Skaičių

21 Kanaaniečių miesto Arado karalius,+ gyvenantis Negebe, išgirdo, kad izraelitai keliauja Atarimų keliu. Jis užpuolė juos ir kai kuriuos paėmė į nelaisvę. 2 Užtat izraelitai davė tokį įžadą Jehovai: „Jeigu atiduosi šitą tautą mums į rankas, mes sunaikinsime jų miestus.“ 3 Jehova išklausė prašymą ir atidavė jiems kanaaniečius. Izraelitai išžudė juos ir sunaikino jų miestus, todėl ta vieta buvo pavadinta Horma*.+

4 Norėdami aplenkti Edomo žemes,+ izraelitai nuo Horo kalno+ leidosi Raudonosios jūros keliu. Žmonės labai nuvargo kelionėje 5 ir ėmė burnoti prieš Dievą ir Mozę.+ Jie sakė Mozei: „Kodėl mus išvedei iš Egipto? Kad pražudytum šitoje dykumoje? Čia nėra nei maisto, nei vandens!+ O ta niekam tikusi duona mums jau nusibodo!“+ 6 Dėl to Jehova ant izraelitų užleido nuodingų* gyvačių ir jų įgelti mirė daug žmonių.+

7 Izraelitai atėjo pas Mozę ir prašė: „Nusidėjome burnodami prieš Jehovą ir tave.+ Užtark mus Jehovos akivaizdoje, kad jis gelbėtų mus nuo gyvačių.“ Mozė meldėsi žmonių vardu,+ 8 ir Jehova tarė: „Padirbk gyvatę ir pritvirtink prie stulpo. Kiekvienas, kuriam bus įgelta, norėdamas likti gyvas turės į ją pažvelgti.“ 9 Mozė tuojau iš vario padarė gyvatę+ ir iškėlė ją ant stulpo.+ Įgeltas žmogus, jei pažvelgdavo į tą varinę gyvatę, likdavo gyvas.+

10 Po šių įvykių izraelitai patraukė toliau ir apsistojo Obotuose.+ 11 Iš Obotų atėjo į dykumą, plytinčią rytuose priešais Moabą, ir įsirengė stovyklą Ije Abarimuose.+ 12 Iš ten leidosi toliau ir pasiekę Zeredo slėnį*+ vėl įsirengė stovyklą. 13 Paskui savo palapines išskleidė prie Arnono,+ kuris yra dykumoje palei amoritų žemes. (Arnonas yra Moabo riba, skirianti moabitus nuo amoritų.) 14 Todėl ir Jehovos kovų knygoje rašoma apie „Vahebą, esantį Sufoje, ir Arnono slėnius*, 15 apie tarpeklių* šlaitus, kurie tęsiasi iki Aro gyvenviečių ir siekia Moabo ribas“.

16 Tada jie iškeliavo Beero link. Tai šulinys, prie kurio Jehova Mozei paliepė: „Sukviesk žmones, duosiu jums vandens.“

17 Ir izraelitai giedojo:

Paskui iš dykumos jie patraukė į Mataną, 19 iš Matanos – į Nahalielį, iš Nahalielio – į Bamotus.+ 20 Iš Bamotų jie nukeliavo į slėnį Moabo žemėje,+ papėdėje Pisgos,+ nuo kurios viršūnės atsiveria vaizdas į Ješimoną*.+

21 Tada izraelitai siuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną su tokiu prašymu:+ 22 „Leisk mums eiti per tavo žemes. Nesuksime į laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš jūsų šulinių. Eisime Karaliaus vieškeliu, kol pereisime visą tavo kraštą.“+ 23 Bet Sihonas neleido izraelitams eiti per jo žemę. Jis subūrė visus savo žmones ir išėjo į dykumą pastoti izraelitams kelio. Atžygiavęs iki Jahaco, Sihonas puolė izraelitus,+ 24 bet šie nugalėjo jį kalaviju+ ir užėmė jo žemes+ nuo Arnono+ iki Jaboko,+ iki pat Amono ribų, iki Jazero,+ esančio Amono pakraštyje.+

25 Izraelitai užėmė visus amoritų+ miestus ir juose apsigyveno – tiek Hešbone, tiek aplinkiniuose miesteliuose. 26 Hešbonas buvo amoritų karaliaus Sihono miestas. Sihonas anksčiau kariavo su Moabo karaliumi ir buvo atėmęs iš jo visas žemes iki pat Arnono. 27 Taip radosi šie pajuokiami žodžiai:

29 Vargas tau, Moabai! Galas jums, Kemošo+ žmonės!

Pavertė bėgliais jis savo sūnus, dukras – belaisvėmis Sihono, valdovo amoritų.

31 Taigi izraelitai kūrėsi amoritų krašte. 32 Mozė pasiuntė vyrus išžvalgyti Jazero.+ Izraelitai užėmė aplinkinius miestelius ir išvarė ten gyvenančius amoritus. 33 Tada jie pasuko Bašano keliu. Bašano karalius Ogas+ išėjo su visa savo kariuomene ir stojo į mūšį su izraelitais prie Edrėjo.+ 34 Jehova Mozei pasakė: „Nebijok jo.+ Jį patį, visus jo žmones ir žemes aš atiduosiu į tavo rankas.+ Su juo pasielgsi taip, kaip su amoritų karaliumi Sihonu, gyvenusiu Hešbone.“+ 35 Izraelitai užmušė Ogą, jo sūnus, išžudė visus jo žmones – nepaliko gyvo nė vieno+ – ir užėmė jo žemes.+