mwbr19.12 Biuletenio „Mūsų tarnyba ir gyvenimas“ priedas
GRUODŽIO 2–8 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | APREIŠKIMO 7–9
„Jehova laimina milžinišką minią“
(Apreiškimo 7:9) Paskui regėjau milžinišką minią žmonių iš visų tautų, giminių, genčių ir kalbų, ir jų nebuvo įmanoma suskaičiuoti. Jie stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsirengę baltais rūbais, su palmių šakomis rankose
it-1-E p. 997, pstr. 1
Milžiniška minia
Taigi kyla klausimas: jeigu „milžinišką minią“ sudaro žmonės, kurie bus išgelbėti ir liks žemėje, kodėl sakoma, kad jie „stovėjo priešais [Dievo] sostą ir Avinėlį“? (Apr 7:9) Kai Biblijoje kalbama, jog kas nors stovi kieno nors akivaizdoje, tai gali reikšti, kad yra pelnęs to asmens palankumą (Ps 1:5, K. Burbulio vertimas; Ps 5:5; Pat 22:29, K. Burbulio vertimas; Lk 1:19, K. Burbulio vertimas). Pirmesniame Apreiškimo knygos skyriuje rašoma, jog „žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galingieji, visi vergai ir laisvieji išsislapstė [...] nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės, nes atėjo didžioji jų rūstybės diena! Kas prieš juos atsilaikys?!“ (Apr 6:15–17; palygink su Lk 21:36) Taigi logiška manyti, jog „milžiniška minia“ yra žmonės, pergyvenę didžiąją rūstybės dieną; jie stovi Dievo ir Avinėlio akivaizdoje ta prasme, kad yra pelnę jų palankumą.
(Apreiškimo 7:14) Aš iškart jam atsakiau: „Mano viešpatie, tu žinai, kas jie.“ Jis man tarė: „Čia tie, kurie pergyveno didįjį suspaudimą. Jie išplovė savo rūbus ir išbalino juos Avinėlio krauju.
it-2-E p. 1127, pstr. 4
Suspaudimas
Praėjus trims dešimtmečiams nuo Jeruzalės sugriovimo apaštalui Jonui regėjime buvo parodyta milžiniška minia žmonių iš visų tautų, giminių ir genčių ir apie ją pasakyta: „Čia tie, kurie pergyveno didįjį suspaudimą“ (Apr 7:13, 14). Taigi daugybė žmonių pergyvens didį suspaudimą, tai yra išliks gyvi. Panašiai pasakyta apie Juozapą, kad „Dievas išvadavo jį iš visų vargų“ (Apd 7:9, 10). Tai reiškia, kad Dievo padedamas jis ne tik iškentė vargus, bet ir išliko gyvas.
(Apreiškimo 7:15–17) Todėl jie yra priešais Dievo sostą ir dieną naktį jo šventykloje eina jam tarnystę. Sėdintysis soste išskleis virš jų savo palapinę. 16 Jie nebealks ir nebetrokš, nesvilins jų nei saulė, nei jokia kaitra, 17 nes Avinėlis, esantis šalia sosto, ganys juos ir ves prie gyvybės vandens šaltinių. Ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių.
it-1-E p. 996
Milžiniška minia
Kas ją sudaro. Kas yra „milžiniška minia“, nustatyti padeda jos aprašymas Apreiškimo knygos 7 skyriuje ir paraleliniuose pasakojimuose. Apreiškimo 7:15–17 rašoma, kad Dievas „išskleis virš jų savo palapinę“, „ves prie gyvybės vandens šaltinių“ ir „nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių“. Apreiškimo 21:2–4 randame panašius pasakymus: „Dievo palapinė tarp žmonių“ (išn.), „jis nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių“ ir „nebebus mirties“. Šiame regėjime kalbama apie žemėje esančius žmones, o ne danguje, iš kur nusileidžia „Naujoji Jeruzalė“.
Ką vertinga radome
(Apreiškimo 7:1) Paskui aš išvydau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose ir laikančius keturis žemės vėjus, kad tie vėjai nepūstų nei žemėje, nei jūroje, nei į medžius.
re-E p. 115, pstr. 4
Dievo Izraelio užantspaudavimas
4 Tie keturi angelai vaizduoja keturias angelų grupes, kurios Jehovos nurodymu sulaiko nuosprendžio įvykdymą iki tam skirto laiko. Kai tie angelai leis keturiems Jehovos įniršio vėjams pūsti vienu metu iš šiaurės, pietų, rytų ir vakarų, šie griaus viską savo kelyje. Tai bus panašu į tai, kaip senovėje Jehova panaudojo keturis vėjus išblaškyti ir sunaikinti elamitus, tik dabar tai vyks daug didesniu mastu (Jeremijo 49:36–38). Kils neregėtai smarki audra, nepalyginti stipresnė už vėtrą, kuria Jehova sunaikino amonitus (Amoso 1:13–15). Jokia Šėtono organizacijos dalis žemėje neatlaikys Jehovos įniršio; tada jis visiems laikams apgins savo visavaldystę (Psalmyno 83:15, 18; Izaijo 29:5, 6).
(Apreiškimo 9:11) Jų karalius yra bedugnės angelas, kurio hebrajiškas vardas yra Abadonas, o graikiškas – Apolionas.
it-1-E p. 12
Abadonas
Abadonas, bedugnės angelas: kas jis?
Apreiškimo 9:11 Abadonu vadinamas „bedugnės angelas“. Graikiškas šio vardo atitikmuo Apolionas reiškia „naikintojas“. Devynioliktame amžiuje buvo bandyta įrodyti, kad šioje eilutėje pranašiškai kalbama apie tokius žmones kaip imperatorius Vespasianas, Muhamedas ir net Napoleonas; manyta, jog tai Šėtono angelas. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog Apreiškimo 20:1–3 sakoma, kad angelas „su raktu nuo bedugnės“ nusileidžia iš dangaus ir yra Dievo atstovas, o ne Šėtono; jis sukausto Šėtoną ir įmeta į bedugnę. Apie Apreiškimo 9:11 viename leidinyje rašoma: „Abadonas yra ne Šėtono, o Dievo angelas, vykdantis naikinimą Dievo nurodymu“ (The Interpreter’s Bible).
Iš aptartų hebrajiškųjų raštų eilučių aišku, kad avadon glaudžiai susijęs su Šeolu ir mirtimi. Apreiškimo 1:18 cituojami Kristaus Jėzaus žodžiai: „Esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir Hado raktus.“ Kad Jėzus gali įmesti į bedugnę, suprantame iš Luko 8:31. Apie tai, kad jis turi galią sunaikinti, įskaitant Šėtoną, akivaizdu iš Hebrajams 2:14, kur skaitome, jog Jėzus „tapo kūnu ir krauju, kad savo mirtimi į nieką paverstų tą, kuris gali užtraukti mirtį, tai yra Velnią“. Apreiškimo 19:11–16 Jėzus apibūdinamas kaip Dievo paskirtas naikintojas ir bausmės vykdytojas.
GRUODŽIO 9–15 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | APREIŠKIMO 10–12
„Du liudytojai yra nužudomi ir prikeliami“
(Apreiškimo 11:3) Aš pasiųsiu savo du liudytojus, apsivilkusius ašutinėmis, kad pranašautų 1260 dienų.
Skaitytojų klausimai
Kas yra du liudytojai, apie kuriuos rašoma Apreiškimo 11 skyriuje?
Apreiškimo 11:3 kalbama apie du liudytojus. Jie pranašauja 1260 dienų. Toliau sakoma, kad pasirodo žvėris, kuris juos nugali ir nužudo. Bet „po trijų su puse dienos“ abu liudytojai atgyja ir visi, kas tai mato, labai stebisi (Apr 11:7, 11).
Kas yra tie du liudytojai? Pasigilinkime į pasakojimo detales. Pirma, jie, kaip rašoma, yra „du alyvmedžiai ir du žibintuvai“ (Apr 11:4). Tai mums primena žodžius apie žvakidę ir du alyvmedžius iš Zacharijo pranašystės. Joje paaiškinta, jog tie alyvmedžiai yra „du pateptieji“ – valdytojas Zerubabelis ir vyriausiasis kunigas Jozuė, „kurie tarnauja visos žemės Viešpačiui“ (Zch 4:1–3, 14). Antra, anie du liudytojai daro tokius ženklus, kaip kadaise Mozė ir Elijas. (Palygink Apreiškimo 11:5, 6 su Skaičių 16:1–7, 28–35 ir 1 Karalių 17:1; 18:41–45.)
Ką bendra įžvelgiame sugretindami minėtus apibūdinimus Apreiškimo ir Zacharijo knygose? Abiem atvejais kalbama apie dvasia pateptuosius Dievo tarnus, kurie vadovavo jo tautai nelengvu išbandymų laikotarpiu. Taigi Apreiškimo 11 skyriuje aprašyti du liudytojai vaizduoja dvasia pateptuosius brolius, kurie vadovavo Jehovos tarnų bendrijai 1914-aisiais, kai danguje buvo įsteigta Dievo Karalystė. Trejus su puse metų jie liudijo „apsivilkę ašutinėmis“.
Kai pateptieji baigė liudyti, jie, kalbant perkeltine prasme, buvo nužudyti – uždaryti į kalėjimą, kur praleido palyginti trumpą laiką, tarsi tik „tris su puse dienos“. Manydami, kad Dievo tarnų veikla numarinta, priešininkai džiūgavo (Apr 11:8–10).
Tačiau po trijų su puse dienos, kaip ir nusakyta pranašystėje, abu liudytojai atgavo gyvybės dvasią – įkalinti pateptieji išėjo į laisvę. Negana to, šiems ištikimiems savo garbintojams Jehova per jų Viešpatį Jėzų Kristų paskyrė ypatingą užduotį. 1919 metais jie buvo tarp tų, kuriems teko „ištikimo ir nuovokaus vergo“ pareigos. „Vergas“ turėjo rūpintis dvasinėmis Dievo tautos reikmėmis per visas paskutines dienas (Mt 24:45–47; Apr 11:11, 12).
Įsidėmėtina, jog minėti įvykiai, kaip matome iš Apreiškimo 11:1, 2, siejasi su laikotarpiu, kai turėjo būti išmatuota dvasinė šventykla, kitaip tariant, įvertinta jos būklė. Malachijo knygos 3 skyriuje irgi kalbama apie dvasinės šventyklos patikrinimą ir jos išvalymą (Mal 3:1–4). Kiek toks tikrinimas ir valymas tęsėsi? Tai truko nuo 1914-ųjų iki 1919 metų pradžios. Šis laikotarpis apima 1260 dienų (42 mėnesius) ir tris su puse simbolinės dienos, paminėtos Apreiškimo 11 skyriuje.
Džiaugiamės, kad norėdamas išgryninti sau ypatingą tautą, uolią geriems darbams, Jehova pasirūpino atlikti tą valymą (Tit 2:14). Taip pat labai vertiname puikų pavyzdį tų ištikimų pateptųjų, kurie anuo išmėginimų laikotarpiu vadovavo Dievo tautai ir pranašystėje deramai pavaizduoti dviem liudytojais.
(Apreiškimo 11:7) Kai juodu baigs pranašauti, iš bedugnės išlipęs žvėris kariaus su jais, nugalės juos ir nužudys.
(Apreiškimo 11:11) Bet aš mačiau, kad po trijų su puse dienos į juos įėjo gyvybės dvasia nuo Dievo. Jie atsistojo ant kojų ir didelė baimė apėmė tuos, kurie juos matė.
Ką vertinga radome
(Apreiškimo 10:9, 10) Aš priėjau prie angelo ir paprašiau, kad duotų man ritinėlį. Jis man atsakė: „Imk jį ir suvalgyk. Jis burnoje bus saldus kaip medus, bet viduriuose apkars.“ 10 Aš paėmiau ritinėlį iš angelo rankos ir suvalgiau. Burnoje jis buvo saldus kaip medus, bet kai suvalgiau, viduriuose apkarto.
it-2-E p. 880
Ritinys
Simbolinė reikšmė. Biblijoje yra keletas atvejų, kai žodis „ritinys“ pavartotas perkeltine prasme. Ezechielis ir Zacharijas matė ritinį, prirašytą iš abiejų pusių. Kadangi paprastai būdavo rašoma ant vienos pusės, prirašymas iš abiejų pusių galėjo reikšti ritinyje paminėtų nuosprendžių svarbumą, mastą ir rimtumą (Ez 2:9–3:3; Zch 5:1–4). Apreiškimo knygos regėjime sėdintysis soste dešinėje rankoje laikė ritinį, užantspauduotą septyniais antspaudais, kurie neleido perskaityti, kas ritinyje užrašyta, kol Dievo Avinėlis jų neatplėšė (Apr 5:1, 12; 6:1, 12–14). Vėliau regėjime pačiam Jonui buvo duotas ritinys ir liepta jį suvalgyti. Burnoje Jonui jis buvo saldus, bet viduriuose apkarto. Ritinys nebuvo užantspauduotas, taigi buvo galima suprasti, kas jame rašoma. Toji žinia Jonui pasirodė saldi, bet ji turbūt reiškė, kad jis turi pranašauti apie karčius dalykus (Apr 10:1–11). Panašiai atsitiko Ezechieliui: jam buvo parodytas ritinys, „prirašytas raudų, aimanų ir dejonių“ (Ez 2:10).
(Apreiškimo 12:1–5) Tada danguje išvydau didingą reginį – moterį, apsisiautusią saule. Jai po kojomis buvo mėnulis, o ant galvos – dvylikos žvaigždžių vainikas. 2 Moteris buvo nėščia ir šaukė sąrėmių skausmuose, suimta gimdymo kančių. 3 Ir štai pamačiau danguje kitą reginį – didžiulį ugniaspalvį slibiną su septyniomis galvomis, dešimt ragų ir septyniomis diademomis ant galvų. 4 Savo uodega jis nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas stovėjo priešais gimdančią moterį, norėdamas jai pagimdžius praryti vaikelį. 5 Ir ji pagimdė sūnų, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Vaikelis bemat buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto.
it-2-E p. 187, pstr. 7–9
Gimdymo skausmai
Apreiškimo knygoje aprašomas apaštalui Jonui duotas regėjimas, kuriame jis matė moterį danguje; ji „šaukė sąrėmių skausmuose, suimta gimdymo kančių“. Moteris „pagimdė sūnų, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda“. Nors slibinas norėjo vaikelį praryti, šis „bemat buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto“ (Apr 12:1, 2, 4–6). Dievas paėmė vaikelį pas save, taigi pripažino jį savu; tai primena senovės paprotį nunešti naujagimį tėvui, kad šis jį pripažintų savo vaiku. Vadinasi, „moteris“ yra Dievo „žmona“, „aukštybėse esanti Jeruzalė“, Kristaus ir jo brolių, dvasia pateptųjų, „motina“ (Gal 4:26; Hbr 2:11, 12, 17).
Dievo dangiškoji „moteris“, aišku, yra tobula ir neturi patirti gimdymo skausmų tiesiogine prasme. Tie skausmai vaizduoja tai, jog ji suvokia netrukus gimdysianti ir to laukia (Apr 12:2).
Kas yra tas „sūnus“? Jam „skirta ganyti visas tautas geležine lazda“. Psalmyno 2:6–9 taip pranašaujama apie Dievo Mesijiškąjį Karalių. Bet Jonas šį regėjimą matė praėjus nemažai laiko po Kristaus gimimo žemėje, jo mirties ir prikėlimo. Todėl reikia manyti, jog Jono regėjime pavaizduotas Karalystės, valdomos Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus, gimimas; prikeltas iš mirusiųjų Kristus „atsisėdo Dievo dešinėje“ ir laukė, „kol jo priešai bus padėti tarsi suolelis jam po kojų“ (Hbr 10:12, 13; Ps 110:1; Apr 12:10).
GRUODŽIO 16–22 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | APREIŠKIMO 13–16
„Nebijok tų baisių žvėrių“
(Apreiškimo 13:1, 2) Jis sustojo ant jūros smėlio. Ir pamačiau išnyrantį iš jūros žvėrį su dešimčia ragų ir septyniomis galvomis. Ant jo ragų buvo dešimt diademų, ant galvų – Dievą žeidžiantys vardai. 2 Tas žvėris, kurį regėjau, buvo panašus į leopardą, jo letenos buvo tarsi lokio, nasrai – lyg liūto nasrai. Žvėris iš slibino gavo galią, sostą ir didelę valdžią.
Jehova atskleidžia paslaptis
6 Pirmojo mūsų eros amžiaus pabaigoje Jėzus siuntė apaštalui Jonui įspūdingų regėjimų (Apr 1:1). Viename jų Jonas matė, kaip slibinas, tai yra Šėtonas, sustojo ant plačios jūros kranto. (Perskaityk Apreiškimo 13:1, 2.) Jonas taip pat regėjo iš jūros išnyrantį keistą septyngalvį žvėrį. Šėtonas šiam davė didelę valdžią. Paskui Jonas išvydo skaisčiai raudoną žvėrį, irgi su septyniomis galvomis. Tai buvo statula žvėries, apie kurį rašoma Apreiškimo 13:1. Angelas Jonui paaiškino, kad šito skaisčiai raudono žvėries septynios galvos simbolizuoja „septynis karalius“, arba politines jėgas (Apr 13:14, 15; 17:3, 9, 10). Tada, kai Jonas rašė Apreiškimo knygą, penki iš tų karalių jau buvo kritę, vienas tebeviešpatavo, o vienas dar nebuvo atėjęs. Kokie karaliai, arba politinės pasaulio jėgos, čia turimos omenyje? Dabar ir pakalbėkime apie kiekvieną žvėries galvą atskirai. Nemažai faktų, kaip matysime, atskleidžia ir Danieliaus knyga – nors nuo tada, kai pranašas rašė, iki iškylant kai kurioms iš tų valdžių turėjo praeiti dar ištisi šimtmečiai.
(Apreiškimo 13:11) Ir išvydau kitą žvėrį, lendantį iš žemės. Jis turėjo du ragus, panašius į avinėlio, bet prakalbo kaip slibinas.
(Apreiškimo 13:15) Jam buvo leista įkvėpti žvėries statulai dvasią, kad ta statula prabiltų ir įsakytų žudyti visus, kurie jos nepagarbina.
re-E p. 194, pstr. 26
Susiduriama su dviem baisiais žvėrimis
26 Kas tai yra? Britanijos ir Jungtinių Valstijų politinis aljansas – tas pat kas ir pirmo žvėries septintoji galva, – tik čia jis atlieka ypatingą vaidmenį. Kadangi regėjime jis pasirodo kaip atskiras žvėris, galime geriau suprasti, kaip jis veikia pasaulinėje arenoje. Šį simbolinį dviragį žvėrį sudaro dvi nepriklausomos, bet glaudžiai bendradarbiaujančios valstybės. Du jo ragai, „panašūs į avinėlio“, reiškia, kad žvėris dedasi švelniu ir nekaltu; savąją valdymo formą jis iškelia kaip pažangią ir propaguoja ją kitoms valstybėms. Bet jis kalba „kaip slibinas“, vadinasi, daro spaudimą, grasina ir net griebiasi smurto ten, kur jo valdymo formos atsisakoma. Jis neskatina paklusti Dievo Karalystei, valdomai Dievo Avinėlio, priešingai – tarnauja Šėtono, didžiojo slibino interesams. Žvėris kursto susiskaldymą ir neapykantą tautiniu pagrindu, o tai veda prie pirmojo žvėries garbinimo.
re-E p. 195, pstr. 30–31
Susiduriama su dviem baisiais žvėrimis
30 Istorija rodo, kad ši statula yra organizacija, kuri buvo sukurta Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Valstijų iniciatyva ir jų remiama; iš pradžių ji buvo vadinama Tautų Sąjunga. Vėliau, Apreiškimo knygos 17 skyriuje, ją vaizduos kitas simbolis – skaisčiai raudonas žvėris, gyvas, egzistuojantis savarankiškai. Ši tarptautinė organizacija „kalba“, tai yra giriasi, kad ji vienintelė gali užtikrinti žmonijai taiką ir saugumą. Tačiau iš tikrųjų ji tapo forumu, kur šalys narės ginčijasi ir svaidosi užgaulėmis. Ji grasina boikotuoti kiekvieną šalį ar tautą, kuri atsisako pripažinti jos valdžią. Tautų Sąjunga išties yra pašalinusi iš savo narių tarpo valstybes, nesilaikiusias jos ideologijos. Didžiojo suspaudimo pradžioje žvėries statulos militaristiniai „ragai“ atliks naikintojo vaidmenį (Apreiškimo 7:14; 17:8, 16).
31 Po Antrojo pasaulinio karo žvėries statula, veikianti kaip Jungtinių Tautų Organizacija (JT), ėmė žudyti tiesiogine prasme. Pavyzdžiui, 1950 metais JT pajėgos įsitraukė į karą tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos. JT ir Pietų Korėjos kariai nužudė apie 1 420 000 šiaurės korėjiečių ir kinų. Vėliau, nuo 1960 iki 1964 metų, JT kariai dalyvavo Kongo (Kinšasa) konflikte. Be to, pasaulio vadovai, įskaitant popiežius Paulių VI ir Joną Paulių II, nesiliauja tvirtinti, kad ši statula yra paskutinė ir patikimiausia žmonijos viltis pasiekti taiką. Jų teigimu, jei žmonija šiai statulai netarnaus, susinaikins. Galima sakyti, taip jie prisideda prie to, kad būtų žudomi visi žmonės, kurie nepaklūsta statulai ir jos negarbina (Pakartoto Įstatymo 5:8, 9).
(Apreiškimo 13:16, 17) Jis daro viską, kad visi žmonės – maži ir dideli, turtingi ir beturčiai, laisvieji ir vergai – būtų paženklinti žyme ant dešinės rankos arba ant kaktos 17 ir kad žmogus, neturintis tos žymės, negalėtų nei pirkti, nei parduoti. Ta žymė yra žvėries vardas, o tas vardas yra skaičius.
Apreiškimo knygos apžvalga (2 dalis)
13:16, 17. Nors būtų nelengva tvarkyti kasdienius reikalus, tarkim, ‘pirkti ar parduoti’, atsilaikykime ir neduokime žvėriui valdyti mūsų gyvenimo. Priimti ‘žvėries ženklą ant rankos arba ant kaktos’ reikštų leisti žvėriui kontroliuoti mūsų poelgius, veikti mūsų mąstyseną.
Ką vertinga radome
(Apreiškimo 16:13, 14) Ir aš išvydau, kaip iš slibino nasrų, žvėries nasrų ir netikro pranašo burnos išėjo trys į varles panašūs netyri pranašavimai. 14 Tie pranašavimai yra demonų įkvėpti ir reiškiasi stebuklais. Jie pasiekia visos žemės karalius ir telkia juos didžiosios Visagalio Dievo dienos karui.
Apreiškimo knygos apžvalga (2 dalis)
16:13–16. „Netyrosios dvasios“ – tai demonų propaganda, nuteikianti žemės karalius prieš Jehovą ir neleidžianti jiems susivokti, kai išpilami septyni Dievo rūstybės dubenys (Mt 24:42, 44).
(Apreiškimo 16:21) Iš dangaus ant žmonių pasipylė kruša – ėmė kristi didžiuliai talento svorio ledo luitai. Žmonės dėl krušos piktžodžiavo prieš Dievą, nes ta neganda buvo nepaprastai sunki.
„Artėja jūsų išvadavimas“
9 „Gerosios naujienos apie Dievo karalystę“ tada nebeskelbsime. Tas laikas jau bus praėjęs ir prisiartinęs galas (Mt 24:14). Dievo tauta ims drąsiai skelbti apie nuosprendį, kuris palies visus žmones. Labai tikėtina, iš jų lūpų skambės griežta žinia, kad Šėtono valdomo pasaulio laukia visiška pražūtis. Biblijoje ši žinia prilyginama žemėn krentantiems ledo luitams. Apreiškimo 16:21 sakoma: „Iš dangaus ant žmonių pasipylė didžiulė talento svorio luitų kruša. Žmonės piktžodžiavo Dievui dėl krušos negandos, nes ta neganda buvo nepaprastai sunki.“
GRUODŽIO 23–29 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | APREIŠKIMO 17–19
„Dievo karas, kuris užbaigs visus karus“
(Apreiškimo 19:11) Ir štai atsivėrė dangus ir aš išvydau baltą žirgą. Jo raitelio vardas – Ištikimasis ir Tiesakalbis, jis teisingai teisia ir kovoja.
(Apreiškimo 19:14–16) Raiteliui iš paskos ant baltų žirgų joja dangaus kareivijos, aprengtos balta, švaria, ploniausia lino drobe. 15 Iš jo burnos eina aštrus ilgas kalavijas. Jis smogs juo tautoms ir ganys jas geležine lazda. Taip pat jis mina vynuoges Visagalio Dievo didžios rūstybės vyno spaudykloje. 16 O jam ant drabužio, ant šlaunies, užrašytas vardas „karalių Karalius ir viešpačių Viešpats“.
Armagedonas – Dievo karas, kuris užbaigs visus karus
Kol nedorėliai valdo, teisieji negali džiaugtis taika ir saugumu (Patarlių 29:2; Mokytojo 8:9). Sugedę ir nedori žmonės nenori pakeisti savo gyvensenos. Taigi amžiną taiką ir teisingumą bus įmanoma įgyvendinti tik juos pašalinus. „Nedorėlis bus išpirka už teisųjį“, – rašė Saliamonas (Patarlių 21:18, Brb).
Kadangi Teisėjas yra Dievas, galime neabejoti, kad jis teis nešališkai. „Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“ – klausė Abraomas. Jis pats patyrė, kad Jehova visada teisingas! (Pradžios 18:25) Be to, Biblija patikina, kad Jehovai nėra malonu bausti nedorėlius mirtimi; jis tai daro tik nesant kitos išeities (Ezechielio 18:32; 2 Petro 3:9).
it-1-E p. 1146, pstr. 1
Žirgas
Apaštalo Jono regėjime pašlovintas Jėzus Kristus vaizduojamas kaip raitelis, jojantis ant balto žirgo; jam iš paskos ant baltų žirgų joja dangaus kareivijos. Šis regėjimas reiškė, kad Kristaus karas su jo Dievo ir Tėvo Jehovos priešais bus teisingas (Apr 19:11, 14). Viename iš anksčiau matytų regėjimų skirtingi raiteliai ir jų žirgai vaizdavo karaliumi tapusio Kristaus veiksmus, taip pat po to prasidėjusias nelaimes (Apr 6:2–8).
(Apreiškimo 19:19, 20) Ir išvydau žvėrį, žemės karalius ir jų kariuomenes, susibūrusius kariauti su raiteliu, sėdinčiu ant žirgo, ir su jo kariuomene. 20 Žvėris buvo sugautas, o kartu su juo ir netikras pranašas, kuris jo akivaizdoje darė stebuklus ir jais klaidino žmones, kad tie leistųsi paženklinami žvėries žyme ir garbintų jo statulą. Juodu buvo gyvi įmesti į ugnies ežerą su degančia siera.
re-E p. 286, pstr. 24
Karaliaus pergalė Armagedone
24 Iš jūros išniręs žvėris su septyniomis galvomis ir dešimčia ragų, simbolizuojantis Šėtono politinę organizaciją, nueina į nebūtį, o kartu su juo ir netikras pranašas, septintoji pasaulinė galybė (Apreiškimo 13:1, 11–13; 16:13). Jie dar „gyvi“, tai yra drauge tebeveikiantys prieš Dievo tautą žemėje, įmetami į „ugnies ežerą“. Ar tai tikras ugnies ežeras? Ne, kaip ir žvėris bei netikras pranašas nėra gyvūnai tiesiogine prasme. Ugnies ežeras simbolizuoja visišką, galutinį sunaikinimą – vietą, iš kurios negrįžtama. Vėliau ten bus įmesti mirtis ir Hadas, taip pat Velnias (Apreiškimo 20:10, 14). Tai tikrai ne ugninis pragaras, kur amžinai kankinami nedorėliai, nes Jehovai atgrasi net mintis apie tokią vietą (Jeremijo 19:5; 32:35; 1 Jono 4:8, 16).
(Apreiškimo 19:21) O visus kitus raitelis, sėdintis ant žirgo, išžudė kalaviju, einančiu iš jo burnos. Ir visi paukščiai prisilesė jų mėsos.
re-E p. 286, pstr. 25
Karaliaus pergalė Armagedone
25 Taip pat visus kitus, kas nebuvo tiesiogiai susiję su valdžia, bet nenorėjo atsiskirti nuo šio nepataisomai sugedusio pasaulio, „raitelis, sėdintis ant žirgo, išžudė kalaviju, einančiu iš jo burnos“. Jėzus paskelbs juos vertus mirties. Kadangi nerašoma, kad jie bus įmesti į ugnies ežerą, ar galima manyti, jog jų laukia prikėlimas? Niekur nepaminėta, kad tie, ką tuomet nubaus Jehovos skirtas Teisėjas, bus prikelti. Kaip Jėzus pats sakė, visi, kas nėra „avys“, eis „į amžinąją ugnį, paruoštą Velniui ir jo angelams“ – „bus nubausti amžina mirtimi“ (Mato 25:33, 41, 46). Tai bus „teismo ir bedievių žmonių pražūties dienos“ kulminacija (2 Petro 3:7; Nahumo 1:2, 7–9; Malachijo 4:1).
Ką vertinga radome
(Apreiškimo 17:8) Žvėries, kuris buvo ir kurį matei, nebėra. Vis dėlto jis išlips iš bedugnės; paskui nueis į pražūtį. O žemės gyventojai, kurių vardai neįrašyti gyvenimo knygoje, paruoštoje nuo pasaulio užgimimo, stebėsis matydami, kad žvėris buvo, paskui pradingo ir vėl pasirodė.
re-E p. 247–248, pstr. 5–6
Atskleidžiamas slėpinys
5 „Žvėries, kuris buvo [...], nebėra.“ Žvėris egzistavo kaip Tautų Sąjunga nuo 1920-ųjų sausio 10-osios; tai organizacijai įvairiu metu priklausė 63 šalys. Ilgainiui iš jos pasitraukė Japonija, Vokietija ir Italija, o Tarybų Sąjunga buvo pašalinta. 1939-ųjų rugsėjį Vokietijos diktatorius nacistas pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Nesugebėjusi pasaulyje išlaikyti taikos, Tautų Sąjunga nugrimzdo į neveiklumo bedugnę. 1942 metais ji jau nebevaidino jokio vaidmens pasaulinėje arenoje. Kaip tik tuo svarbiu momentu – ne anksčiau ir ne vėliau – Jehova savo tautai atskleidė visą šio regėjimo reikšmę! Teokratinio kongreso „Naujasis pasaulis“ metu N. H. Noras paskelbė, jog, kaip ir išpranašauta, „žvėries [...] nebėra“. Tada paklausė: „Ar Tautų Sąjunga bedugnėje ir liks?“ Cituodamas Apreiškimo 17:8 jis atsakė: „Pasaulio tautų sąjunga vėl pasirodys.“ Taip ir įvyko – pranašiškas Jehovos Žodis dar kartą pasitvirtino!
Išlipa iš bedugnės
6 Skaisčiai raudonas žvėris tikrai išlipo iš bedugnės. 1945-ųjų birželio 26-ąją San Franciske (JAV) skambant fanfaroms 50 valstybių balsavo už Jungtinių Tautų Chartijos priėmimą. Jungtinių Tautų Organizacijos tikslas – palaikyti tarptautinę taiką bei saugumą. Tarp Tautų Sąjungos ir JT nemažai panašumų. Leidinyje The World Book Encyclopedia sakoma: „Kai kuriais atžvilgiais JT primena Tautų Sąjungą, įkurtą po Pirmojo pasaulinio karo [...]. Daugelis valstybių, įkūrusių JT, anksčiau buvo įkūrusios Tautų Sąjungą. Abiejų organizacijų tikslas – palaikyti taiką tarp šalių. Tiek JT, tiek Tautų Sąjungos valdymo organai panašūs.“ Taigi JT yra atgijęs skaisčiai raudonas žvėris. Dabar šią organizaciją sudaro apie 190 valstybių, daug daugiau lyginant su Tautų Sąjungos 63 narėmis. Be to, JT prisiėmė daug didesnių įsipareigojimų nei jos pirmtakė.
(Apreiškimo 17:16, 17) Dešimt ragų, kuriuos matei, ir žvėris ims nekęsti paleistuvės, apiplėš ją ir nuogai išrengs, ės jos kūną ir ją sudegins, 17 mat Dievas paskatino jų širdis įvykdyti jo sumanymą – įvykdyti savo pačių siekį ir atiduoti savo karalystę valdyti žvėriui, kol Dievo žodžiai išsipildys.
Jehova apreiškia, „kas turi įvykti netrukus“
17 Klaidingos religijos vis dėlto pačios savaime neišnyks. Paleistuvė ir toliau rodys savo galią, mėgins priversti žemės karalius jai paklusti. Tačiau netrukus valdžioje esančius asmenis Dievas paskatins „įvykdyti jo mintį“. (Perskaityk Apreiškimo 17:16, 17.) Šėtono sistemos politiniai elementai, veikiantys per Jungtines Tautas, gavę tokią mintį nuo Jehovos, puls klaidingas religijas. Jie išplėš didžiosios Babelės turtus, sunaikins visą jos galybę. Prieš keletą dešimtmečių vargu ar kas būtų pagalvojęs, kad taip galėtų nutikti. Bet šiandien paleistuvė ant skaisčiai raudono žvėries nugaros jau vos besilaiko. Ir iš savo vietos ji žemėn švelniai nenusliuogs. Žvėris ją staigiai parblokš ir sudraskys (Apr 18:7, 8, 15–19).
GRUODŽIO 30–SAUSIO 5 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | APREIŠKIMO 20–22
„Štai aš visa darau nauja“
(Apreiškimo 21:1) Ir išvydau naują dangų ir naują žemę. Ankstesnis dangus ir ankstesnė žemė buvo pranykę, nebeliko ir jūros.
re-E p. 301, pstr. 2
Naujas dangus ir nauja žemė
2 Daug šimtmečių anksčiau, negu gyveno Jonas, Jehova Izaijui pasakė: „Štai aš kuriu naują dangų ir naują žemę. Tai, kas buvo, pasimirš, išdils iš širdies“ (Izaijo 65:17; 66:22). Ši pranašystė pirmą kartą išsipildė 537 m. p. m. e., kai iš Babilono žydai sugrįžo į Jeruzalę po 70 tremties metų. Tuo metu jie sudarė apvalytą visuomenę, „naują žemę“, valdomą naujos valdžios, arba „naujo dangaus“. Pasak apaštalo Petro, ši pranašystė pildysis dar kartą. 2 Petro 3:13 rašoma: „Mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas, nes jis tai pažadėjo.“ O Jonas paaiškino, kad šis pažadas išsipildys Viešpaties dieną. „Ankstesnis dangus ir ankstesnė žemė“, Šėtono įkurta santvarka su jo ir demonų veikiamomis valdžios struktūromis, pranyks. Neliks ir neramios nedorų, maištingų žmonių „jūros“. Visa tai pakeis „naujas dangus ir nauja žemė“ – nauja visuomenė, valdoma naujos valdžios, Dievo Karalystės. (Palygink su Apreiškimo 20:11.)
(Apreiškimo 21:3, 4) Tada išgirdau nuo sosto garsiai sakant: „Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis gyvens su jais ir jie bus jo tauta. Pats Dievas bus su jais. 4 Jis nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių, ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo.“
„Štai aš visa darau nauja“
„[Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių“ (Apreiškimo 21:4). Apie kokias ašaras čia kalbama? Ne apie džiaugsmo ašaras ir ne apie tas, kurios vilgo ir saugo akis. Ne. Dievas žada nušluostyti iš skausmo ir sielvarto riedančias ašaras. Jis ne šiaip jas nubrauks, bet pašalins priežastis, dėl kurių dabar verkiame, – skausmą ir kančias.
„Nebebus mirties“ (Apreiškimo 21:4). Argi ne mirtis yra tas priešas, dėl kurio kaltės žmonės išlieja daugiausia sielvarto ašarų? Jehova jam paklusnius žmones iš mirties gniaužtų išvaduos. Kaip? Pašalindamas tikrąją mirties priežastį – iš Adomo paveldėtą nuodėmę (Romiečiams 5:12). Dėl Jėzaus išperkamosios aukos Jehova padės nuolankiems žmonėms pasiekti tobulybę. Tada „kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis“ (1 Korintiečiams 15:26). Dievui ištikimi žmonės galės gyventi amžinai ir džiaugtis gera sveikata – kaip jis ir buvo sumanęs iš pat pradžių.
„Nebebus [...] nei skausmo“ (Apreiškimo 21:4). Kokio skausmo daugiau nebebus? Psichinio, emocinio, fizinio skausmo, kurį kenčiame dėl įgimtos nuodėmės ir netobulumo, – skausmo, kuris milijonams žmonių apkartina gyvenimą.
(Apreiškimo 21:5) O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja.“ Ir pridūrė: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri.“
Jehova – tiesos Dievas
14 Svarbu atsakingai priimti tai, ką per savo Žodį mums kalba Jehova. Jis yra toks, koks sako esąs, ir padarys, ką žada. Turime daugybę priežasčių pasitikėti Dievu. Galime neabejoti Jehovos sprendimu ‘atmokėti tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijai’. (2 Tesalonikiečiams 1:8) Taip pat galime pasikliauti Jehova, tvirtinančiu, kad jis myli tuos, kurie siekia teisingumo, žadančiu amžinąjį gyvenimą tiems, kas rodo tikėjimą, sakančiu, jog pašalins sielvartą, aimanas, net mirtį. Pastarojo pažado patikimumą Jehova pabrėžė liepdamas apaštalui Jonui: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri.“ (Apreiškimo 21:4, 5; Patarlių 15:9; Jono 3:36)
Ką vertinga radome
(Apreiškimo 20:5) (Kiti mirusieji neatgijo, kol nepasibaigė 1000 metų.) Tai pirmasis prikėlimas.
it-2-E p. 249, pstr. 2
Gyvybė, gyvenimas
Uždrausdamas Adomui valgyti nuo gero ir blogo pažinimo medžio Dievas leido jam suprasti, kad jeigu bus klusnus, nemirs (Pr 2:17). Ateityje, kai mirtis, paskutinis žmonijos priešas, bus sunaikinta, žmogaus kūnas nebepatirs nuodėmės poveikio, vedančio į mirtį. Jam niekada nereikės mirti (1 Kor 15:26). Mirtis bus sunaikinta baigiantis Kristaus valdymui, kuris, kaip rodo Apreiškimo knyga, truks 1000 metų. Apie asmenis, tapusius karaliais ir kunigais su Kristumi, pasakyta: „Jie atgijo ir karaliavo su Kristumi 1000 metų.“ Toliau rašoma: „Kiti mirusieji neatgijo, kol nepasibaigė 1000 metų.“ Žodžiais „kiti mirusieji“, matyt, vadinami žmonės, kurie gyvens to tūkstantmečio pabaigoje, tačiau dar prieš tai, kai Šėtonas bus išleistas iš bedugnės ir užtrauks žmonijai paskutinį išbandymą. Iki Kristaus valdymo Tūkstantmečio pabaigos žmonės žemėje taps tobuli – tokie, kokie Adomas ir Ieva buvo prieš nusidėdami. Tie, kurie atlaikys iš bedugnės trumpam išleisto Šėtono sukeltą išbandymą, galės džiaugtis tobulu gyvenimu amžinai (Apr 20:4–10).
(Apreiškimo 20:14, 15) O mirtis ir Hadas buvo įmesti į ugnies ežerą. Ugnies ežeras yra antroji mirtis. 15 Kas nebuvo įrašytas gyvenimo knygoje, tas buvo įmestas į ugnies ežerą.
it-2-E p. 189–190
Ugnies ežeras
Šis pasakymas, pavartotas tik Apreiškimo knygoje, turi perkeltinę reikšmę. Ką jis vaizduoja, paaiškinama pačioje Biblijoje: „Ugnies ežeras yra antroji mirtis“ (Apr 20:14; 21:8).
Perkeltinė ugnies ežero reikšmė tampa dar akivaizdesnė pažvelgus į kitų Apreiškimo knygos eilučių, kuriose jis minimas, kontekstą. Pasakyta, jog mirtis bus įmesta į ugnies ežerą (Apr 19:20; 20:14). Aišku, mirtis negali būti sudeginta tiesiogine prasme. Be to, į ugnies ežerą bus įmestas Velnias, nematoma dvasinė esybė. Jis yra dvasia, taigi ugnis jam negali pakenkti (Apr 20:10; palygink su Iš 3:2 ir Ts 13:20).
Kadangi ugnies ežeras reiškia „antrąją mirtį“, ir Apreiškimo 20:14 sakoma, jog į jį bus įmesti „mirtis ir Hadas“, tas ežeras tikrai negali vaizduoti nei iš Adomo paveldėtos mirties (Rom 5:12), nei Hado (Šeolo). Taigi jis yra kitokios mirties simbolis – tokios, iš kurios negrįžtama, nes niekur nerašoma, kad „ežeras“ būtų atidavęs esančiuosius jame, o apie mirtį, paveldėtą iš Adomo, ir Hadą (Šeolą) pasakyta, jog jie atidavė savo mirusiuosius (Apr 20:13). Į ugnies ežerą įmetami tie, kas neįrašyti „gyvenimo knygoje“ – neatgailaujantys Dievo visavaldystės priešininkai; tai reiškia jų amžiną pražūtį, arba antrąją mirtį (Apr 20:15).