Jobo apdovanojimas — vilties šaltinis
„Viešpats gi palaimino paskesnius Ijobo metus labiau nekaip pirmuosius“ (JOBO 42:12).
1. Ką Jehova daro savo žmonių dėlei, jei net jie per išbandymus didžiai nusilpsta?
JEHOVA „atlygina tiems, kurie Jo ieško“ (Žydams 11:6, NTP). Jis taip pat skatina savo atsidavusius žmones drąsiai liudyti, net jei dėl išmėginimų jie pasidaro silpni lyg numirėliai (Jobo 26:5; Apreiškimas 11:3, 7, 11). Kad tai tiesa, įrodo kenčiančio Jobo atvejis. Jis netylėjo dėl žmonių baimės, nors trys tariami guodėjai jį šmeižė. Priešingai, jis drąsiai liudijo.
2. Kaip Jehovos Liudytojai ištvėrė išmėginimus, net ir kentėdami persekiojimus bei sunkumus?
2 Daugelis šiandieninių Jehovos Liudytojų kentėjo tokį didelį persekiojimą ir vargą, kad buvo pakliuvę į mirties pavojų (2 Korintiečiams 11:23). Tačiau panašiai kaip Jobas, jie rodė meilę Dievui ir teisingai elgėsi (Ezechielio 14:14, 20). Jie pergyveno savo išbandymus pasiryžę įtikti Jehovai, sustiprinti drąsiai liudyti ir kupini tikros vilties.
Jobas drąsiai liudija
3. Kokį liudijimą Jobas pateikė savo baigiamojoje kalboje?
3 Jobas savo baigiamojoje kalboje pateikė netgi didesnį liudijimą negu pirmiau. Jis visiškai nutildė savo tariamus guodėjus. Su kandžiu sarkazmu jis pasakė: „Kokia pagalba tu esi man bejėgiui..!“ (Jobo 26:2, ŠvR). Jobas garbino Jehovą, kurio jėga pakabina mūsų žemės rutulį erdvėje ant nieko, sulaiko kupinus vandens debesis virš žemės (Jobo 26:7-9). Tačiau Jobas pasakė, kad tokie stebuklai „yra tik krisleliai Jo galybės“ (Jobo 26:14, ŠvR).
4. Ką Jobas pasakė apie nekaltumą ir kodėl jis galėjo taip pareikšti?
4 Būdamas tikras dėl savo nekaltumo, Jobas skelbė: „Kol neateis mano galas... aš neatsisakysiu savo nekaltumo“ (Jobo 27:5, ŠvR). Priešingai jam mestiems melagingiems kaltinimams, jis nepadarė nieko, dėl ko būtų vertas to, kas jam atsitiko. Jobas žinojo, kad Jehova nesiklauso atskalūnų maldų, tačiau nekaltumo saugotojus apdovanoja. Tai geras priminimas mums, kad greitai Armagedono audra pašalins piktuosius iš jų valdžios vietų ir jie neišsigelbės nuo negailestingos Dievo rankos. Jehovos tauta iki pat tada laikysis dorumo (Jobo 27:11-23).
5. Kaip Jobas apibūdino tikrąją išmintį?
5 Įsivaizduok pasaulio išminčių trijulę, klausančią, kaip Jobas parodo, jog žmogus gali panaudoti savo meistriškumą rasti aukso, sidabro bei kitų brangenybių žemėje ir jūroje. „Išmintis, — pasakė Jobas, — brangesnė už perlus“ (Jobo 28:18, ŠvR). Tariami Jobo guodėjai negalėjo nusipirkti tikrosios išminties. Jos šaltinis — vėjo, lietaus, žaibo bei griaustinio Kūrėjas. Iš tikrųjų nuolanki „Viešpaties baimė tai yra išmintis ir trauktis nuo pikto yra išmonė“ (Jobo 28:28).
6. Kodėl Jobas kalbėjo apie savo ankstesnį gyvenimą?
6 Jobas, nepaisydamas savo kančių, nesiliovė tarnauti Jehovai. Užuot nusisukęs nuo Visų Aukščiausiojo, šis dorumo besilaikantis vyras troško buvusio ‛artimumo su Dievu’ (Jobo 29:4, NW). Jobas nesigyrė pasakodamas, kaip jis ‛gelbėdavo vargdienį, rėdydavosi teisingumu ir būdavo tėvu neturtingiesiems’ (Jobo 29:12-16, ŠvR). Greičiau jis, kaip ištikimas Jehovos tarnas, vardijo savo gyvenimo faktus. Ar tu turi tokią puikią charakteristiką? Žinoma, Jobas taip pat demaskavo trijų religingų draugų kaltinimų melagingumą.
7. Kokia asmenybė buvo Jobas?
7 Jobas buvo išjuokiamas jaunesnių už jį vyrų, kurių tėvų ‛nestatydavo su savo bandos šunimis’. Jis buvo nekenčiamas ir spjaudomas. Jobui nebuvo parodyta jokio atidumo, nors jį slėgė sunkus skausmas (Jobo 30:1, 10, 30). Tačiau būdamas visiškai atsidavęs Jehovai, jis turėjo švarią sąžinę ir galėjo pasakyti: „Dievas nustatys mano nekaltybę, kai pasvers mane patikimomis svarstyklėmis“ (Jobo 31:6, ŠvR). Jobas nebuvo svetimautojas ar intrigantas ir jis neatsisakydavo padėti vargšams. Nors jis ir buvo turtingas, tačiau niekada nepasikliovė materialine gerove. Be to, Jobas nebuvo įsitraukęs į stabmeldystę — negarbino negyvų dalykų, tokių kaip mėnulis (Jobo 31:26-28). Pasitikėdamas Dievu, jis paliko puikų dorumo saugotojo pavyzdį. Nepaisydamas visų savo kentėjimų bei tariamų guodėjų, Jobas meistriškai gynėsi ir puikiai liudijo. Jo žodžiams baigiant išsekti, jis žvelgė į Dievą kaip savo Teisėją ir Apdovanotoją (Jobo 31:35-40).
Kalba Elihus
8. Kas buvo Elihus ir kaip jis parodė tiek pagarbą, tiek ir drąsą?
8 Netoliese buvo jaunuolis Elihus — Nachoro sūnaus Buzo palikuonis, tai yra tolimas Jehovos draugo Abraomo giminaitis (Izaijo 41:8). Elihus buvo pagarbus vyresniems vyrams klausydamasis debatuose abiejų pusių. Tačiau jis kalbėjo drąsiai apie tuos dalykus, dėl kurių jie klydo. Pavyzdžiui, jis užsidegė pykčiu dėl to, kad Jobas „save teisesniu laikė už Dievą“. Elihus ypač pasipiktino tariamais guodėjais. Jų tvirtinimai tarsi išaukštino Dievą, tačiau iš tikrųjų užtraukė jam gėdą palaikant ginče Šėtono pusę. Elihus, „pilnas kalbos“ ir šventosios dvasios veikiamas, buvo bešališkas Jehovos liudytojas (Jobo 32:2, ŠvR; Jobo 32:18, ŠR; Jobo 32:21, ŠvR).
9. Kaip Elihus užsiminė apie Jobo prikėlimą?
9 Jobas buvo labiau susirūpinęs savo paties, o ne Dievo išteisinimu. Iš tikrųjų jis ginčijosi su Dievu. Tačiau kai Jobo sielai grėsė mirtis, buvo užsiminta apie prikėlimą. Kaip? Štai Elihus buvo paskatintas pasakyti jam tokią maloningą Jehovos žinią: „Išsaugok jį, kad jis nenueitų į pražūtį, aš radau, kuo jį išpirkti. Teatauga jo kūnas, kuris buvo sunykęs, kad jis būtų toks, koks jis jaunystėje buvo“ (Jobo 33:24, 25, ŠvR).
10. Iki kokio kraštutinumo Jobas buvo išbandytas, tačiau kuo mes galime būti tikri pagal 1 Korintiečiams 10:13?
10 Elihus pataisė Jobą, kai šis teigė, jog nėra naudos džiaugtis Dievu laikantis dorumo. Elihus sakė: „Toli nuo Dievo nedorumas ir neteisybė nuo Visagalio. Nes jis atsilygins pagal žmogaus darbą ir atiduos kiekvienam pagal jo kelius.“ Jobas veikė neapgalvotai pabrėždamas savo paties teisumą, bet jis tai darė neturėdamas pakankamai žinių bei supratimo. Elihus pridūrė: „Tebūna Jobas mėginamas iki kraštutinumo dėl savo atsakymų įžeidinėjantiems vyrams“ (Jobo 34:10, 11, 35, ŠR; Jobo 34:36, NW). Panašiai ir mūsų tikėjimas bei dorumas gali būti visiškai įrodyti tik tada, kai mes esame išbandyti kokiu nors būdu „iki kraštutinumo“. Tačiau mūsų mylintis dangiškasis Tėvas neleis mėginti mūsų tiek, kad negalėtume atlaikyti (1 Korintiečiams 10:13).
11. Ką mes turime prisiminti, kai esame stipriai mėginami?
11 Toliau kalbėdamas, Elihus vėl parodė, kad Jobas pernelyg iškėlė savo paties teisumą. Dėmesys turi būti sutelktas į mūsų Didįjį Kūrėją (Jobo 35:2, 6, 10). Dievas „neišlaiko bedievio, bet žiūri, kad vargingojo teisės būtų apgintos“, — tarė Elihus (Jobo 36:6, ŠvR). Nė vienas negali nurodyti Dievui kelio ir pasakyti, kad jis buvo neteisus. Jis yra prakilnesnis negu mes galime numanyti, ir jo metų skaičius nesuvokiamai begalinis (Jobo 36:22-26). Kai esi smarkiai mėginamas, atsimink, jog mūsų amžinasis Dievas yra teisus ir apdovanos mus už ištikimą veiklą jo gyriui.
12. Ką parodo Elihaus baigiamieji žodžiai apie Dievo teisminio nuosprendžio įvykdymą piktiesiems?
12 Elihui tebekalbant, ėmė kilti audra. Jai artėjant, jo širdis pradėjo smarkiai plakti ir drebėti. Jis kalbėjo apie didelius Jehovos padarytus dalykus ir sakė: „Sustok, Juobai, susikaupk valandėlei ir apmąstyk Dievo stebuklus!“ Panašiai kaip ir Jobas, mes turime vertinti nuostabius Dievo darbus ir įkvepiantį baimę didingumą. „O Visagalis — jis mums nesuvokiamas“, — sakė Elihus. „Jis didis galybe; ir teisingumo bei teisybės jis nenuvertins. Todėl turi bijoti Jo visi žmonės“ (Jobo 37:1, 14, ŠvR; Jobo 37:23, NW; Jobo 37:24, ŠvR). Elihaus baigiamieji žodžiai primena mums, kad greitai, kai Dievas vykdys nuosprendį piktiesiems, jis nenuvertins teisingumo bei teisybės ir išsaugos tuos, kurie bijo jo kaip nuolankūs garbintojai. Kokia privilegija būti tarp tokių dorumo saugotojų, pripažįstančių Jehovą Visatos Valdovu! Laikykis kaip Jobas ir niekada neleisk Velniui išvilioti tavęs iš tavo palaimintos vietos toje laimingoje minioje.
Jehovos atsakymas Jobui
13, 14. a) Apie ką Jehova ėmė klausinėti Jobą? b) Kokius esminius dalykus galima sužinoti iš kitų Dievo užduotų Jobui klausimų?
13 Koks apstulbintas turėjo būti Jobas, kai Jehova kalbėjo jam iš viesulo! Ta vėtra buvo Dievo veiksmas, nepanašus į Šėtono vėją, panaudotą namui sugriauti ir Jobo vaikams nužudyti. Jobas liko bežadis, kai Dievas paklausė: „Kur buvai, kai aš dėjau žemės pamatus?.. Kas įleido jos kampinį akmenį, kada mane drauge šlovino rytmetinės žvaigždės ir džiaugėsi visi Dievo sūnūs?“ (Jobo 38:4, 6, 7). Jehova apibėrė Jobą klausimais vienas po kito apie jūrą, žemės apdarą — debesis, aušrą, mirties vartus, šviesą bei tamsą ir žvaigždynus. Jobas nieko negalėjo atsakyti paklaustas: „Argi žinai dangaus tvarką?“ (Jobo 38:33).
14 Kiti klausimai parodo, kad iki tol, kol žmogus buvo sukurtas ir jam pavesta valdyti žuvis, paukščius, žvėris bei roplius, jais rūpinosi Dievas — be jokios žmogaus pagalbos ar patarimo. Tolesni Jehovos klausimai buvo apie tokius padarus kaip buivolas, strutis ir arklys. Jobas buvo paklaustas: „Ar tavo įsakymu pasikelia erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?“ (Jobo 39:27). Žinoma, ne! Įsivaizduok Jobo reakciją, kai Dievas paklausė jo: „Ar tu nori ginčytis su Dievu visą laiką besiskųsdamas?“ Nenuostabu, kad Jobas pasakė: „Štai aš buvau niekam nevertas ir ką aš turiu atsakyti? Aš užčiaupsiu ranka savo burną“ (Jobo 40:2, 4, ŠvR). Jei mes kada nors esame gundomi skųstis juo, turime ‛užčiaupti ranka savo burną’, kadangi Jehova visada teisus. Dievo klausimai taip pat iškėlė jo pranašumą, didingumą ir galią, atsiskleidžiančią jo kūryboje.
Begemotas ir leviatanas
15. Kas, kaip paprastai manoma, yra begemotas ir kokios kai kurios jo savybės?
15 Toliau Jehova paminėjo begemotą; jis dažniausiai vadinamas hipopotamu (Jobo 40:15-24, ŠvR). Garsus savo milžiniška apimtimi ir kieta oda, šis žolėdis gyvūnas „ėda šieną“. Jo jėgos ir energijos šaltinis yra jo šlaunyse ir pilvo sausgyslėse. Jo kojų kaulai yra kaip ‛vario vamzdžiai’. Begemotas lieka ramus srauniuose vandenyse ir plaukia prieš srovę.
16. a) Kokį padarą atitinka aprašytasis leviatanas ir kokie yra kai kurie duomenys apie jį? b) Kokia mintis gali kilti dėl Jehovos tarnybos užduočių vykdymo, turint omenyje begemoto ir leviatano jėgą?
16 Dievas taip pat paklausė Jobo: „Ar galima leviataną meškere pagauti ir virvę užrišti ant jo liežuvio?“ Iš leviatano aprašymo atpažįstamas krokodilas (Jobo 40:24—41:26, ŠvR). Jis nedarys taikos sutarties nė su vienu ir joks išmintingas žmogus nėra toks drąsus, kad erzintų šį roplį. Strėlės jo neišbaido ir „iš švilpiančios ieties jis tik juokiasi“. Siaučiantis leviatanas gelmes užvirina kaip kunkuliuojantį tepalo puodą. Faktas, kad leviatanas ir begemotas daug stipresni už Jobą, padėjo jam nusižeminti. Mes taip pat turime nuolankiai pripažinti, jog patys nesame galingi. Mums reikia Dievo duodamos išminties bei stiprybės, kad išvengtume Šėtono, gyvatės, geluonies ir įvykdytume savo užduotis Jehovos tarnyboje (Filipiečiams 4:13; Apreiškimas 12:9).
17. a) Kaip Jobas ‛matė Dievą’? b) Kas buvo įrodyta klausimais, į kuriuos Jobas nesugebėjo atsakyti, ir kaip tai gali padėti mums?
17 Visiškai nusižeminęs, Jobas pripažino savo klaidingą požiūrį ir sutiko, jog kalbėjo neišmanydamas. Tačiau jis pareiškė tikįs, jog ‛matys Dievą’ (Jobo 19:25-27). Kaip tai įvyktų, jei joks žmogus negali matyti Dievo ir likti gyvas? (Išėjimo 33:20). Iš tikrųjų Jobas matė Dievo galios išraišką, girdėjo Dievo žodžius ir jo supratimo akys atsivėrė išvysti tiesą apie Jehovą. Todėl Jobas ‛atsisakė savo žodžių ir atgailavo apsibarstęs dulkėmis bei pelenais’ (Jobo 42:1-6, NW). Daug klausimų, į kuriuos jis negalėjo atsakyti, įrodė Dievo pranašumą ir žmogaus menkumą, net tokio atsidavusio Jehovai kaip Jobas. Tai padeda suprasti, kad mūsų interesai neturi būti aukščiau Jehovos vardo šlovinimo ir jo suvereniteto išteisinimo (Mato 6:9, 10). Pirmiausia mes turime rūpintis likti dori Jehovos atžvilgiu ir gerbti jo vardą.
18. Ką tariami Jobo guodėjai turėjo daryti?
18 Tačiau kaip su savanaudiškais tariamais guodėjais? Jehova būtų buvęs teisus nužudydamas Elifazą, Bildadą ir Sofarą už tai, kad jie nekalbėjo tiesos apie jį, kaip tai darė Jobas. „Imkite tat sau septynis jaučius ir septynis avinus, eikite pas mano tarną Ijobą, — sakė Dievas, — ir atnašaukite už save deginamąją auką; mano gi tarnas Ijobas melsis už jus.“ Trijulė turėjo nusižeminti ir sutikti. Dorumo saugotojui Jobui teko melstis už juos ir Jehovai buvo priimtina jo malda (Jobo 42:7-9). O kaip su Jobo žmona, skatinusia jį keikti Dievą ir numirti? Atrodo, jog ji susitaikė su juo dėl Dievo gailestingumo.
Žadėtas apdovanojimas teikia mums vilties
19. Kaip Jobo atveju Jehova parodė savo pranašumą prieš Velnią?
19 Kai tik baigėsi Jobo rūpestis dėl savo kančių ir jis buvo sugrąžintas į Dievo tarnybą, Jehova pakeitė jo padėtį. Po Jobo maldos už trijulę Dievas ‛atėmė jo ligos sukaustymus’ ir ‛suteikė jam dvigubai to, ką jis buvo anksčiau turėjęs’. Jehova parodė savo pranašumą prieš ligą sukeliančią Šėtono ranką ir stebuklingai išgydė Jobą. Dievas taip pat nustūmė demonų ordas ir laikė jas suvaržęs vėl saugodamas Jobą, apsuptą Jo angelų (Jobo 42:10, ŠvR; Psalmių 33:8).
20. Kaip Jehova apdovanojo ir palaimino Jobą?
20 Jobo broliai, seserys bei buvę pažįstami ateidavo pavalgyti su juo, reiškė užuojautą ir ramino dėl nelaimės, kurią Jehova leido jam patirti. Kiekvienas iš jų davė Jobui pinigų ir po aukso žiedą. Jehova palaimino Jobo paskesnius metus daugiau negu ankstesnius taip, kad jis turėjo 14000 avių, 6000 kupranugarių, 1000 jungų jaučių ir 1000 asilių. Jobas taip pat turėjo septynis sūnus ir tris dukteris — tiek pat kaip ir anksčiau. Jo dukterys — Jemima, Kezija ir Keren-Hapuha — buvo gražiausios moterys žemėje ir Jobas davė joms palikimą tarp jų brolių (Jobo 42:11-15). Maža to, Jobas gyveno dar 140 metų ir matė keturias savo palikuonių kartas. Pranešimas baigiasi taip: „Juobas mirė pasenęs ir sulaukęs pakankamai savo amžiaus dienų“ (Jobo 42:16, 17, ŠvR). Jo gyvenimo pratęsimas buvo stebuklingas Jehovos Dievo darbas.
21. Kaip mums padeda Rašto pranešimas apie Jobą ir ką daryti mes turime pasiryžti?
21 Rašto pranešimas apie Jobą leidžia mums geriau suprasti Šėtono kėslus ir padeda suvokti, koks yra ryšys tarp visuotinio suvereniteto ir žmogaus dorumo. Panašiai kaip Jobas, visi mylintys Dievą bus išmėginti. Bet mes galime ištverti kaip ir Jobas. Jis išlaikė per savo išbandymus tikėjimą ir viltį ir gavo daug apdovanojimų. Būdami Jehovos tarnai šiandieną, mes turime tikrą tikėjimą ir viltį. O kokią didelę viltį suteikė kiekvienam iš mūsų Didysis Apdovanotojas! Dangiškasis apdovanojimas, kurį turi omenyje pateptieji, padės jiems ištikimai tarnauti Dievui per jų likusį gyvenimą žemėje. Daugelis turinčių žemišką viltį iš viso niekada nemirs, o tie, kurie mirs, bus apdovanoti prisikėlimu žemės Rojuje kartu su pačiu Jobu. Su tokia tikra viltimi širdyje ir sąmonėje visi mylintys Dievą įrodykime, kad Šėtonas yra melagis, tvirtai stovėdami Jehovos pusėje kaip dorumo saugotojai ir nepalaužiami jo visuotinio suvereniteto rėmėjai.
Kaip tu atsakytumei?
◻ Kokius kai kuriuos dalykus pasakė pabaigoje Jobas savo tariamiems ramintojams?
◻ Kaip Elihus įrodė esąs bešališkas Jehovos liudytojas?
◻ Kokie buvo kai kurie Dievo klausimai Jobui ir kokį poveikį jie turėjo?
◻ Kokia mums nauda iš Rašto pranešimo apie Jobą?