Mato
5 Matydamas minias, jis užlipo ant kalno. Jam atsisėdus, priėjo jo mokiniai. 2 Pravėręs lūpas, jis ėmė juos mokyti:
3 „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių,* — jų yra dangaus karalystė.
4 Laimingi sielvartaujantys — jie bus paguosti.
5 Laimingi romieji — jie paveldės žemę.
6 Laimingi alkstantys ir trokštantys teisumo — jie bus pasotinti.
7 Laimingi gailestingieji — jie susilauks gailestingumo.
8 Laimingi tyraširdžiai — jie regės Dievą.
9 Laimingi taikdariai — jie bus vadinami Dievo sūnumis.
10 Laimingi, kurie persekiojami dėl teisumo, — jų yra dangaus karalystė.
11 Laimingi esate, kai dėl manęs jus užgaulioja, persekioja ir kalba apie jus visokias piktas melagystes. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didis jūsų atlygis danguje. Juk taip seniau persekiojo ir pranašus.
13 Jūs — žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kaipgi jį besugrąžinsi? Tokia druska niekam nebetinka, tik išmesti laukan žmonėms mindžioti.
14 Jūs — pasaulio šviesa. Neįmanoma paslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. 15 Ir niekas uždegto žiburio nevožia saiku*, bet stato ant žibintuvo, kad šviestų visiems namuose. 16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, esantį danguje.
17 Nemanykite, kad aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Atėjau ne panaikinti, bet įvykdyti. 18 Iš tiesų sakau jums: greičiau jau dangus ir žemė praeis, negu bent viena mažiausia raidelė ar bent vienas brūkšnelis pradings iš Įstatymo, iki visa įvyks. 19 Tad jeigu kas nors laužo bent vieną iš šitų mažiausių įsakymų ir taip elgtis moko žmones, dangaus karalystėje bus palaikytas mažiausiu. O kuris juos vykdo ir jų moko, dangaus karalystėje bus palaikytas didžiu. 20 Todėl sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Raštų žinovų ir fariziejų, nieku gyvu neįeisite į dangaus karalystę.
21 Jūs girdėjote, kad senovėje buvo pasakyta: ‘Nežudyk. O kas įvykdo žmogžudystę, turės atsakyti teisme.’ 22 Bet aš jums sakau, kad teisme turės atsakyti kiekvienas, kuris nesiliauja rūstavęs ant savo brolio. Kas paniekina savo brolį bjauriu žodžiu, turės stoti prieš aukščiausią teismą*. O kas sako: ‘Tu, niekam tikęs kvaily!’, smerktinas į ugningąją Geheną*.
23 Tad jeigu neši savo dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, kad tavo brolis turi ką nors prieš tave, 24 palik dovaną ten prie aukuro ir eik pirma susitaikyti su broliu; paskui grįžęs aukok savo dovaną.
25 Nedelsdamas susitark su savo ieškovu — kol dar esi su juo kelyje į teismą, kad kartais ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas — teismo pareigūnui, ir kad nebūtum įmestas į kalėjimą. 26 Iš tiesų tau sakau: tikrai iš ten neišeisi, kol nesugrąžinsi visko iki paskutinio skatiko*.
27 Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk.’ 28 Bet aš jums sakau, kad kiekvienas, kuris žiūri į moterį jos geisdamas, jau svetimavo su ja savo širdyje. 29 Tad jeigu tavo dešinioji akis veda tave į suklupimą, išlupk ją ir mesk šalin. Juk geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas tavo kūnas būtų įmestas į Geheną. 30 Ir jeigu tavo dešinioji ranka veda tave į suklupimą, nukirsk ją ir mesk šalin. Juk geriau tau prarasti vieną narį, negu kad visas tavo kūnas atsidurtų Gehenoje.
31 Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas išsiskiria su savo žmona, teduoda jai skyrybų raštą.’ 32 Bet aš jums sakau, kad kiekvienas, kuris išsiskiria su žmona, jei ne dėl ištvirkavimo*, — stumia ją svetimauti, ir kas išsiskyrusiąją veda — svetimauja.
33 Taip pat girdėjote, jog senovėje buvo pasakyta: ‘Neprisiek tuščiai, bet įvykdyk savo įžadus Jehovai.’ 34 O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite — nei dangumi, nes tai Dievo sostas, 35 nei žeme, nes ji yra pakoja jo kojoms, nei Jeruzale, nes tai didžiojo Karaliaus miestas. 36 Neprisiekinėk nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 37 Tiesiog jūsų ‘taip’ tegul reiškia ‘taip’, o ‘ne’ — ‘ne’, nes kas viršaus — tai iš piktojo.
38 Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: ‘Akis už akį ir dantis už dantį.’ 39 Bet aš jums sakau: nesipriešink piktam žmogui, ir jeigu kas suduoda tau per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40 Jeigu kas nori su tavimi bylinėtis ir atimti iš tavęs palaidinę, duok jam ir apsiaustą. 41 Ir jeigu kas turintis valdžią uždeda tau prievolę nueiti mylią, eik su juo dvi. 42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti* nenusigręžk.
43 Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.’ 44 Bet aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo sūnūs, nes jis leidžia savo saulei tekėti blogiems ir geriems žmonėms, siunčia lietų teisiesiems ir neteisiesiems. 46 Jeigu mylite tuos, kurie jus myli, kokį atlygį gausite? Argi taip nedaro ir mokesčių rinkėjai? 47 Ir jeigu sveikinate vien savo brolius, ką gi ypatinga darote? Argi taip nesielgia ir kitų tautų žmonės? 48 Tad būkite tobuli, kaip ir jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas.