Efeziečiams
4 Todėl aš, kalinys Viešpatyje, jus maldauju: elkitės kaip verta pašaukimo, kuriuo buvote pašaukti, 2 su visu nuolankumu ir romumu, su kantrybe, iš meilės būkite vieni kitiems pakantūs, 3 uoliai stenkitės išlaikyti dvasios vienybę — esate susieti taikos saitu. 4 Vienas kūnas ir viena dvasia, kaip ir buvote pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį; 5 vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas; 6 vienas visų Dievas ir Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.
7 O malonė kiekvienam iš mūsų suteikta pagal Kristaus dovanos saiką. 8 Todėl jis sako: „Pakildamas aukštyn, jis nusivedė belaisvių, davė žmones dovanų.“ 9 Ką gi reiškia „pakilo“, jeigu ne tai, kad jis buvo ir nusileidęs į žemesniąsias sritis, tai yra į žemę? 10 Tas, kuris nusileido, yra tas pats, kuris ir pakilo — daug aukščiau už visus dangus, kad suteiktų viskam pilnatvę.
11 Ir jis davė vienus būti apaštalais, kitus pranašais, kitus evangelizuotojais, kitus ganytojais ir mokytojais 12 šventiesiems taisyti, tarnystės darbui, Kristaus kūnui ugdyti, 13 kol visi pasieksime tikėjimo ir Dievo Sūnaus aiškaus pažinimo vienybę, tapsime kaip subrendęs vyras, tokio ūgio, koks Kristus buvo savo pilnatvėje, 14 kad nebebūtume maži vaikai, blaškomi bangų ir nešiojami visokių mokymo vėjų — žmonių suktybės, gudriai rezgamų klaidinimų. 15 Verčiau kalbėdami tiesą su meile aukime visais atžvilgiais į tą, kuris yra galva, į Kristų. 16 Iš jo visas kūnas, jungiamas į darnią visumą ir saistomas visų sąnarių, atliekančių savo darbą atitinkamai, pagal kiekvieno nario veikimą, pats save augina, kad ugdytųsi meilėje.
17 Tad štai ką sakau ir liudiju Viešpatyje: jūs nebesielkite, kaip dėl savo proto tuštybės elgiasi tautos. 18 Jų suvokimas aptemęs, jie nutolę nuo Dievo gyvenimo dėl juose esančio neišmanymo, dėl savo širdžių užkietėjimo. 19 Visiškai praradę doros jausmą, jie atsidavė įžūlumui daryti visokį netyrumą su godulyste.
20 O jūs Kristų pažinote ne tokį, 21 jeigu išties jį girdėjote ir jame buvote išmokyti — tiesa yra Jėzuje, — 22 kad reikia nusivilkti senąjį žmogų, kuriam būdinga ankstesnė elgsena ir kurį gadina apgaulingi troškimai, 23 ugdytis naują proto nuostatą* 24 ir apsivilkti naująjį žmogų, sukurtą pagal Dievą tiesos teisume ir ištikimybėje.
25 Tad atsisakę melo kiekvienas kalbėkite savo artimui tiesą, nes esame vieni kitų nariai. 26 Rūstaukite, vis dėlto nenusidėkite, — tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės. 27 Ir neduokite vietos Velniui. 28 Kas vagia, tegul liaujasi vogęs, verčiau tegul pluša, savo rankomis gerą darbą darydamas, kad turėtų kuo pasidalyti su stokojančiu. 29 Joks pašvinkęs žodis teneišeina iš jūsų lūpų, bet vien kas gera — kas prireikus ugdo, kad būtų naudinga klausytojams. 30 Ir neliūdinkite Dievo šventosios dvasios, kuria esate užantspauduoti išpirkimo dienai.
31 Visokia pagieža, pyktis, rūstybė, riksmai ir užgauliojimai teatitolsta nuo jūsų kartu su visokia blogybe. 32 Būkite vieni kitiems malonūs, jautrios širdies, mielai atleiskite vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums mielai atleido.