17 Biblijos knyga: Esteros

Rašytojas: Mordechajas

Parašymo vieta: Sūzai (Elamas)

Baigta rašyti: apie 475 m. p. m. e.

Aprašytasis laikotarpis: 493—apie 475 m. p. m. e.

TRUMPAI sakant, tai istorija apie Persijos karalių Ahasverą, dar vadinamą Kserksu I, kuris vietoj savo neklusnios žmonos Vaštės išsirenka karaliene Mordechajo pusseserę, žydaitę Esterą. Hamanas iš Agago rezga sąmokslą nužudyti Mordechają ir išnaikinti visus žydus, bet pakariamas ant paties pastatyto stulpo. Mordechajas paskiriamas vyriausiu šalies pareigūnu ir žydai išlaisvinami.

² Kai kurių nuomone, Esteros knyga nėra nei Dievo įkvėpta, nei vertinga, o tik graži legenda. Savo tvirtinimą jie grindžia tuo, kad joje nėra Dievo vardo. Nors Dievas ten tiesiogiai neminimas, hebrajiškame tekste yra keturi akrostichai, sudarantys tetragramą: iš keturių vienas po kito einančių žodžių pirmųjų raidžių susidėsto JHVH (hebrajiškai יהוה), arba Jehova. Bent trijuose senuosiuose hebrajiškuose rankraščiuose tos pirmosios raidės paryškintos, o Masoroje išskirtos raudona spalva. Be to, Esteros 7:5 yra vienas akrostichas, sudarantis Dievo žodžius „Aš būsiu“. (Žiūrėk Esteros 1:20; 5:4, 13; 7:5, 7, NW išnašas.)

³ Iš viso pasakojimo matyti, kad Mordechajas pripažino Jehovos įstatymą ir jo laikėsi. Jis nesilenkė prieš Hamaną — žmogų, kuris tikriausiai buvo amalekietis, mat Dievo sprendimu amalekiečiai turėjo būti išnaikinti (Est 3:1, 5; Įst 25:19; 1 Sam 15:3). Esteros 4:14 rodo, kad Mordechajas laukė Jehovos išlaisvinimo ir tikėjo, kad Jis pakreips įvykius kaip reikalinga. Prieš eidama pas karalių Estera kartu su kitais žydais tris dienas pasninkavo — vadinasi, pasikliovė Dievu (Est 4:16). Jehovos vadovavimas įvykiams juntamas dar iš to, kad Estera įgijo moterų saugotojo Hegajo malonę ir kad karalius, negalėdamas užmigti, paprašė atnešti valstybės metraščius, kuriuose rado įrašą apie neatlygintą Mordechajo gerą darbą (Est 2:8, 9; 6:1-3; palygink Patarlių 21:1). Žodžiuose „pasninkauti ir maldauti“ neabejotinai yra užuomina į maldą (Est 9:31).

⁴ Daugelis faktų rodo, jog Esteros knyga autentiška ir pagrįsta faktais. Žydai pripažino ją ir vadino Megilaʹ, tai yra „ritiniu“. Į šventų hebrajiškųjų raštų kanoną šią knygą, atrodo, įtraukė Ezra; išgalvotą pasakojimą jis tikrai būtų atmetęs. Prisimindami didį išlaisvinimą Esteros laikais, žydai iki šiol švenčia Purimų (burtų) šventę. Knygoje tikroviškai perteikti persų papročiai bei tradicijos neprieštarauja žinomiems istorijos faktams bei archeologiniams duomenims. Pavyzdžiui, Esteros knygoje tiksliai apibūdinta, kaip persai pagerbdavo kokį nors asmenį (6:8). Ir karaliaus rūmų aprašymas, remiantis archeologiniais radiniais, tikslus iki smulkiausių detaliųa (5:1, 2).

⁵ Tikslus ir pats pasakojimas: jame suminėti rūmų pareigūnai bei tarnai ir net išvardyti dešimt Hamano sūnų. Mordechajo ir Esteros giminystės linija nusakyta iki Kišo iš Benjamino giminės (2:5-7). Minimi Persijos karalių metraščiai (2:23; 6:1; 10:2). Knyga parašyta vėlyvąja hebrajų kalba su daug persiškų ir aramėjiškų žodžių bei posakių, stilius toks kaip Metraščių, Ezros ir Nehemijo knygų; taigi ji puikiai atspindi laikotarpį, kuriuo buvo parašyta.

⁶ Manoma, kad Esteros knygoje aprašomi įvykiai vyksta Persijos imperijos klestėjimo dienomis ir aprėpia maždaug 18 Ahasvero (Kserkso I) karaliavimo metų. Kad tas laikotarpis truko iki maždaug 475 m. p. m. e., nustatyta remiantis graikų, persų ir babiloniečių šaltiniais.b Knygą veikiausiai parašė Mordechajas — tiesioginis įvykių liudininkas ir vienas svarbiausių asmenų pasakojime; o detalių tikslumas rodo, jog autorius tuo laiku gyveno Sūzų rūmuose.c Nors apie Mordechają jokioje kitoje Biblijos knygoje neužsiminta, jis neabejotinai buvo tikras istorinis asmuo. Dėl to įsidėmėtinas vienas radinys — nedatuotas dantiraščio tekstas, kuriame, pasak A. Ungnado iš Vokietijos, nurodytas Mardukâ (Mordechajas?), aukštas Susos (Sūzų) rūmų pareigūnas valdant karaliui Kserksui I.d Būtent Sūzuose, tuoj po tų įvykių, tai yra apie 475 m. p. m. e., Mordechajas baigė rašyti Esteros knygą.

KUO VERTINGA

¹⁶ Nors kiti Biblijos rašytojai necituoja Esteros knygos, ji yra darni Šventojo Rašto dalis. Joje puikiai pailiustruoti kai kurie Biblijos principai, vėliau išdėstyti graikiškosiose Biblijos knygose ir tinkami Jehovos garbintojams visais laikais. Toliau pateiktos eilutės ne tik patvirtina tai, bet ir stiprina tikėjimą: Esteros 4:5 — Filipiečiams 2:4; Esteros 9:22 — Galatams 2:10. Kaltinimai žydams, kad jie nesilaiko karaliaus įstatymų, tokie pat kaip ir pirmojo amžiaus krikščionims (Est 3:8, 9; Apd 16:21; 25:7). Tikrieji Jehovos tarnai drąsiai atremia tokius kaltinimus pasikliaudami Jo gelbstinčia galia ir seka puikiu Mordechajo, Esteros ir jų bendratikių pavyzdžiu (Est 4:16; 5:1, 2; 7:3-6; 8:3-6; 9:1, 2).

¹⁷ Neturėtume manyti, kad mūsų, krikščionių, padėtis kitokia nei Mordechajo ir Esteros. Šiame pasaulyje irgi esame tarsi svetimšaliai, pavaldūs „aukštesnėms valdžioms“. Kad ir kur gyventume, trokštame būti įstatymui klusnūs piliečiai, bet drauge išlaikyti deramą pusiausvyrą — ‘kas ciesoriaus, atiduoti ciesoriui, o kas Dievo — Dievui’ (Rom 13:1, Brb; Lk 20:25). Vyriausias pareigūnas Mordechajas ir karalienė Estera savo pareigas atliko ištikimai bei nuolankiai (Est 2:21-23; 6:2, 3, 10; 8:1, 2; 10:2). Tačiau Mordechajas be baimės atsisakė paklusti karaliaus įsakymui nusilenkti prieš niekingą žmogų — Hamaną iš Agago. Be to, jis pasirūpino, kad teisinėmis priemonėmis būtų užkirstas kelias Hamano užmačiai išnaikinti žydus (3:1-4; 5:9; 4:6-8).

¹⁸ Visi įrodymai byloja, kad Esteros knyga priklauso Šventajam Raštui, kuris yra „Dievo įkvėptas ir naudingas“. Nors Dievas ir jo vardas tiesiogiai neminimi, joje esama puikių tikėjimo pavyzdžių. Mordechajas ir Estera — ne kokio nors pasakotojo išgalvoti herojai, bet tikri Dievo Jehovos tarnai, visiškai pasitikėję jo gelbstinčia galia. Nors buvo pavaldūs „aukštesnėms valdžioms“ svetimoje šalyje, jie pasinaudojo visomis teisinėmis priemonėmis apginti Dievo tautos interesus bei garbinimą. Sekdami jų pavyzdžiu, šiandien irgi galime stengtis ‘ginti ir teisiškai įtvirtinti gerąją naujieną’ apie gelbstinčią Dievo Karalystę (Fil 1:7, NW).

[Išnašos]