Izaijo
42 Štai mano tarnas,+ aš esu su juo!
Štai mano išrinktasis+ – juo aš džiaugiuosi!+
Jis mokys tikro teisingumo.+
4 Jis nepriges, nepalūš, kol teisingumą žemėje įtvirtins.+
Jo įstatymo* lauks salos.
5 Štai ką sako Dievas Jehova,
dangaus Kūrėjas – tas, kuris jį išskleidė,+
kuris paklojo žemę, padarė visa, kas joje,+
kuris duoda alsavimą jos žmonėms,+
dvasią tiems, kas joje vaikšto:+
6 „Aš, Jehova, dėl savojo teisingumo tave pašaukiau,
paėmiau už rankos.
Saugosiu tave, kad būtum sandora žmonėms+
ir šviesa tautoms,+ –
7 kad atvertum akis akliesiems,+
išvestum iš kalėjimo belaisvius,
išvaduotum kalėjimo tamsybėje sėdinčius.+
8 Aš esu Jehova. Tai mano vardas.
9 Žiūrėk! Kas anksčiau pranašauta, išsipildė,
dabar skelbiu naujus dalykus.
Apsakysiu juos pirmiau, negu jie įvyks.“+
10 Visi, kas plaukiate į jūrą, kas gyvenate joje,
visos salos ir jų gyventojai,+
giedokite Jehovai naują giesmę,+
jo šlovę skelbkite nuo žemės pakraščių.+
Tešūkauja iš džiaugsmo visi, kas tarp uolų gyvena,
nuo kalnų viršūnių teaidi jų balsai.
Jis sušuks, karo šūksnį suriks
ir pasirodys esąs už savo priešus stipresnis.+
14 „Ilgai tylėjau,
nebylus buvau, susilaikiau.
Kaip gimdyvė dabar aimanuosiu,
dūsausiu ir sunkiai alsuosiu.
15 Aš nusiaubsiu kalnus ir kalvas,
jų augaliją išdžiovinsiu,
upes nusekinsiu, salas* jose atversiu,
vandeningus nendrynus išsausinsiu.+
Štai ką dėl jų padarysiu, aš jų neapleisiu.“
18 Klausykitės, kurtieji!
Pažvelkite ir pamatykite, aklieji!+
19 Kas gi yra aklas, jei ne mano tarnas,
kas gi yra kurčias, jei ne pasiuntinys, kurį siunčiau?
Ar yra aklesnių už tą, kuriam atlyginau, –
aklesnių už Jehovos tarną?+
21 Dėl savojo teisumo
Jehova panorėjo išaukštinti savo įstatymą* ir padaryti jį šlovingą.
Jie tapo grobiu, ir nebuvo kam vaduoti,+
juos grobė, ir niekas nesakė: „Atiduok!“
23 Kuris iš jūsų tai išgirs,
suklus ir ateičiai įsidėmės?
24 Kas atidavė Jokūbą apiplėšti,
kas paliko Izraelį grobikams?
Ar ne Jehova, kuriam tauta nusidėjo?