Štai Jehovos Tarnas, kuriuo jis gėrisi

„Štai mano tarnas, [...] kuriuo aš gėriuosi“ (IZ 42:1).

 1. Ką daryti skatinami Jehovos garbintojai, ypač artėjant Minėjimui, ir kodėl?

ARTĖJA laikas paminėti Kristaus mirtį, todėl Dievo tarnai turėtų, kaip patarė apaštalas Paulius, gerai įsižiūrėti į „savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų“. Paulius dar pridūrė: „Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia!“ (Hbr 12:2, 3). Apmąstyti Kristaus gyvenimą — kaip jis ištikimai tarnavo ir net paaukojo savo gyvybę — verta visiems, tiek pateptiesiems krikščionims, tiek kitoms avims. Tai padės ištvermingai toliau darbuotis Jehovos šlovei, ‘nesuglebti dvasia’. (Palygink Galatams 6:9.)

 2. Ką galime sužinoti tyrinėdami Izaijo pranašystes apie Dievo Sūnų?

² Jehova įkvėpė pranašą Izaiją užrašyti ne vieną pranašystę apie jo Sūnų. Tų pranašysčių šviesoje ir įsižiūrėkime į „savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją“ Jėzų Kristų.a Matysime, kiek daug pasakyta apie jį patį, jo kančias, apie jo, kaip Karaliaus ir Atpirkėjo, išaukštinimą. Dar geriau suprasime, kuo reikšmingas Minėjimas, į kurį šiemet susirinksime balandžio 9-ąją, ketvirtadienį, po saulės laidos.

Paaiškėja, kas tasai Tarnas

3, 4. a) Kas Izaijo knygoje vadinama tarnu? b) Kaip pati Biblija padeda suprasti, apie kokį Tarną rašoma Izaijo knygos 42, 49, 50, 52 ir 53 skyriuose?

³ Izaijo knygoje žodis „tarnas“ nėra itin retas. Kartais apie patį pranašą kalbama kaip apie tarną (Iz 20:3; 44:26). Net visa tauta — Izraelis, arba Jokūbas, — vadinama tarnu (Iz 41:8, 9; 44:1, 2, 21). O apie kokį Tarną kalbama didingose pranašystėse, užrašytose Izaijo knygos 42, 49, 50, 52 ir 53 skyriuose? Atpažinti jį padeda Biblijos graikiškieji raštai. Antai įdomus faktas paminėtas Apaštalų darbų knygoje. Ten rašoma, kad evangelizuotojas Pilypas, dvasios paakintas, priėjo ir užkalbino Etiopijos karalienės dvariškį, skaitantį vieną šių pranašysčių. Nesuprasdamas Biblijos eilučių, dabar pažymėtų Izaijo 53-iojo skyriaus 7-ąja ir 8-ąja, pareigūnas Pilypo teiravosi: „Prašom paaiškinti, apie ką čionai pranašas kalba? Apie save ar apie ką kitą?“ Tada Pilypas iškart paaiškino, kad Izaijas rašo apie Mesiją, Jėzų (Apd 8:26-35).

⁴ Kai Jėzus dar tebuvo kūdikis, vienas teisus ir dievobaimingas žmogus, Simeonas, šventosios dvasios įkvėptas pareiškė, kad vaikelis tapsiąs „šviesa pagonims apšviesti“, — o tai buvo išpranašauta Izaijo 42:6 ir 49:6 (Lk 2:25-32). Parašyta ir kaip užgauliai su Jėzumi elgsis tą naktį, kai jis bus teisiamas, — apie tai galima pasiskaityti Izaijo 50:6-9 (Mt 26:67; Lk 22:63). Kad Jehovos siųstasis Tarnas tikrai yra Jėzus, vienąsyk po 33-iųjų mūsų eros metų Sekminių aiškiai nurodė pats apaštalas Petras (Iz 52:13; 53:11; perskaityk Apaštalų darbų 3:13, 26). Taigi pažiūrėkime, ką mums byloja tos pranašystės apie Mesiją.

Jehova savo Tarną moko

 5. Kaip Tarnas buvo mokomas?

⁵ Viena iš tų pranašysčių, kur Izaijas rašo apie Dievo Tarną, padeda suprasti, koks artimas ryšys siejo Jehovą ir pirmagimį Sūnų dar prieš jam ateinant į žemę. (Perskaityk Izaijo 50:4-9.) Štai pats Tarnas sakosi nuolat Jehovos mokomas: „Jis žadina mano ausį, kad klausyčiausi tarsi mokinys“ (Iz 50:4). Visą tą laiką Jehovos Tarnas klausė Tėvo, sėmėsi jo išminties ir buvo geras mokinys. Kokia didžiulė garbė — mokytis iš paties visatos Kūrėjo!

 6. Kaip Tarnas rodė esąs visiškai klusnus Tėvui?

⁶ Minėtoje pranašystėje Tarnas vadina Tėvą „Visavaldžiu Viešpačiu Jehova“ (NW). Šie žodžiai rodo, jog Tarnas pripažįsta esminę tiesą, kad aukščiausia valdžia visatoje priklauso Jehovai. Jis yra visiškai klusnus Tėvui, nes ir pats sako: „Viešpats Dievas atvėrė man ausis. Aš nemaištavau, atgal nesitraukiau“ (Iz 50:5). Kada Jehova kūrė materialiąją visatą ir žmogų, jis, nelyginant meistras, darbavosi drauge. Šis talkininkas ‘džiūgavo Dievo akivaizdoje, džiūgaudamas jo gyvenamame pasaulyje, rasdamas džiaugsmo žmonijoje’ (Pat 8:22-31).

 7. Kas rodo, kad Tarnas per visokius išmėginimus kliovėsi Tėvo parama?

⁷ Išmokytas savo Tėvo ir kupinas meilės žmonijai, Jehovos Tarnas buvo gerai pasiruošęs gyvenimui žemėje, kur atėjęs tapo priešų taikiniu. Net aršiai persekiojamas jis toliau su džiaugsmu vykdė Tėvo valią (Ps 40:9 [40:8, Brb]; Mt 26:42; Jn 6:38). Žemėje Jėzui teko patirti visokių išmėginimų, bet jis žinojo, kad Tėvas jam pritaria ir jį palaiko. Kaip Izaijas ir pranašavo, Jėzus galėjo pasakyti: „Mano gynėjas arti; kas drįs su manimi bylinėtis? [...] Štai Viešpats Dievas man padeda“ (Iz 50:8, 9). Be abejo, Jehova savo ištikimam Tarnui padėjo visą tą laiką, kol jis darbavosi žemėje. Apie tai liudija ir kita Izaijo pranašystė.

Jo tarnyba žemėje

 8. Kas byloja, kad Jehovos išrinktasis, apie kurį pranašaujama Izaijo 42:1, buvo Jėzus?

⁸ Iš Biblijos žinome, kad 29 m. e. m., kai Jėzus pasikrikštijo, „Šventoji Dvasia [...] nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: ‘Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi’“ (Lk 3:21, 22). Tąkart Jehova aiškiai pasakė, kas yra jo „išrinktasis“, apie kurį kadaise pranašavo Izaijas. (Perskaityk Izaijo 42:1-7.) Jėzui, atėjusiam tarnauti į žemę, ana pranašystė išsipildė kuo akivaizdžiausiai. Štai ir Matas savo Evangelijoje cituoja žodžius, užrašytus Izaijo 42:1-4, ir pritaiko juos Jėzui (Mt 12:15-21).

9, 10. a) Kaip per Jėzaus tarnybą išsipildė žodžiai, užrašyti Izaijo 42:3? b) Kaip Kristus žemėje nešė „tikrą teisingumą“ ir kada jis ‘kurs žemėje teisingumą’?

⁹ Su savo tautiečiais, paprasta liaudimi, žydų religiniai vadovai visai nesiskaitė (Jn 7:47-49). Nieku laikomi žmonės buvo tarsi „palaužta nendrė“, tarsi „blėstantis dagtis“, kuris tuoj užges. O Jėzus visiems suvargusiems, kenčiantiems rodė atjautą (Mt 9:35, 36). Tokius jis maloningai kvietė: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11:28). „Tikrą teisingumą“ Jėzus nešė ir mokydamas Jehovos normų — kas yra teisu, o kas neteisu (Iz 42:3). Be to, jis mokė, kad Dievo Įstatymą reikia taikyti supratingai, gailestingai (Mt 23:23). Teisingumą Jėzus taip pat rodė be jokio išankstinio nusistatymo skelbdamas gerąją naujieną visiems — ir pasiturintiems, ir varguoliams (Mt 11:5; Lk 18:18-23).

¹⁰ Izaijo pranašystėje dar pasakyta, kad Jehovos išrinktasis ‘kurs žemėje teisingumą’ (Iz 42:4). Jis, Mesijiškosios Karalystės Karalius, netrukus šito ir imsis: pašalins visas politines valdžias ir vietoje jų pats teisingai viešpataus. Kitaip tariant, padės pagrindą naujam pasauliui, kuriame „gyvena teisumas“ (2 Pt 3:13; Dan 2:44).

„Šviesa“ ir „sandora“

11. Kokia prasme Jėzus buvo „tautų šviesa“ pirmajame amžiuje ir tebėra iki šiol?

¹¹ Pildantis pranašystei, užrašytai Izaijo 42:6, Jėzus tikrai pasirodė esąs „tautų šviesa“. Tarnaudamas žemėje, dvasinę šviesą jis nešė pirmiausia žydams (Mt 15:24; Apd 3:26). Bet jis yra pasakęs: „Aš — pasaulio šviesa“ (Jn 8:12). Tiek žydams, tiek kitataučiams Jėzus tapo šviesa ne vien skelbdamas dvasines tiesas, bet ir paaukodamas savąją tobulo žmogaus gyvybę kaip išpirką už visą žmoniją (Mt 20:28). Prisikėlęs iš numirusių jis įpareigojo mokinius tarnauti jo liudytojais „ligi pat žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Anuos pranašo žodžius sykį pacitavo misionieriai Paulius ir Barnabas kalbėdami apie evangelizacijos veiklą tarp nežydų (Apd 13:46-48; palygink Izaijo 49:6). Šis darbas daromas ligi šiolei. Žemėje tebegyvenantys pateptieji Jėzaus broliai ir jų bendradarbiai skleidžia dvasinę šviesą, padeda žmonėms įtikėti Jėzų, o jis juk yra „tautų šviesa“.

12. Kaip suprasti, kad Jehova padarė savo Tarną „sandora tautai“?

¹² Toje pačioje pranašystėje Jehova savo išrinktajam Tarnui sako: „Aš laikysiu tave už rankos ir padarysiu tave sandora tautai“ (Iz 42:6, Brb). Šėtonas vis stengėsi Jėzų pražudyti, kad jis žemėje neatliktų tarnybos iki galo, bet Jehova saugojo savo Sūnų, kol atėjo valanda jam atiduoti savo gyvybę (Mt 2:13; Jn 7:30). Paskui Jehova prikėlė Jėzų ir padarė jį „sandora“, arba įžadu žemės gyventojams, — kitaip tariant, iškilmingai laidavo, jog ištikimas Tarnas ir toliau bus „tautų šviesa“, vaduos žmones iš dvasinės tamsos. (Perskaityk Izaijo 49:8, 9.)b

13. Kaip Jėzus vadavo „sėdinčius belangės tamsybėse“, kai tarnavo žemėje, ir kaip vaduoja iki šiol?

¹³ Jehovos išrinktasis Tarnas, kaip kad žadėta, turėjo ‘atverti neregių akis, išvesti iš kalėjimo belaisvius, išvaduoti sėdinčius belangės tamsybėse’ (Iz 42:7). Tarnaudamas žemėje Jėzus taip ir darė: atvirai smerkė netikusius religinius papročius, skelbė gerąją naujieną apie Karalystę (Mt 15:3; Lk 8:1). Žydus, kurie tapo jo mokiniais, jis išlaisvino iš dvasinės vergovės (Jn 8:31, 32). Kelią į laisvę Jėzus panašiai atvėrė ir milijonams kitataučių. Savo sekėjus jis įgaliojo: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones.“ Taip pat pažadėjo su savo sekėjais būti iki pat šios santvarkos pabaigos (Mt 28:19, 20). Pasaulinį evangelizacijos darbą Jėzus Kristus dabar prižiūri iš dangaus.

Tarnas — Jehovos aukštai iškeltas

14, 15. Kodėl ir kaip Jehova aukštai iškėlė savo Tarną?

¹⁴ Dar kitoje pranašystėje apie Mesiją, savo Tarną, Jehova sako: „Iš tikrųjų mano tarnui seksis, jis bus aukštai iškeltas ir didžiai išaukštintas“ (Iz 52:13). Sūnų, išlaikiusį sunkiausią ištikimybės mėginimą, visados klusnų jam, Visavaldžiui, Jehova aukštai iškėlė.

¹⁵ Apaštalas Petras apie Jėzų rašė: „Jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai ir valdžios, ir galybės“ (1 Pt 3:22). Panašiai rašė ir apaštalas Paulius: „Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties [...]. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: ‘Jėzus Kristus yra Viešpats!’“ (Fil 2:8-11).

16. Kaip Jėzus 1914 metais buvo „didžiai išaukštintas“ ir ką jis ėmėsi daryti?

¹⁶ Jehova 1914 metais Jėzų dar labiau iškėlė — suteikė karaliaus valdžią, pasodino į Mesijiškosios Karalystės sostą, taigi jis buvo „didžiai išaukštintas“ (Ps 2:6; Dan 7:13, 14). Nuo tada Kristus ‘viešpatauja tarp savo priešų’ (Ps 110:2, Jr). Pirmiausia jis nebeleido Šėtonui ir demonams veikti danguje, išmetė juos į žemės sritį (Apr 12:7-12). Paskui, ėmęsis Didesniojo Kyro vaidmens, žemėje tebegyvenančius savo pateptuosius brolius išlaisvino iš „didžiosios Babelės“ gniaužtų (Apr 18:2; Iz 44:28). Be to, jis vadovauja pasauliniam evangelizacijos darbui, kai renkamas jo dvasinių brolių likutis, o paskui ir milijonai „kitų avių“, ištikimų „mažosios kaimenės“ draugų (Apr 12:17, NW; Jn 10:16; Lk 12:32).

17. Ką jau sužinojome patyrinėję Izaijo pranašystes apie „tarną“?

¹⁷ Patyrinėję šias didingas Izaijo knygos pranašystes, į savo Karalių ir Atpirkėją Jėzų Kristų žvelgiame su dar didesniu dėkingumu. Tarnaudamas žemėje jis, ištikimas Sūnus, visur ir visada pakluso Tėvui, kaip ir buvo anksčiau išmokęs danguje, kur šalia Dievo darbavosi. Jėzaus tarnystė žemėje ir pasaulinė evangelizacija, kurią jis ligi šiol prižiūri, rodo jį esant „tautų šviesą“. Kitame straipsnyje aptarsime dar vieną pranašystę apie Tarną Mesiją — kad jis kentės ir dėl mūsų atiduos save mirčiai. Kadangi artėja Kristaus mirties minėjimas, dabar pats metas visa tai gerai apsvarstyti (Hbr 12:2, 3).

[Išnašos]

Apžvalga

• Kas yra „tarnas“, apie kurį rašoma Izaijo pranašystėse, ir iš kur tai žinome?

• Kaip Tarną mokė Jehova?

• Kokia prasme Jėzus yra „tautų šviesa“?

• Kaip Tarnas buvo išaukštintas?

[Iliustracija 21 puslapyje]

Pilypas aiškiai pasakė, kad „tarnas“, apie kurį pranašavo Izaijas, yra Mesijas Jėzus

[Iliustracija 23 puslapyje]

Jėzus, kaip ir pridera Jehovos išrinktajam Tarnui, rodė atjautą vargstantiems, kenčiantiems

[Iliustracija 24 puslapyje]

Jėzų Tėvas išaukštino ir suteikė jam karaliaus valdžią — pasodino į Mesijiškosios Karalystės sostą