Izaijo
66 Taip sako Jehova:
„Dangus – mano sostas, o žemė – pakojis.+
Tad kokius namus man galėtumėte pastatyti?+
3 Skerdžiantis jautį panašus man į žmogžudį,+
aukojantis avį – į tą, kuris nusuka sprandą šuniui,+
atnašaujantis dovaną yra kaip tas, kuris kiaulės kraują aukoja,+
smilkalus smilkantis+ – kaip tas, kuris užkalbėjimais laimina*.+
Jie nusprendė eiti savais keliais,
bjaurystės jiems patinka.
4 Todėl parinksiu jiems bausmę,+
siųsiu ant jų tai, ko jie bijo,
nes kai šaukiau, nė vienas neatsiliepė,
kai kalbėjau, nė vienas nesiklausė.+
Jie darė, kas nedora mano akyse,
savo darbais mane piktino.“+
5 Klausykitės Jehovos žodžio visi, kas jį išgirdę drebate*:
„Broliai jūsų nekenčia ir dėl mano vardo jus atstumia, jie šaiposi: ‘Šlovė tebūna Jehovai!’+
Bet jis apsireikš ir jus pradžiugins,
o anie turės kęsti gėdą.“+
6 Triukšmas ataidi iš miesto, garsai – iš šventyklos!
Girdėti, kaip Jehova atmoka priešams už tai, ko nusipelnė.
8 Ar yra kas apie tai girdėjęs?
Ar tokį dalyką yra kas matęs?
Nejaugi kraštas galėtų per dieną užgimti?
Nejaugi galėtų tauta taip iškart atsirasti?
Vis dėlto, vos sąrėmiams užėjus, Sionas savo sūnus pagimdė.
9 „Negi, įsčias atvėręs, neduosiu kūdikiui gimti?“ – sako Jehova.
„Negi, gimdyti leidęs, įsčias užversiu?“ – sako tavo Dievas.
10 Džiaukitės su Jeruzale visi, kas ją mylite!+ Linksmi būkite!+
Kas dėl jos sielvartavote, su ja džiūgaukite,
11 nes jos krūtis jūs žįsite ir pasisotinę nurimsite,
jūs godžiai gersite pieną ir mėgausitės jos šlovės apstybe.
Tave žindys, ant rankų nešios,
ant kelių šokdins.
Jums paguoda bus Jeruzalė.+
14 Jūs tai matysite, ir širdis jūsų džiaugsis,
jūsų kaulai kaip jauna žolė bus pilni gyvybės.
Jis atmokės degdamas pykčiu,
baus ugnies liepsnomis.+
17 Galo sulauks kiekvienas, kas ruošiasi*, atlieka apsivalymo apeigas, kad galėtų eiti į giraites*+ prie to, kuris stovi viduryje. Galo sulauks kiekvienas, kas valgo kiaulieną,+ visokią bjaurastį ir peles.+ Tai Jehovos žodis. 18 Žinau, kokie jų darbai ir kokios mintys, todėl ateinu surinkti iš visų tautų žmones, kalbančius skirtingomis kalbomis. Jie ateis ir matys mano šlovę.“
19 „Apreikšiu jiems savo galią kaip ženklą ir tuos, kas išliko, siųsiu pas tautas – į Taršišą,+ Pulą ir Ludą,+ lankininkų žemes, į Tubalą ir Javaną+ ir į tolimas salas, – pas tautas, kurios niekada apie mane negirdėjo ir mano šlovės neregėjo, ir jie skelbs tautose, koks aš šlovingas.+ 20 Jie pargabens visus jūsų brolius iš tautų+ kaip dovaną Jehovai – pargabens ant žirgų, ratuose, dengtuose vežimuose, ant mulų ir greitų kupranugarių į mano šventą kalną, Jeruzalę, – sako Jehova, – kaip kad Izraelio žmonės gabena savo dovaną švariame inde į Jehovos Namus.
21 Kai kuriuos paimsiu tarnauti kunigais ir levitais. Taip sako Jehova.
22 Kaip kad naujas dangus ir nauja žemė,+ kuriuos aš kuriu, gyvuos mano akivaizdoje – tai Jehovos žodis, – taip gyvuos jūsų palikuoniai ir jūsų vardas.+
24 Jie išeis ir pamatys lavonus tų, kurie prieš mane maištavo.