Laikykis Kristaus nuostatos

„Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties Kristaus Jėzaus pavyzdžiu“ (ROMIEČIAMS 15:5).

 1. Kokią įtaką gali daryti žmogui jo požiūris?

POŽIŪRIS, arba nuostata, daug ką nulemia. Žmogaus elgesys bet kurioje situacijoje bei santykiai su kitais labai priklauso nuo to, kaip jis į viską reaguoja: atsainiai ar rūpestingai, palankiai ar priešiškai, nedraugiškai ar maloniai, yra linkęs skųstis ar būti dėkingas. Deramai nusiteikęs žmogus gali būti laimingas net gana sunkiomis aplinkybėmis, o nepatenkintam viskas atrodo negerai, nors taip ir nėra.

 2. Kaip išmokstama pažiūrų?

² Pažiūrų — gerų ar blogų — galima išmokti ir yra mokomasi. Apie naujagimį vienoje enciklopedijoje taip rašoma: „Pažiūras jis įgis arba išmoks taip kaip kalbą bei kitus įgūdžius.“ Kaip mes to išmokstame? Pažiūras įgyjame, be kita ko, daugiausia veikiami mus supančių žmonių bei aplinkos. Toje pačioje enciklopedijoje sakoma, kad „mes tiesiog perimame artimai su mumis bendraujančių žmonių pažiūras“. Panaši mintis prieš keletą tūkstantmečių išsakyta Biblijoje: „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Patarlių 13:20; 1 Korintiečiams 15:33).

Asmens, turėjusio deramą požiūrį, pavyzdys

 3. Kas turėjo tinkamą požiūrį ir kaip galime juo sekti?

³ Deramo požiūrio, kaip ir viso kito, geriausia mokytis iš Jėzaus Kristaus. Jis pasakė: „Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“ (Jono 13:15). Stengdamiesi būti kaip Jėzus, pirmiausia turime pažinti jį.a Mes tyrinėjame Jėzaus gyvenimą, kad taikytume Petro žodžius: „Juk jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis“ (1 Petro 2:21). Mūsų tikslas — būti kuo panašesniems į jį. Vadinasi, turime ugdytis jo požiūrį.

4, 5. Kokia Jėzaus požiūrio ypatybė pabrėžta Romiečiams 15:1-3 ir kaip krikščionys gali ją ugdytis?

⁴ Ką reiškia turėti Kristaus Jėzaus požiūrį? Atsakymą į šį klausimą sužinome penkioliktame Pauliaus Laiško romiečiams skyriuje. Keliose pirmose šio skyriaus eilutėse Paulius nurodo svarbią Jėzaus savybę: „Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti. Kiekvienas mūsų tesirūpina būti artimui malonus jo labui ir pažangai. Juk ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet taip, kaip parašyta: Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs“ (Romiečiams 15:1-3).

⁵ Krikščionys skatinami laikytis Jėzaus nuostatos ir nuolankiai padėti kitiems, o ne vien tenkinti savo geismus. Toks nuolankus noras tarnauti artimui tikrai yra „stipriųjų“ požymis. Jėzus (o jam dvasine stiprybe neprilygo joks žmogus) pasakė apie save: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mato 20:28). Todėl ir mes, krikščionys, turime stengtis tarnauti kitiems, tarp jų ir „silpniesiems“.

 6. Kaip mes, sekdami Jėzumi, turime reaguoti į priešiškumą bei priekaištus?

⁶ Kita puiki sektina Jėzaus savybė — nekintamai konstruktyvus mąstymas ir juo paremta elgsena. Jis niekad neleido, kad jo puikią nuostatą tarnauti Dievui paveiktų kitų žmonių abejingumas, tad ir mes turime saugotis to paties. Užgauliojamas ir persekiojamas dėl Dievo ištikimo garbinimo, Jėzus kantriai ištvėrė ir nesiskundė. Jis žinojo, kad kas tik stengsis būti malonus artimui „jo labui ir pažangai“, tas turės priešininkų iš netikinčio ir nieko nesuvokiančio pasaulio.

 7. Kaip Jėzus rodė kantrumą ir kaip mums sekti juo?

⁷ Ir kitokiais klausimais Jėzaus požiūris buvo pavyzdingas. Jis visad kantriai laukdavo, kada Jehova įgyvendins savo tikslus (Psalmyno 110:1; Mato 24:36; Apaštalų darbų 2:32-36; Hebrajams 10:12, 13). Be to, Jėzus buvo kantrus su savo sekėjais. Jis kvietė juos ‛mokytis iš jo’ ir dėl Jėzaus romumo tas mokymas ugdydavo bei atgaivindavo. Jis buvo „nuolankios širdies“, todėl niekas nematė jo pasipūtusio ar pernelyg pasitikinčio savimi (Mato 11:29). Laikytis šios Jėzaus nuostatos Paulius skatina ir mus: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. Jis, turėdamas Dievo pavidalą, [„nesisavino lygių teisių“, Vl] su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones“ (Filipiečiams 2:5-7).

8, 9. a) Kodėl reikia pastangų norint išsiugdyti nesavanaudišką požiūrį? b) Kodėl nereikia nusiminti, jei nepavyksta tiksliai sekti Jėzumi, ir kuo naudingas Pauliaus pavyzdys šiuo atžvilgiu?

⁸ Lengva kalbėti, kad norime tarnauti kitiems, ir jų poreikius laikyti aukščiau už savuosius. Sąžiningai perkratę mintis, galbūt pamatysime, jog mūsų širdis nenusiteikusi taip daryti. Kodėl? Pirma, iš Adomo ir Ievos paveldėjome egoizmą; antra, gyvename pasaulyje, kur propaguojamas šis bruožas (Efeziečiams 4:17, 18). Norint išsiugdyti nesavanaudišką požiūrį, dažniausiai tenka keisti mąstyseną, būdingą netobulam žmogui, o tam reikia ryžto ir pastangų.

⁹ Kartais nusiviliame dėl savo netobulumo negalėdami sekti tobulo Jėzaus pavyzdžiu. Galbūt net suabejojame, ar apskritai įmanoma išsiugdyti tokį kaip Jėzaus požiūrį. Tačiau atkreipk dėmesį į padrąsinančius Pauliaus žodžius: „Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat gero trokšti sugebu, o padaryti — ne. Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. Juk kaip vidinis žmogus aš žaviuosi Dievo įstatymu. Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose“ (Romiečiams 7:18, 19, 22, 23). Aišku, netobulumas ne kartą kliudė Pauliui vykdyti Dievo valią taip, kaip jis norėjo, tačiau jo požiūris į Jehovą bei jo įstatymus buvo pavyzdingas. Ir mes galime įgyti tokį pat požiūrį.

Taisykime savo klaidingą požiūrį

10. Kokią mąstyseną ugdytis Paulius skatino filipiečius?

¹⁰ Ar gali žmogus pataisyti savo klaidingą požiūrį? Be abejo. Tai aiškiai liudija kai kurie pirmojo amžiaus krikščionių pavyzdžiai. Laiške filipiečiams Paulius rašė, kaip derėtų mąstyti: „Aš nesakau, kad jau esu šitai [dangiškąjį gyvenimą, įgyjamą per ankstyvesnįjį prikėlimą] gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas. Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje.“ „Taigi visi, kurie esame subrendę, taip mąstykime“ (Filipiečiams 3:12-15; Brb, kursyvas mūsų).

11, 12. Kaip Dievas mums atskleidžia, koks požiūris yra tinkamas?

¹¹ Iš Pauliaus žodžių aišku, jog krikščioniui būtų klaidinga manyti, esą jam nebereikia tobulėti. Taip samprotaujantis asmuo parodytų neišsiugdęs Kristaus požiūrio (Hebrajams 4:11; 2 Petro 1:10; 3:14). Ar tokio žmogaus padėtis beviltiška? Visiškai ne. Dievas gali padėti mums pakeisti požiūrį, jei tikrai to norime. Paulius toliau sako: „O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, Dievas jums tai apreikš“ (Filipiečiams 3:15).

¹² Tačiau jei norime, kad Jehova mums atskleistų, koks požiūris yra deramas, turime ir patys kai ką daryti. Maldingai studijuodami Dievo Žodį bei pasitelkę „ištikimo ir protingo vergo“ leidžiamus krikščioniškus spaudinius, tie, kurie ‛mano kitaip’, gali pakeisti savo požiūrį (Mato 24:45, Jr). Jums maloniai padės krikščionių vyresnieji, šventosios dvasios vadovavimu paskirti ‛ganyti Dievo bendriją’ (Apaštalų darbų 20:28, Jr). Kokie esame dėkingi, kad Jehova atsižvelgia į mūsų netobulumą ir meilingai padeda! Neatsisakykime tos paramos.

Mokykimės iš kitų

13. Kokios geros nuostatos pasimokome iš Biblijos pasakojimo apie Jobą?

¹³ Laiško romiečiams 15 skyriuje Paulius kalba, kad savo požiūrį galime pakeisti apmąstydami pavyzdžius iš praeities. Jis rašo: „O visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties“ (Romiečiams 15:4). Kai kuriems ištikimiems praėjusių laikų Jehovos tarnams reikėdavo kažkiek pataisyti savo požiūrį. Pavyzdžiui, Jobo nuostata iš esmės buvo puiki: jis niekada nemanė, jog blogį sukelia Jehova, ir dėl patiriamų kančių niekada nesusvyravo jo pasitikėjimas Dievu (Jobo 1:8, 21, 22). Vis dėlto Jobas buvo linkęs save teisinti. Jehova pasiuntė Elihuvą padėti Jobui atsikratyti tokio polinkio. Jobas nepasijuto įžeistas, o nuolankiai sutiko pakeisti požiūrį ir iškart ėmėsi jį taisyti (Jobo 42:1-6).

14. Kaip galime sekti Jobo pavyzdžiu, jei gauname patarimą dėl savo požiūrio?

¹⁴ O kaip mes reaguotume, jei bendratikis maloniai pasakytų, jog aiškiai įžvelgia mūsų klaidingą požiūrį? Būkime kaip Jobas ir ‛nepriekaištaukime Dievui’ (Jobo 1:22). Jei kenčiame neteisybę, nesiskųskime ir dėl savo vargų nekaltinkime Jehovos. Venkime teisinti save ir nepamirškime esą tik „nenaudingi tarnai“, kad ir kokias pareigas turėtume Jehovos tarnyboje (Luko 17:10).

15. a) Kokį klaidingą požiūrį turėjo kai kurie Jėzaus sekėjai? b) Kaip Petras parodė, jog laikosi puikios nuostatos?

¹⁵ Pirmajame amžiuje kai kurių Jėzaus klausytojų požiūris buvo taisytinas. Sykį Jėzus paminėjo sunkiai suprantamą dalyką ir „daugelis jo mokinių sakė: ‛Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!’“ Taip kalbėję žmonės parodė savo klaidingą požiūrį, sukliudžiusį jiems ir toliau klausytis Jėzaus. Rašte pranešama: „Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo.“ Ar visi šitaip klydo? Ne. Toliau rašoma: „Tada Jėzus paklausė Dvylika: ‛Gal ir jūs norite pasitraukti?’ Simonas Petras atsakė: ‛Viešpatie, pas ką mes eisime?!’“ Tolesniais žodžiais Petras pats atsakė į savo klausimą: „Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jono 6:60, 66-68). Kokia puiki nuostata! Ar neturėtume sekti tokiu Petro pavyzdžiu, jei iš pradžių mums nelengva sutikti su padedančiais suprasti Raštą paaiškinimais bei patikslinimais? Kaip neišmintinga būtų palikti Jehovos tarnybą ar kalbėti priešingai nei moko ‛sveikų žodžių pavyzdys’ tik todėl, kad kai kuriuos dalykus sunku iš karto suvokti! (2 Timotiejui 1:13, Brb)

16. Koks buvo Jėzaus laikų žydų religinių vadovų atgrasus požiūris?

¹⁶ Pirmojo šimtmečio žydų religiniai vadovai nepanoro ugdytis tokio kaip Jėzaus požiūrio. Savo nusistatymą jie parodė, kai buvo prikeltas iš mirusių Lozorius. Kiekvienam palankiai nusiteikusiam žmogui šis stebuklas būtų buvęs aiškių aiškiausias įrodymas, kad Jėzus yra siųstas Dievo. O štai kas sakoma: „Tuomet aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė teismo tarybą ir svarstė: ‛Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų. Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą.’“ Ką jie nutarė? „Nuo tos dienos jie buvo tvirtai pasiryžę jį nužudyti.“ Jie nusprendė nužudyti ne tik Jėzų, bet ir tą, kuriam buvo padarytas šis stebuklas. „Aukštieji kunigai dabar nusprendė nužudyti ir Lozorių“ (Jono 11:47, 48, 53; 12:9-11). Kaip tragiška būtų, jei dėl panašaus nusistatymo ir mes, užuot džiaugęsi tuo, kas gera, būtume suirzę ar nusiminę! Tai išties būtų labai pavojinga!

Būkime nusiteikę palankiai kaip Kristus

17. a) Kokiomis aplinkybėmis Danielius neparodė baimės? b) Kokią drąsą rodydavo Jėzus?

¹⁷ Jehovos tarnai laikosi konstruktyvaus požiūrio. Kai Danieliaus priešai pasiekė, kad būtų išleistas įstatymas, 30 dienų draudžiantis kreiptis su prašymu į kokį nors dievą ar žmogų, o ne į karalių, Danielius žinojo, kad taip kėsinamasi pažeisti jo santykius su Jehova Dievu. Ar jis 30 dienų nesimels Dievui? Ne, Danielius nieko nebijodamas toliau kaip įpratęs meldėsi Jehovai triskart per dieną (Danieliaus 6:7-18 [6:6-17, Brb]). Jėzus irgi nesileido priešininkų įbauginamas. Vieną šabą jis susitiko vyrą su padžiūvusia ranka. Jėzus žinojo šalia esančius žydus būsiant nepatenkintus gydymu per šabą. Jis taikliu klausimu pasiteiravo jų nuomonės. Šiems nepanorus kalbėti, Jėzus pakilo ir išgydė aną vyrą (Morkaus 3:1-6). Prireikus jis niekad nevengdavo daryti ką manė esant teisinga.

18. Kodėl kai kurie žmonės yra nusistatę prieš liudytojus, tačiau kaip mes turėtume į tai reaguoti?

¹⁸ Jehovos liudytojai irgi žino privalą niekad nebijoti galimos nepalankios priešininkų reakcijos, antraip tektų atsisakyti Jėzaus požiūrio. Daug kas nepritaria Jehovos liudytojams; kai kurie todėl, kad nėra tiksliai informuoti, o kiti — nekęsdami liudytojų ar jų žinios. Neleiskime, kad mūsų konstruktyvią nuostatą paveiktų jų nedraugiškumas ir kad kiti mums diktuotų, kaip garbinti Dievą.

19. Kaip galime turėti tokią kaip Jėzaus Kristaus nuostatą?

¹⁹ Kad ir kaip sunku buvo, Jėzus visada teigiamai vertino savo sekėjus bei Dievo duotas priemones (Mato 23:2, 3). Sekime jo pavyzdžiu. Be abejo, mūsų broliai yra netobuli, tačiau ir mes esame tokie pat. Kur galėtume rasti geresnius bendražygius bei tikrai ištikimus draugus, jei ne mūsų pasaulinėje brolijoje? Nors Jehova dar neatskleidė iki galo savo rašytinio Žodžio prasmės, kokia religinė organizacija perpranta jį geriau nei mes? Todėl visada laikykimės deramo požiūrio — tokio, kaip Jėzus Kristus turėjo. Tai, be kita ko, reiškia mokėti laukti Jehovos. Šią temą aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Ar gali paaiškinti?

• Ką nulemia mūsų požiūris?

• Apibūdink Jėzaus Kristaus nuostatą.

• Kokio požiūrio galime pasimokyti iš Jobo?

• Kaip derėtų reaguoti į mums rodomą priešiškumą?

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Teisingą nuostatą turintis krikščionis stengiasi padėti kitiems

[Iliustracija 9 puslapyje]

Maldingai studijuodami Dievo Žodį, galime ugdytis Kristaus mąstyseną