Jono
13 Artėjo Paschos šventė ir Jėzus žinojo, kad atėjo jo valanda+ iš šio pasaulio iškeliauti pas Tėvą.+ Jis mylėjo savuosius, esančius pasaulyje, ir parodė jiems savo meilę iki galo.+ 2 Vakarienės metu Velnias Judui Iskarijotui, Simono sūnui, jau buvo davęs mintį*+ Jėzų išduoti.+ 3 Jėzus, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas ir kad jis yra atėjęs nuo Dievo ir eina pas Dievą,+ 4 pakilo nuo stalo, pasidėjo viršutinius drabužius, paėmė rankšluostį ir juo susijuosė.+ 5 Tada įsipylė į praustuvę vandens ir ėmė plauti mokiniams kojas ir šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo susijuosęs. 6 Kai priėjo prie Simono Petro, šis tarė: „Viešpatie, tu plausi man kojas?“ 7 Jėzus jam atsakė: „Dabar tu nesupranti, ką aš darau, bet paskui suprasi.“ 8 Petras paprieštaravo: „Ne! Tu man kojų niekada neplausi!“ – „Jei neplausiu,+ neturėsi bendrystės* su manimi“, – tarė Jėzus. 9 Tuomet Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, tada ne tik kojas, bet ir rankas, ir galvą!“ 10 Jėzus jam pasakė: „Kas išmaudytas, to maudyti nebereikia – tik kojas nuplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, tik ne visi.“ 11 Mat jis žinojo, kuris jį išduos.+ Todėl ir pasakė: „Ne visi esate švarūs.“
12 Nuplovęs jiems kojas ir apsivilkęs viršutinius drabužius, jis grįžo prie stalo ir jiems tarė: „Ar suprantate, kodėl jums tai padariau? 13 Jūs kreipiatės į mane ‘Mokytojau’ ir ‘Viešpatie’, ir teisingai darote, nes toks ir esu.+ 14 Tad jei aš, Viešpats ir Mokytojas, nuploviau jums kojas,+ jūs irgi turite vienas kitam kojas plauti.+ 15 Parodžiau jums pavyzdį, kad darytumėte, kaip aš jums dariau.+ 16 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vergas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją. 17 Jeigu žinote šituos dalykus, jeigu juos darote, esate laimingi.+ 18 Kalbu ne apie jus visus. Aš pažįstu tuos, kuriuos išsirinkau. Tačiau turi išsipildyti Raštų žodžiai:+ ‘Tas, su kuriuo aš duona dalijausi, man taikėsi įspirti*.’+ 19 Kalbu jums jau dabar, dar tam neįvykus, idant tam įvykus tikėtumėte, kad aš esu tas, kas sakau.+ 20 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima tą, kurį siunčiu, priima ir mane.+ O kas priima mane, priima ir tą, kuris mane siuntė.“+
21 Tai ištaręs Jėzus susisielojo* ir pasakė tiesiai: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos.“+ 22 Mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą nenuvokdami, apie kurį jis kalba.+ 23 Mokinys, kurį Jėzus mylėjo,+ buvo įsitaisęs šalia Jėzaus* 24 ir Simonas Petras jam linktelėjęs tarė: „Pasakyk, apie kurį jis kalba.“ 25 Anas atsilošė Jėzui į krūtinę ir paklausė: „Viešpatie, kas jis?“+ 26 Jėzus atsakė: „Tai tas, kuriam pamirkęs paduosiu gabaliuką duonos.“+ Tad jis pamirkė duonos ir paėmęs padavė ją Judui, Simono Iskarijoto sūnui. 27 Kai šis tą gabaliuką paėmė, jį užvaldė Šėtonas.+ Jėzus jam tarė: „Ką darai, daryk greičiau.“ 28 Tačiau nė vienas iš esančių prie stalo nesuprato, kodėl Jėzus jam tai pasakė. 29 Kadangi Judo žinioje buvo pinigų dėžutė,+ kai kurie manė, kad Jėzus jam liepė nupirkti, ko reikia šventei, ar duoti ką vargšams. 30 Taigi paėmęs aną duonos gabaliuką Judas tuojau išėjo. Buvo naktis.+
31 Jam išėjus Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas+ ir per jį pašlovintas Dievas. 32 Dievas pats jį pašlovins,+ pašlovins jį bemat. 33 Dar truputį pabūsiu su jumis, vaikeliai. Jūs manęs ieškosite, bet sakau jums dabar tą patį, ką esu sakęs žydams: kur aš einu, jūs negalite nueiti.+ 34 Duodu jums naują įsakymą: mylėkite vienas kitą. Kaip aš jus mylėjau,+ taip ir jūs vienas kitą mylėkite.+ 35 Jei vieni kitus mylėsite, visi matys, kad esate mano mokiniai.“+
36 Simonas Petras paklausė: „Viešpatie, o kur tu eini?“ Jėzus atsakė: „Dabar tu negali paskui mane sekti ten, kur aš einu, bet vėliau seksi.“+ 37 Petras jam pasakė: „Viešpatie, kodėl negaliu sekti paskui tave dabar? Aš savo gyvybę už tave atiduosiu!“+ 38 Jėzus tarė: „Tu atiduosi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų tau sakau: dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsižadėsi.+