Galia naikinti. „Jehova – galingas kovotojas“

1–3. a) Kokia grėsmė buvo iškilusi izraelitams? b) Kaip Jehova kovojo už savo tautą?

IZRAELITAI spąstuose: iš šonų dunkso stačios uolos, priekyje banguoja jūra, iš paskos grėsmingai artėja kraujo ištroškusi egiptiečių kariuomenė.a Tačiau Mozė išsigandusius izraelitus drąsina: „Pats Jehova kovos už jus“ (Išėjimo 14:14).

² Nors Mozė tuo tvirtai tikėjo, panašu, kad jis vis tiek šaukėsi Jehovos. Ir Jehova atsiliepė: „Kodėl manęs šaukiesi? [...] Pakelk savo lazdą virš jūros ir perskirk ją“ (Išėjimo 14:15, 16). Pamėgink įsivaizduoti, kas vyksta paskui. Jehova duoda angelui, einančiam izraelitų priešakyje, įsakymą ir debesies stulpas persikelia į užnugarį, tada tikriausiai išsiplečia ir pastoja egiptiečiams kelią (Išėjimo 14:19, 20; Psalmyno 105:39). Mozė ištiesia ranką. Staiga ima pūsti smarkus vėjas ir jūra prasiskiria. Vandenys abiejose pusėse stebuklingai sustingsta ir stovi lyg kokios sienos. Atsiveria takas – toks platus, kad juo gali eiti visa tauta (Išėjimo 14:21; 15:8).

³ Išvydęs tokį stebuklą, faraonas turėjo įsakyti kariuomenei grįžti namo. Tačiau išdidumo apakintas jis pradeda puolimą (Išėjimo 14:23). Egiptiečiai metasi izraelitus vytis. Bet netrukus jų kovos vežimų ratai nusimauna ir karių gretos pakrinka. Vos tik izraelitai pasiekia krantą, Jehova Mozei liepia: „Ištiesk ranką virš jūros, kad vandenys sugrįžtų ir užlietų egiptiečius, jų kovos vežimus ir raitininkus.“ Mozei taip ir padarius, vandens sienos griūva ir faraonas su visa savo kariuomene nugrimzta į jūros gelmes (Išėjimo 14:24–28; Psalmyno 136:15).

 4. a) Ką Jehova parodė prie Raudonosios jūros? b) Kaip kai kurie žmonės jaučiasi dėl to, kad savo galia Dievas kartais naudojasi naikinti ir griauti?

⁴ Izraelio tautos išgelbėjimas prie Raudonosios jūros – išties įsimintinas Jehovos stebuklas. Ten jis parodė, kad yra „galingas kovotojas“ (Išėjimo 15:3). Taip, kartais Jehovai tenka stoti į kovą, kariauti. Kokios mintys dėl to tau ateina į galvą? Karai žmonėms sukelia daug skausmo ir kančių, tad kai kuriems nesinori artintis prie Dievo, kuris naudojasi savo galia naikinti ir griauti.

5, 6. a) Kodėl Jehova pagrįstai vadinamas „kareivijų Viešpačiu“? b) Kuo Dievo karai skiriasi nuo žmonių karų?

⁵ Biblijoje Jehova dažnai vadinamas „kareivijų Viešpačiu“. Hebrajiškojoje jos dalyje šis titulas pavartotas apie 260 kartų, o graikiškojoje – 2 kartus (1 Samuelio 1:11). Visatos Valdovas vadovauja didžiulei angelų kariuomenei (Jozuės 5:13–15; 1 Karalių 22:19). Angelai, kaip žinome, yra nepaprastai galingi, jie gali lengvai susidoroti su Dievo priešais (Izaijo 37:36). Aišku, galvoti apie tai, kad Dievas gali atimti žmogui gyvybę, nesinori. Bet reikia nepamiršti: Dievo karai, kitaip nei žmonių kariniai konfliktai, nėra beprasmiai. Karo vadai ir politiniai vadovai dažnai teisinasi, kad kariauja dėl kilnių tikslų. Tačiau tiesa ta, kad žmonių karų varomoji jėga visada būna godumas ir savanaudiškumas.

⁶ Jehovos nevaldo emocijos. Pakartoto Įstatymo 32:4 rašoma: „Jis – Uola, jo darbai tobuli, visi jo keliai teisingi. Dievas ištikimas, nėra jame neteisybės, jis teisus ir teisingas.“ Nevaldomas įniršis, žiaurumas ir smurtas Dievo Žodyje smerkiamas (Pradžios 49:7; Psalmyno 11:5). Jehova nieko nedaro be priežasties. Savo galia naikinti jis naudojasi itin retais atvejais – tada, kai nemato kitos išeities. Per pranašą Ezechielį jis pasakė: „Aš nenoriu, kad nedorėlis mirtų – tai visavaldžio Jehovos žodis, – noriu, kad jis atgailautų dėl to, ką darė, ir būtų gyvas“ (Ezechielio 18:23).

7, 8. a) Kokią klaidingą išvadą padarė Jobas? b) Kaip Elihuvas Jobą pataisė? c) Ko galime pasimokyti iš to, kas nutiko Jobui?

⁷ Dėl kokių tad priežasčių Jehova kartais siunčia pražūtį? Prieš atsakydami prisiminkime pasakojimą apie Jobą. Šėtonas metė Jehovai iššūkį. Jis iškėlė abejonę, ar Jobas – ir apskritai bet kuris žmogus – per išbandymus liks Dievui ištikimas. Jehova iššūkį priėmė ir leido Jobą išbandyti. Ką šiam vyrui teko ištverti? Jis prarado vaikus, turtą, taip pat susirgo sunkia liga (Jobo 1:1–2:8). Nežinodamas, kodėl visa tai jam nutiko, Jobas padarė klaidingą išvadą, kad tai Dievo bausmė. Jis jautėsi taip, lyg Dievas būtų į jį nusitaikęs ir laikytų savo priešu (Jobo 7:20; 13:24).

⁸ Jaunas vyras, vardu Elihuvas, padėjo Jobui suprasti, kad šis mąsto klaidingai: „Nejaugi savo teisumu esi toks tikras, kad sakai: ‘Už Dievą aš esu teisesnis’?“ (Jobo 35:2). Taip, manyti, kad ką nors žinome geriau už Dievą ar kad jis vienu ar kitu atveju elgiasi neteisingai, būtų neprotinga. „Neįmanoma, kad Dievas bloga darytų, kad Visagalis neteisingai elgtųsi“, – pasakė Elihuvas. Vėliau pridūrė: „Ne mums suvokti Visagalį. Nors ir labai galingas, nei savo teisingumo, nei teisumo didžio jis nepamina“ (Jobo 34:10; 36:22, 23; 37:23). Taigi galime neabejoti: jei Dievas imasi kovoti, tam jis turi labai rimtų priežasčių. Turėdami tai omenyje apsvarstykime, kodėl taikos ir ramybės Dievas kartais tampa kovotoju (1 Korintiečiams 14:33).

 9. Kodėl Dievas, būdamas šventas, kartais tampa galingu kovotoju?

⁹ Pavadinęs Dievą galingu kovotoju, Mozė jį šlovino ir sakė: „Kas gi iš dievų prilygtų tau, Jehova? Kas galėtų taip didingai apreikšti savo šventumą kaip tu?“ (Išėjimo 15:11). O štai ką rašė pranašas Habakukas: „Tavo akys per tyros žvelgti į blogį, nedorybės tu negali pakęsti“ (Habakuko 1:13). Jehova ne tik kupinas meilės. Jis yra šventas, teisus ir teisingas Dievas ir būtent dėl to kartais stoja į kovą (Izaijo 59:15–19; Luko 18:7). Taigi imdamasis kovos veiksmų Jehova savo tyrumo ir šventumo nesuteršia. Priešingai, taip jis parodo, kad yra šventas (Išėjimo 39:30).

10. Koks yra vienintelis būdas padaryti galą priešiškumui, apie kurį išpranašauta Pradžios 3:15, ir ką tai reikš Dievo tarnams?

¹⁰ Prisiminkime, kas nutiko po to, kai pirmieji žmonės, Adomas ir Ieva, sulaužė Dievo jiems duotą įsakymą (Pradžios 3:1–6). Jeigu Jehova į jų maištingą poelgį būtų žiūrėjęs pro pirštus ir nieko nedaręs, būtų praradęs savo kaip visatos Valdovo autoritetą. Kadangi yra teisingas Dievas, jis privalėjo Adomą su Ieva nubausti mirtimi (Romiečiams 6:23). Jehova numatė, kad tarp jo tarnų ir Šėtono šalininkų kils priešiškumas (Pradžios 3:15; Apreiškimo 12:9). Taip pat žinojo: susiklosčiusią padėtį jis galės pakeisti tik sunaikindamas Šėtoną (Romiečiams 16:20). Jehovos tarnams tai bus tikras palaiminimas – Šėtonas žmonių nebeklaidins ir žemė taps tikru rojumi (Mato 19:28). Kol tai įvyks, Šėtono šalininkai persekios Dievo tarnus ir visaip jiems kenks. Todėl Jehova kartais turės įsikišti.

11. Kodėl Dievas nusprendė sukelti visuotinį tvaną?

¹¹ Vienas ryškus to pavyzdys – Nojaus dienų tvanas. Pradžios 6:11, 12 rašoma: „Žemė Dievo akivaizdoje buvo sugedusi, pilna smurto. Dievas žvelgė į žemę ir matė, kokia ji sugedusi, kaip visi žmonės yra iškraipę savo kelius.“ Ar galėjo Dievas leisti nedoriems žmonėms susidoroti su gerais žmonėmis, kurių anuomet buvo likę vos keletas? Ne. Jehova nematė kitos išeities, kaip tik sukelti tvaną, kad smurtingų ir nedorų žmonių žemėje neliktų.

12. a) Ką Jehova pažadėjo Abraomui? b) Kodėl amoritai buvo verti mirties?

¹² Panašiai buvo su kanaaniečiais. Jehova pažadėjo Abraomui, kad iš jo kils palikuonis, per kurį bus palaimintos visos žemės tautos. Kad savo žodį ištesėtų, Dievas nusprendė atiduoti Abraomo palikuoniams amoritų apgyventą Kanaano kraštą. Ar toks Dievo sprendimas buvo teisingas? Jehova Abraomui pasakė, kad savo žemėse amoritai galės gyventi dar 400 metų, – kol prisipildys jų nedorumo saikas (Pradžios 12:1–3; 13:14, 15; 15:13, 16; 22:18).b Per tuos metus amoritai darėsi vis nedoresni. Kanaanas virto stabmeldžių, žmogžudžių ir iškrypėlių kraštu (Išėjimo 23:24; 34:12, 13; Skaičių 33:52). Jo gyventojai savo dievams net aukojo vaikus. Argi galėjo Jehova, šventas Dievas, leisti, kad jo tauta gyventų tarp tokių moraliai sugedusių žmonių? Ne. Jis paskelbė: „Jų kraštas yra suterštas. Jo gyventojus už tokį paklydimą aš nubausiu ir kraštas juos išvems“ (Kunigų 18:21–25). Tačiau Jehova nebaudė kanaaniečių beatodairiškai. Tų, kurių širdis buvo gera ir nuostata teisinga, pavyzdžiui, Rahabos ir gibeoniečių, jis pasigailėjo (Jozuės 6:25; 9:3–27).

13, 14. a) Kodėl Jehova turėjo ginti savo vardą? b) Kaip sykį Jehova apgynė savo vardą?

¹³ Jehova yra šventas, todėl jo vardas irgi šventas (Kunigų 22:32). Jėzus mokė savo mokinius melsti: „Tebūna šventu laikomas tavo vardas“ (Mato 6:9). Kaip žinome, Šėtonas Jehovos gerą vardą apjuodino, iškėlė abejones dėl to, ar Jehova yra geras valdovas. Taip pat pakurstė pirmuosius žmones sulaužyti Dievo duotą įsakymą. Tokio šmeižto ir neklusnumo Jehova negalėjo nepaisyti. Savo gerą vardą jis turėjo apginti (Izaijo 48:11).

¹⁴ Vėl prisiminkime izraelitus. Kol jie vergavo Egipte, Dievo pažadas per Abraomo palikuonį palaiminti visas žemės tautas atrodė tik tušti žodžiai. Tačiau Jehova savo gerą vardą apgynė – izraelitus išlaisvino ir subūrė į tautą. Apie tai pranašas Danielius maldoje kalbėjo: „Jehova, mūsų Dieve, kuris galinga ranka išvedei savo tautą iš Egipto žemės ir savo vardą taip išgarsinai, kad jis žinomas iki šiandien!“ (Danieliaus 9:15).

15. Kodėl Jehova išvadavo žydus iš Babilonijos nelaisvės?

¹⁵ Tuo metu, kai Danielius meldėsi, Jehovai vėl reikėjo imtis veiksmų, kad apgintų savo vardą. Žydai vėl buvo atsidūrę nelaisvėje, šįkart Babilonijoje, ir juos reikėjo vaduoti. Iš Jeruzalės tebuvo likę griuvėsiai. Pranašas Danielius žinojo, kad sugrąžindamas žydus į gimtą kraštą Jehova savo vardą išaukštintų, todėl meldė: „Jehova, atleisk! Jehova, pažvelk į mus ir veik! Dėl paties savęs nedelsk, mano Dieve, nes tavo miestas ir tavo tauta vadinami tavuoju vardu“ (Danieliaus 9:18, 19).

16. Ar tai, kad Jehovai rūpi apginti savo vardą, reiškia, kad jis susitelkęs tik į save? Paaiškink.

¹⁶ Kadangi Jehovai labai rūpi apginti savo vardą, kas nors galėtų pagalvoti, kad jis nejautrus ir susitelkęs tik į save. Ar taip ir yra? Ne. Jehova imasi ginti savo vardą dėl to, kad yra šventas ir teisingas. Tas pats šventumas ir teisingumas skatina jį ginti ir savo tarnus. Štai Pradžios 14 skyriuje rašoma apie tai, kad keturi karaliai pagrobė Abraomo sūnėną Lotą su šeima. Dievo padedamas Abraomas sutriuškino kur kas stipresnius priešus. Tikriausiai ši pergalė buvo pirmoji, įrašyta „Jehovos kovų knygoje“. Joje, ko gero, buvo užfiksuota ir mūšių, apie kuriuos Biblijoje nerašoma (Skaičių 21:14). Daugiau pergalių laukė ateityje.

17. Kas rodo, kad Kanaano žemėje Jehova kovojo už savo tautą? Pateik pavyzdžių.

¹⁷ Prieš pat įžengiant į Kanaano žemę Mozė izraelitus patikino: „Jehova, jūsų Dievas, eis priešaky ir už jus kovos, kaip kovojo Egipte jums visiems matant“ (Pakartoto Įstatymo 1:30; 20:1). Ar taip ir buvo? Mozės įpėdinio Jozuės, teisėjų ir dievobaimingų Judo karalių laikais Jehova kovojo už savo tautą ir dovanojo jai daug įspūdingų pergalių (Jozuės 10:1–14; Teisėjų 4:12–17; 2 Samuelio 5:17–21).

18. a) Kodėl džiaugiamės, kad Jehova nesikeičia? b) Kas įvyks, kai Pradžios 3:15 minimas priešiškumas pasieks kulminaciją?

¹⁸ Jehova nepasikeitė. Jis neišsižadėjo savo tikslo paversti žemę rojumi (Pradžios 1:27, 28). Dievas ir šiandien nekenčia nedorybės. Jis labai myli savo tarnus, tad netrukus stos už juos (Psalmyno 11:7). Greitai Pradžios 3:15 minimas priešiškumas ypač sustiprės ir Dievo priešai pradės aršų puolimą. Kad apgintų savo gerą vardą ir apsaugotų savo tarnus, Jehova vėl taps galingu kovotoju (Zacharijo 14:3; Apreiškimo 16:14, 16).

19. a) Kodėl neturėtume šalintis Dievo dėl to, kad kartais jis naudojasi savo galia naikinti? Pateik pavyzdį. b) Kokius jausmus mums kelia tai, kad Dievas pasiruošęs mus ginti?

¹⁹ Paimkime pavyzdį. Tarkim, šeimą užpuola įsiutęs žvėris. Vyras stoja jos ginti ir žvėrį nudobia. Kaip manai, ar dėl to žmona su vaikais ims bijoti savo gynėjo ir jo šalintis? Priešingai, jie bus labai dėkingi jam už tai, kad juos myli, saugo ir gina. Mums irgi nereikėtų šalintis Dievo dėl to, kad kartais jis naudojasi savo galia naikinti. Tai, kad Jehova gina savo tarnus ir už juos kovoja, turėtų sustiprinti mūsų meilę jam. Suvokdami, kad jis labai galingas, pagarbiai jo bijosime. Tada, kaip rašoma Biblijoje, galėsime „deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime“ (Hebrajams 12:28).

20. Ką ir kodėl svarbu daryti, jei skaitydami Bibliją ne iki galo suprantame, dėl ko Jehova pakilo kovoti?

²⁰ Žinoma, Biblijoje ne kiekvienu atveju pasakyta, kodėl Jehova pakilo kovoti. Vis dėlto galime būti tikri: jis nėra žiaurus ir nesielgia neteisingai – nenaikina ir negriauna be priežasties. Dažnai tam tikrą Biblijos pasakojimą geriau suprantame panagrinėję kontekstą arba paieškoję papildomos informacijos (Patarlių 18:13). O kaip tada, jei vis tiek ne iki galo suprantame, kodėl Jehova vienaip ar kitaip pasielgė? Sklaidykime abejones – stenkimės kuo geriau Jehovą pažinti, mąstykime apie tai, koks nuostabus Dievas jis yra. Pamatysime, kad turime daugybę priežasčių Jehova pasitikėti (Jobo 34:12).

21. Nors kartais Jehova tampa galingu kovotoju, koks Dievas jis yra iš tikrųjų?

²¹ Nors prireikus Jehova tampa galingu kovotoju, tai nereiškia, kad kovoti jam patinka. Regėjime, kuriame Ezechielis matė Jehovos dangiškąjį vežimą, Jehova vaizduojamas kaip pasiruošęs kovoti su priešais. Tačiau tame regėjime jį juosė vaivorykštė – taikos simbolis (Pradžios 9:13; Ezechielio 1:28; Apreiškimo 4:3). Akivaizdu, Jehova yra ramus ir taikingas. „Dievas yra meilė“, – rašė apaštalas Jonas (1 Jono 4:8). Visos Jehovos savybės ir ypatybės tobulai dera tarpusavyje. Kaip nuostabu, kad galime artintis prie tokio galingo ir mylinčio Dievo ir būti jo draugais.