Psalmynas
Vadovui. Dovydo psalmė.
139 Jehova, tu permatai mane, gerai mane pažįsti.+
5 Mane iš priekio ir iš užnugario saugai,
laikai sava ranka apglėbęs.
7 O kurgi aš pabėgčiau nuo tavosios dvasios?
Nuo tavo veido kurgi pasislėpčiau?+
9 Jei ant aušros sparnų pakilčiau
ir įsikurčiau prie toliausių jūrų,
10 net ir tenai ranka tava mane vedžiotų,
tavoji dešinė mane laikytų.+
11 Jeigu sakyčiau: „Tamsa tikrai mane paslėps!“,
tada naktis aplink mane šviesa pavirstų.
Tamsa tau – kaip šviesa.+
14 Pagautas baimės šlovinu tave, kad šitaip nuostabiai mane sukūrei!+
Tavo darbai nuostabūs,+
aš tai gerai žinau.
16 Mane dar mezginėlį* matė tavo akys
ir tavo knygoj buvo surašyti visi mano nariai
ir visos dienos, kada jie turi rastis,
nors jų nebuvo dar nė vieno.
17 Kokios man brangios tavo mintys, Dieve!+
Jų nesuskaitoma daugybė!+
18 Jei suskaičiuot mėginčiau, jų būtų daug daugiau nei smilčių.+
Ir atsibudęs tebesu su tavimi.*+
19 O kad nedorėlius pašalintumei, Dieve!+
Tada smurtautojai* atstotų nuo manęs.
21 Ar nelaikau aš neapykantoje tų, kurie tavęs nekenčia, o Jehova?+
Ar tais, kurie maištauja prieš tave, nesibjauriu?+