Morkaus
10 Jėzus iškeliavo iš ten, persikėlė per Jordaną ir atėjo prie Judėjos paribio. Prie jo vėl susirinko minios žmonių ir jis, kaip buvo pratęs, ėmė juos mokyti.+ 2 Tada atėjo fariziejai ir norėdami jį išmėginti paklausė, ar leistina vyrui išsiskirti su žmona.+ 3 Jėzus tarė: „Ką jums įsakė Mozė?“ 4 Tie atsakė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir išsiskirti.“+ 5 Tada Jėzus jiems tarė: „Tai dėl jūsų širdies kietumo+ jis užrašė jums šį nuostatą.+ 6 Tačiau iš pradžių* buvo kitaip. ‘Jis sukūrė vyrą ir moterį.+ 7 Todėl vyras paliks tėvą ir motiną,+ 8 ir jiedu taps vienu kūnu.’+ Vadinasi, jie – nebe du, o vienas kūnas. 9 Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“+ 10 Jiems vėl esant namuose, mokiniai ėmė jį apie tai klausinėti. 11 Jėzus jiems paaiškino: „Kas išsiskiria su žmona ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.+ 12 Ir moteris, jei išsiskiria su vyru ir išteka už kito, svetimauja.“+
13 Žmonės vedė pas Jėzų vaikus, kad šis paliestų* juos, tačiau mokiniai žmones dėl to barė.+ 14 Jėzus tai matydamas pasipiktino ir tarė mokiniams: „Leiskite vaikeliams ateiti pas mane, netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo Karalystė.+ 15 Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo Karalystės kaip vaikelis, tikrai į ją neįeis.“+ 16 Ir jis ėmė vaikus į glėbį ir laimino dėdamas ant jų rankas.+
17 Kai jis leidosi eiti savo keliu, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir paklausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžiną gyvenimą?“+ 18 Jėzus jam tarė: „Kodėl vadini mane geru? Niekas kitas, tik Dievas yra geras.+ 19 Ar žinai įsakymus: ‘Nežudyk,+ nesvetimauk,+ nevok,+ neliudyk melagingai,+ neapgaudinėk,+ gerbk savo tėvą ir motiną’?“+ 20 Tas jam atsakė: „Mokytojau, viso to aš laikausi nuo pat jaunumės.“ 21 Pažvelgęs į tą žmogų Jėzus pajautė jam prielankumą* ir pasakė: „Tau trūksta vieno: eik, parduok, ką turi, ir išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui mane.“+ 22 Tasai dėl šių žodžių nusiminė ir liūdnas pasišalino, nes turėjo daug nuosavybės.+
23 Apsidairęs Jėzus tarė savo mokiniams: „Kaip sunku bus pinigingiesiems įeiti į Dievo Karalystę!“+ 24 Mokiniai labai nustebo dėl jo žodžių. Todėl Jėzus dar kartą jiems pasakė: „Vaikai, kaip sunku įeiti į Dievo Karalystę! 25 Lengviau jau kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę negu turtingam žmogui patekti į Dievo Karalystę.“+ 26 Jie dar labiau nustebo ir paklausė*: „Tai kas gali būti išgelbėtas?“+ 27 Jėzus pažvelgė į juos ir pasakė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma.“+ 28 Tada Petras prabilo: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave.“+ 29 Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris, dėl manęs ir dėl gerosios naujienos palikęs ar namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus,+ 30 negautų dabar, šiuo laiku, šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais+), o būsimajame pasaulyje* – amžino gyvenimo. 31 Tačiau daugelis pirmų bus paskutiniai, o paskutinių – pirmi.“+
32 Jiems kylant keliu į Jeruzalę, Jėzus ėjo priešakyje. Jie tuo labai stebėjosi, o kiti, kurie sekė jiems iš paskos, ėmė baimintis. Jėzus vėl pasivedė Dvylika į šalį ir ėmė jiems kalbėti, kas jam turės nutikti:+ 33 „Štai mes kylame į Jeruzalę, kur Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams ir Raštų aiškintojams. Jie pasmerks jį mirti ir perduos svetimtaučiams, 34 o tie iš jo tyčiosis, spjaudys ant jo, nuplaks ir nužudys. Bet po trijų dienų jis prisikels.“+
35 Prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas+ ir tarė jam: „Mokytojau, norėtume, kad padarytum dėl mūsų, ko paprašysime.“+ 36 Jis paklausė: „Ką norėtumėte, kad dėl jūsų padaryčiau?“ 37 Jie atsakė: „Kai būsi pašlovintas, leisk, kad vienas iš mudviejų sėdėtų tavo dešinėje, o kitas – kairėje.“+ 38 Bet Jėzus jiems atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš geriu, ar būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš esu krikštijamas?“+ 39 Šie tarė: „Galime.“ Tada Jėzus pasakė: „Taurę, kurią geriu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš krikštijamas, būsite pakrikštyti.+ 40 Bet ne aš sprendžiu, kam sėdėti mano dešinėje ar kairėje. Ten sėdės tie, kuriems mano Tėvo paskirta.“
41 Tai išgirdę kiti dešimt pasipiktino Jokūbu ir Jonu.+ 42 Tada Jėzus pasikvietė mokinius ir tarė: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, savo žmonėms viešpatauja ir jų didžiūnai laiko juos savo valdžioje.+ 43 Tarp jūsų taip neturi būti. Kas norėtų tapti didis tarp jūsų, tebūna jūsų tarnas,+ 44 ir kas norėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūna visų vergas. 45 Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, o pats tarnauti+ ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“+
46 Jie atkeliavo į Jerichą. Jėzui su savo mokiniais ir nemaža minia iš Jericho išeinant, pakelėje sėdėjo aklas elgeta Bartimiejus (tai reiškia „Timiejaus sūnus“).+ 47 Išgirdęs, kad čia Jėzus Nazarietis, jis ėmė šaukti: „Dovydo Sūnau,+ Jėzau, pagailėk manęs!“+ 48 Daugelis liepė jam nutilti, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pagailėk manęs!“ 49 Jėzus sustojo ir tarė: „Pakvieskite jį.“ Ir jie pakvietė neregį sakydami: „Drąsiau, kelkis, jis tave kviečia.“ 50 Šis nusimetė apsiaustą, pašoko ir nuėjo prie Jėzaus. 51 Tada Jėzus jo paklausė: „Ką nori, kad dėl tavęs padaryčiau?“ Neregys pasakė: „Rabuni̇̀*, kad vėl regėčiau.“ 52 Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas tave išgydė.“+ Šis iškart praregėjo+ ir nusekė keliu paskui jį.