvų“ (Patarlių 15:5; 30:12). Todėl paisyk Dievo vadovavimo — „klausyk“, „didžiai vertink“, „neužmiršk“, „atkreipk dėmesį“, „laikykis“ ir „neatmesk“ tėvų įsakymų ir disciplinos (Patarlių 1:8; 2:1, NW; 3:1; 4:1, NW; 6:20, NW).

19. a) Koks yra rimtas pagrindas vaikams paklusti Jehovai? b) Kaip gali vaikai parodyti, kad jie yra dėkingi Dievui?

¹⁹ Tu turi rimtą pagrindą paklusti Jehovai. Jis myli tave ir davė savo įstatymus (įskaitant įstatymą vaikams klausyti savo tėvų), kad apsaugotų tave ir padėtų gyventi laimingai (Izaijo 48:17). Jis taip pat leido savo Sūnui mirti dėl tavęs, kad galėtumei būti išgelbėtas iš nuodėmės ir mirties ir turėtumei amžinąjį gyvenimą (Jono 3:16). Ar tu esi dėkingas? Dievas stebi iš dangaus tyrinėdamas tavo širdį, kad pamatytų, ar tikrai jį myli ir vertini jo priemones (Psalmių 13:2). Šėtonas taip pat stebi ir tyčiojasi iš Dievo tvirtindamas, kad tu nepaklusi Jam. Nepaklusdamas Dievui, tu darai Šėtoną patenkintą, o Jehovą ‛įžeidi’ (Psalmių 77:40, 41). Jehova kreipiasi į tave: „Būk išmintingas, mano sūnau, ir pradžiugink mano širdį, kad žinočiau, kaip atsakyti tam, kuris mane šmeižia“ (Patarlių 27:11, ŠvR). Taip, klausimas yra toks: kam tu nori įtikti — Šėtonui ar Jehovai?

20. Kodėl viena jaunuolė gali laikytis drąsiai ir tarnauti Jehovai net tada, kai jai darosi baugu?

²⁰ Nelengva vykdyti Dievo valią, kai Šėtonas ir jo pasaulis slegia tave. Gali būti baugu. Viena jaunuolė pasakė: „Baugu — tai tarsi šalta. Tu gali kažko imtis.“ Ji paaiškino: „Kai tau šalta, užsivelki megztinį. Jei ir toliau šalta, velkiesi dar vieną. Ir taip rengiesi tol, kol pasidaro nebešalta. Todėl melstis Jehovai, kai tau baugu, — tas pats kaip užsivilkti megztinį, kai šalta. Jei po vienos maldos man dar baugu, aš meldžiuosi kelis kartus, kol daugiau nebejuntu baimės. Tai padeda. Tai apsaugo mane nuo sunkumo!“

21. Kaip Jehova palaikys mus, jei iš tikrųjų stengsimės skirti jam pirmąją vietą savo gyvenime?

²¹ Jei tikrai stengiamės skirti Dievui pirmąją vietą savo gyvenime, Jehova mus palaikys. Jis sustiprins mus suteikdamas pagalbą, jei reikės, per angelus, taip kaip suteikė savo Sūnui (Mato 18:10; Luko 22:43). Tėvai ir vaikai, visi būkite narsūs. Turėkite tokią kaip Kristaus baimę ir tai suteiks jums malonumo (Izaijo 11:3, ŠvR). Taip, „bijokis Dievo ir klausyk Jo įsakymų! O tatai yra visų žmonių pareiga“ (Ekleziasto 12:13, ŠvR).

Ar tu gali atsakyti?

◻ Kokias pareigas turėjo derinti pirmieji Jėzaus pasekėjai?

◻ Kokias pareigas turi atlikti krikščionys tėvai?

◻ Kaip galima padėti krikščionių vyresniesiems, turintiems šeimas?

◻ Kokią vertingą tarnybą gali atlikti seserys susirinkime?

◻ Kokių patarimų ir kokio vadovavimo yra svarbu laikytis vaikams?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Dažnai subrendusi krikščionė gali suteikti jaunesnei moteriai reikalingą paramą

[Iliustracija 16 puslapyje]

Kokios paguodos iš Rašto gali semtis neklusnaus vaiko tėvai?