Pradžios

2 Taip buvo sukurtas dangus, žemė ir visa, kas juose*.+ 2 Prasidėjus septintai dienai, Dievas jau buvo baigęs darbą, kurį darė, ir septintą dieną ilsėjosi nuo darbo, kurį darė iki tol.+ 3 Dievas septintą dieną palaimino ir paskelbė šventa, nes tą dieną ilsėjosi nuo kūrimo darbo, padaręs visa, ką buvo sumanęs padaryti.

4 Štai pasakojimas apie dangaus ir žemės kūrimą – apie dieną, kai Dievas Jehova* kūrė žemę ir dangų.+

5 Kai žemės laukuose dar nebuvo jokių krūmokšnių, dar nebuvo sudygusi žolė, nes Dievas Jehova dar nebuvo siuntęs į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus dirvai įdirbti, 6 nuo žemės kilo rūkas ir drėkino visą žemės paviršių.

7 Iš žemės dulkių Dievas Jehova padarė žmogų,+ įpūtė į jo šnerves gyvybės kvapą+ ir žmogus tapo gyva būtybe*.+ 8 Edene,+ rytuose, Dievas Jehova įveisė sodą ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs.+ 9 Iš žemės Dievas Jehova išaugino visokių medžių, gražių akiai ir vedančių maistui tinkamus vaisius, taip pat gyvybės medį+ sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo.+

10 Iš Edeno tekėjo upė ir drėkino sodą; toliau ji šakojosi į keturias upes. 11 Pirmosios vardas – Pišonas; ji teka aplink visą Havilos kraštą, kuriame randama aukso. 12 To krašto auksas labai geras. Taip pat ten renkami miramedžio sakai, esama ir onikso akmens. 13 Antroji upė vadinasi Gihonas; ji teka aplink visą Kušo kraštą. 14 Trečioji upė vadinasi Hidekelis*;+ ji teka į rytus nuo Asirijos.+ Ketvirtoji upė – Eufratas.+

15 Taigi Dievas Jehova įkurdino žmogų Edeno sode, kad jį įdirbtų ir prižiūrėtų.+ 16 Dievas Jehova žmogui įsakė: „Nuo visų sodo medžių gali valgyti, kiek patinka,+ 17 tačiau nuo gero ir blogo pažinimo medžio valgyti tau neleidžiama. Jei valgysi, žinok: tą pačią dieną mirsi.“+

18 Dievas Jehova tarė: „Negerai žmogui būti vienam. Padarysiu jam padėjėją, kad jį papildytų.“+ 19 Buvo taip, kad, padaręs iš žemės visokius žvėris ir visokius dangaus sparnuočius*, Dievas Jehova vedė juos pas žmogų norėdamas pamatyti, kaip šis juos pavadins. Kaip žmogus kiekvieną gyvą būtybę* praminė, taip ji ir vadinasi.+ 20 Žmogus davė vardus visiems gyvuliams, dangaus sparnuočiams ir visiems laukiniams gyvūnams, bet tarp jų nebuvo padėjėjo, kuris jį papildytų. 21 Taigi Dievas Jehova užmigdė žmogų kietu miegu, jam miegančiam išėmė vieną šonkaulį ir tą kūno vietą užvėrė. 22 Iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, Dievas Jehova padarė moterį ir atvedė ją pas žmogų.+

23 Ir žmogus tada tarė:

24 Todėl žmogus paliks tėvą ir motiną, prisiriš* prie žmonos ir jiedu taps vienu kūnu.+ 25 Jie abu – žmogus ir jo žmona – buvo nuogi,+ tačiau nesigėdijo.