Danieliaus

7 Pirmais Babilono karaliaus Belšacaro+ valdymo metais Danielius sapnavo sapną; jam gulint lovoje, į galvą atėjo regėjimai.+ Tą sapną jis užrašė,+ išsamiai išdėstė visa, ką matė ir girdėjo. 2 Danielius pasakojo:

„Nakties regėjimuose aš mačiau, kaip keturi dangaus vėjai išjudino plačią jūrą,+ 3 ir iš tos jūros išėjo keturi didžiuliai žvėrys,+ visi skirtingi.

4 Pirmasis buvo panašus į liūtą+ ir turėjo erelio sparnus.+ Man bežiūrint, jo sparnai buvo nuplėšti. Žvėris buvo pakeltas nuo žemės ir pastatytas ant dviejų kojų kaip žmogus. Jam buvo duota žmogaus širdis.

5 Ir štai išvydau kitą žvėrį, antrąjį. Jis buvo panašus į mešką,+ vienu šonu pasikėlęs, o nasruose laikė įsikandęs tris šonkaulius. Žvėriui buvo pasakyta: ‘Pakilk, ėsk daug mėsos!’+

6 Paskui, man bežiūrint, pasirodė dar kitas žvėris, panašus į leopardą.+ Jo nugaroje buvo keturi sparnai – tokie kaip paukščio. Žvėris turėjo keturias galvas,+ ir jam buvo duota valdžia.

7 Paskui nakties regėjimuose pamačiau ketvirtąjį žvėrį – baisų, siaubą keliantį ir nepaprastai stiprų, dideliais geležiniais dantimis. Jis viską rijo ir triuškino, o kas liko – trypė kojomis.+ Jis skyrėsi nuo kitų žvėrių, pasirodžiusių pirma jo, ir turėjo dešimt ragų. 8 Bežiūrėdamas į tuos ragus išvydau tarp jų dygstantį dar vieną ragą, mažesnį.+ Kai tasai išdygo, trys iš pirmųjų ragų buvo išrauti. Tas ragas turėjo panašias į žmogaus akis ir įžūliai* kalbančią burną.+

9 Man bežiūrint, buvo pastatyti sostai ir atsisėdo Ilgaamžis.+ Jo apdaras buvo baltas kaip sniegas,+ o galvos plaukai – tarsi gryna vilna. Jo sostas buvo ugnies liepsnos, sosto ratai – plieskianti ugnis.+ 10 Iš jo akivaizdos tekėjo ugnies upė.+ Tūkstančių tūkstančiai* jam tarnavo, miriadų miriadai* stovėjo priešais jį.+ Teismas+ susėdo teisti ir buvo atskleistos knygos.

11 Visą tą laiką aš stebėjau, kaip anas ragas kalba įžūlius* žodžius.+ Man bežiūrint, žvėris buvo nugalabytas, o jo kūnas sunaikintas – įmestas į liepsnojančią ugnį. 12 Iš kitų žvėrių+ valdžia buvo atimta, bet juos dar paliko gyvus vienam laikui ir vienam laikotarpiui.

13 Nakties regėjimuose išvydau kažką panašų į žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesyse.+ Jam buvo leista prieiti prie Ilgaamžio+ ir jis buvo prie jo privestas. 14 Ten jam buvo suteikta valdžia,+ garbė+ ir karalystė, kad visos tautos ir gentys, įvairiausiomis kalbomis kalbančios, jam tarnautų.+ Jo viešpatavimas yra amžinas ir nesibaigiantis, jo karalystė niekada nebus sunaikinta.+

15 Aš, Danielius, buvau sunerimęs* – regėjimai, kurie atėjo man į galvą, gąsdino mane.+ 16 Priėjęs prie vieno iš ten stovinčių paklausiau, ką visi tie dalykai reiškia, ir atsakydamas jis man išaiškino tų dalykų reikšmę:

17 ‘Tie keturi didžiuliai žvėrys+ yra keturi karaliai, kurie iškils žemėje.+ 18 Bet karalystę gaus Aukščiausiojo šventieji,+ jie paveldės tą karalystę+ amžiams – amžių amžiams.’

19 Tada panorau daugiau sužinoti apie ketvirtąjį žvėrį, kuris skyrėsi iš visų kitų ir buvo nepaprastai baisus, geležiniais dantimis ir variniais nagais, kuris visa rijo, triuškino, o kas liko – trypė kojomis.+ 20 Taip pat norėjau sužinoti apie tuos dešimt ragų+ ant jo galvos ir apie dar vieną ragą, kuriam išdygus trys iškrito,+ – apie tą patį, kuris turėjo akis, įžūliai* kalbančią burną ir kuris atrodė už kitus didesnis.

21 Aš mačiau, kaip tas ragas kovojo su šventaisiais ir ėmė viršų,+ 22 iki atėjo Ilgaamžis+ ir buvo paskelbtas nuosprendis Aukščiausiojo šventųjų naudai.+ Tada stojo metas šventiesiems paveldėti karalystę.+

23 Ir štai kas man buvo pasakyta: ‘Ketvirtasis žvėris – tai ketvirta žemėje iškilsianti karalystė. Ji skirsis nuo visų kitų karalysčių. Toji karalystė praris visą žemę, ją sutryps ir sutriuškins.+ 24 O dešimt ragų yra dešimt karalių, kurie kils iš tos karalystės. Po jų iškils dar vienas. Jis skirsis nuo pirmųjų ir pažemins tris karalius.+ 25 Tasai karalius įžūliai kalbės prieš Aukščiausiąjį+ ir vargins Aukščiausiojo šventuosius. Jis mėgins pakeisti laikus ir įstatymą, ir šventieji bus atiduoti į jo rankas vienam laikui, dviem laikams ir pusei laiko*.+ 26 Bet Teismas, susėdęs teisti, atims iš jo valdžią, kad jis būtų sužlugdytas ir visiškai sunaikintas.+

27 Tada karalystė, valdžia ir visų karalysčių po dangumi didybė bus atiduota Aukščiausiojo šventųjų tautai.+ Jų karalystė – amžina karalystė,+ visos valdžios jiems tarnaus ir paklus.’

28 Tai viskas, ką regėjau ir girdėjau. Mane, Danielių, tos mintys taip sukrėtė, kad net visas perbalau*. Tuos dalykus laikiau širdyje.“