Jokūbo
1 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus vergas, dvylikai pasklidusių giminių.
Būkite sveiki!
2 Laikykite tai tikru džiaugsmu, mano broliai, kai patiriate visokių išbandymų, 3 žinodami, kad jūsų tikėjimo mėginimas ugdo ištvermę. 4 O ištvermė teatlieka savo darbą iki galo, kad būtumėte iki galo subrendę, visais atžvilgiais nepriekaištingi, nieko nestokojantys.
5 Tad jeigu kuris iš jūsų stokoja išminties, tegul prašo Dievą, nes jis dosniai visiems duoda nepriekaištaudamas, ir jam bus suteikta. 6 Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis yra lyg jūros banga, vėjo genama ir blaškoma. 7 Toks žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Jehovos* — 8 toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
9 Vargingas brolis tedžiūgauja dėl savo išaukštinimo, 10 o turtingas — dėl savo pažeminimo, nes jis nunyks kaip augalo žiedas. 11 Juk pakilusi kaitri saulė išdžiovina augalą, jo žiedas nubyra ir jo grožis pragaišta. Taip ir turtuolis nunyks savo keliuose.
12 Laimingas žmogus, kuris atsilaiko mėginamas, nes, kai bus pripažintas vertu, gaus gyvenimo vainiką, kurį Jehova pažadėjo jį mylintiems. 13 Mėginamas niekas tenesako: „Esu Dievo mėginamas.“ Tuo, kas bloga, Dievo neįmanoma mėginti ir jis pats nė vieno tuo nemėgina. 14 Kiekvienas yra mėginamas, kai jo paties geismas jį traukia ir vilioja. 15 Geismas pradėjęs pagimdo* nuodėmę, o padaryta nuodėmė užtraukia mirtį.
16 Nesusiklaidinkite, mano mylimieji broliai. 17 Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybės, nes ateina nuo dangaus šviesulių Tėvo, kuris nesimaino ir nesikeičia, kaip kad slenkantys šešėliai. 18 Panorėjęs jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi pirmieji vaisiai iš jo kūrinių.
19 Žinokite tai, mano mylimieji broliai. Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, lėtas kalbėti, lėtas rūstauti, 20 nes žmogaus rūstybė nevykdo Dievo teisumo. 21 Todėl atsikratykite visokio purvo, atmeskite kerojantį blogį ir romiai priimkite skiepijamą žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.
22 Be to, tapkite žodžio vykdytojais, o ne vien klausytojais, kurie apgaudinėja save klaidingais samprotavimais. 23 Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, jis panašus į žmogų, kuris žvelgia į savo prigimtąjį veidą veidrodyje: 24 pasižiūri į save, nueina ir tuojau pamiršta, koks esąs. 25 O kuris įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, tasai, būdamas ne užmaršus klausytojas, bet darbo vykdytojas, bus laimingas tai darydamas.
26 Jei kas manosi esąs Dievo garbintojas, tačiau nepažaboja savo liežuvio, tas apgaudinėja savo širdį ir jo garbinimas tuščias. 27 Tyras ir nesuterštas garbinimas mūsų Dievo ir Tėvo akyse — tai rūpintis našlaičiais bei našlėmis jų varge ir saugotis nesusitepti šiuo pasauliu.